|
kontrkultūra
|
Jacką Kerouacą atradau ne perskaitęs kultinę bitnikų ir hipių knygą „Kelyje”, ne aiškindamas šios knygos istoriją mokiniams, ne tyrinėdamas bitnikų paveldą. Keno Kesey „Merry Pranksters“ („Linksmieji išdaigininkai“), siekę tęsti Kerouako bastymosi tradiciją, pasirodė įdomesnė, turiningesnė idėja, o Kesey nuotykius aprašęs Tomas Wolfas knygoje „Rūgštimi įkrauto gėrimo testas“ galutinai atitolino Kerouaką nuo supratimo, pavertė jį paprasčiausiu tranzuotoju keliauninku. Bastymosi esmė ir turinys išnyko, ištirpo už eilinio pokalbio su dar vienu vairuotoju.
|
|
aktyvizmas
|
Pastaruosius keletą mėnesių Alytaus dailės mokykla buvo tapusi aršių (psicho)ideologinių kovų, apėmusių net miesto savivaldybę, prokuratūrą ir t.t., susidūrimų, susikirtimų ašimi. Pačioje 2011 m. pabaigoje Alytaus miesto kultūros ir meno taryba, kuriai šiuo metu priklauso ir mokyklos vadovas Redas Diržys, inicijavo susitikimus su miesto kultūrą administruojančia valdžia, keldama klausimus dėl miesto savivaldybės kultūros politikos ir jos įgyvendinimo gairių.
|
|
politika
|
Šis teksto antraštei panaudotas panašus šūkis aidi jau labai seniai. Stilistine figūra tapusiu marksistinio darbininkų judėjimo šūkiu „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ K. Marxas ir F. Engelsas 1848 m. užbaigė „Komunistų partijos manifestą“. Tačiau ši paralelė tarp proletaro ir studento, kurią sukuria dviejų šūkių susiliejimas, nėra tiktai retorinė ir stilistinė. Ji apčiuopiama ir įtikinama keliais požiūriais.
|
|
aktyvizmas
|
Pasaulio duomenkasių ir psichodarbininkų (DAMTP) wahdatas, kartu su mirusiųjų darbininkų sąjunga (DAWOU-DAMTP), maloniai kviečia kartu atšvęsti gegužės 1-ąją Alytuje ir pasidžiaugti mirštančiu kapitalizmu. 14.00 val. rengiama eisena-manifestacija katu su „Diverse Universe” performansų atlikėjais.
|
|
teorija
|
Mėgstu sąmokslo teorijas. Jos labai linksmos. Pavyzdžiui, tuščiavidurės Žemės teorija tikina, kad karą pralaimėjęs Hitleris su likusiais esesininkais bei 6 milijonai žydų vergų persikėlė į tuščiavidurės Žemės gelmes ir ten įkūrė Ketvirtąjį reichą. Jokio Holokausto, aišku, nebuvo: visi žydai gyvi, toliau dirba Hitleriui ir sparčiai dauginasi...
|
|
P. Gelderloos. HOW NONVIOLENCE PROTECTS THE STATE
|
Visiškai aišku, kodėl valdžia nori, kad radikalai ir toliau liktų pažeidžiami. Bet kodėl to paties nori ir pacifistai? Argi pacifizmo rėmėjams nepakanka pavyzdžių, kurie rodo, kas atsitinka bejėgiams radikalams? Prisiminkime 1979 m. eitynes prieš baltaodžių dominavimą Greensbore, Šiaurės Karolinoje. Baltaodžiai ir juodaodžiai darbininkai, profsąjungų lyderiai ir komunistai pritarė, kad nusiginklavimas geriau užtikrins taiką, ir sutiko nesinešti ginklų savigynai. To pasekmė buvo įvykis, šiandien žinomas kaip Grynsboro skerdynės.
|
|
aktyvizmas
|
Lietuvos feministės (-ai) šiuo metu itin įnikusios (-ę) į TV šou primenančias pseudoakademines diskusijas socialiniame „Facebook“ tinkle, todėl į solidarumo su suimtomis „Pussy Riot“ muzikantėmis akciją atėjo vos 5 žmonės (neskaičiuojant antra tiek jų bičiulių, kurie apsimetė fotografais). Akcija praėjo linksmai, tačiau ją aptemdė idiotiški policijos veiksmai: pasibaigus akcijai, iš 5 jos dalyvių 4 buvo suimti.
|
|
laisvoji tribūna
|
Fryganizmas (angl. freeganism) – tai filosofija, kurios pasekėjai dažniausiai gali būti apibūdinami kaip sąmoningi, atsakingi ir ekologija besidomintys žmonės. Fryganu tampi tuomet, kai susivoki, kad nesvarbu, iš kurio prekybcentrio pirksi savo kasdienius produktus, vienaip ar kitaip remsi korporacijas, atsakingas už etikos principų, žmogaus ir gyvūnų teisių pažeidimus bei gamtos niokojimą, todėl galiausiai savanoriškai apsisprendi to nedaryti. Taip, tiesiog NEPIRKTI.
|
|
istorija
|
Retai tenka skaityti mokslines knygas, kurios neleidžia užmigti ir savo sukuriama intriga prilygsta įtempto siužeto romanams. Dažniausiai mokslininkai stengiasi parodyti, kokie jie protingi ir kaip sugeba žudyti nuoboduliu. Bet Roberto van Voreno knyga „Neįsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje“ (Kaunas: VDU leidykla, 2011) yra tikra išimtis akademinių nuobodybių pasaulyje.
|
|
pasidaryk pats
|
2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę po seniausią ir užimamu plotu didžiausią Vilniaus miesto rajoną – Antakalnį. Orientuotis šiame rajone padės Antakalnyje gyvenantys LUNI koordinatoriai Darius Pocevičius ir Kasparas Pocius. Kelionė truks 2 valandas ir ilgiau. Kelionės pradžia 18 val. aikštėje priešais Petro ir Povilo bažnyčią.
|
|
politika
|
Mums – mąstantiems žmonėms – žodis „partija“ dažnai sukelia šleikštulį. Visame pasaulyje jos atstovauja tik klanų interesus ir siekia prastumti sau jiems naudingus įstatymus. Jūsų dėmesiui pateikiame neįprastų ir juokingų partijų sąrašą. Skaitykite, analizuokite, lyginkite – į kurią jūs norėtumėte įstoti? Galbūt ne į visas iš karto?
|
|
politika
|
|
Antifašistine simbolika prisidengusių fašistuojančių skinų grupuotė „Autonominis pasipriešinimas“ 2012 m. balandžio 14 d. rengia koncertą, nukreiptą prieš LR BK 170 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už tautinės bei rasinės neapykantos kurstymą. Koncerto vieta nenurodoma. Jo afišą simboliškai puošia du skustagalviai su bomberiais bei trispalvėmis ant rankovių. Vienas laiko armatūros strypą, kitas – peilį.
|
|
politika
|
Besidomintiems politika pastarieji keli metai turėjo būti labai įdomūs ir turtingi įvykiais. Nuo Europos skolų krizės iki Šiaurės Korėjos lyderio mirties, nuo „Arabų pavasario“ sukilimų iki visuotinių rinkimų Baltarusijoje. O pastaruoju metu pagrindinis korporacinės žiniasklaidos – tiek užsienio, tiek ir Lietuvos – dėmesys yra nukreiptas į neramumus Sirijoje bei diplomatinius konfliktus tarp Irano bei didžiųjų Vakarų valstybių.
|
|
švietimas
|
LUNI grįžta į Klaipėdą! Naujais veidais pasipildęs Klaipėdos LUNI kolektyvas balandžio 11 d., trečiadienį, 19:00 val. rengia susitikimą su „Occupy London” judėjimo dalyviu Sigučiu. Renginys vyks Kultūros namuose (kava ir menai), Tiltų g. 3, Klaipėdoje.
|
|
pasidaryk pats
|
Pabandykite atrasti savo mieste iš tikro patogią vietelę, kurioje galėtumėte komfortiškai leisti laiką. Tokios nerasite. Rasite tik kietus metalo, medžio arba plastiko suoliukus, ant kurių galima prisėsti ilgiausiai pusvalandžiui. Šiuolaikinio miesto suoliukai dažniausiai daromi specialiai nepatogūs, kad ant jų negalėtų miegoti benamiai.
|
|
|
politika
|
|
Artėja ta diena, kuomet „tikri vyrai“ privalės atsisėsti prie televizorių ekranų, „tikri patriotai“ ant savo automobilių pakabins tautinės simbolikos pakaitalus, o korporacinės medijos turės kuo be vargo užpildyti programų tinklelius. Milijardus svarų, zlotų ir grivinų kainuojančios „sporto šventės“ šią vasarą pradžiugins jų rengėjus. Manote, kad turėjau įrašyti įprastą žodžių junginį „sporto aistruolius“? Jei taip, tada panagrinėkime, kas šiandien yra yra vadinamasis didysis sportas.
|
|
aktyvizmas
|
|
Štai ir baigėsi gegužės 1-osios renginių maratonas. Pernai buvo galima aprašyti tik 3 įvykius, o šiemet jų buvo kur kas daugiau – tiek daug, kad ne į visus suspėsi. Bendras įspūdis toks, kad kiekvienas judėjimas šventė arba minėjo „savo” gegužės 1-ąją ir tarp jų buvo aiškiai jaučiama priešprieša, o ne solidarumas.
|
|
aktyvizmas
|
Gegužės 1-oji - viso pasaulio darbo žmonių solidarumo diena. Deja, dažniausiai ši šventė Lietuvoje baigiasi spalvingais paradais, kuriuos rengia politinės partijos ir profsąjungos. Daugumai šių biurokratinių institucijų kasdienės dirbančiųjų problemos nerūpi, jos pačios išdavė dirbančiųjų interesus megzdamos „socialinį dialogą” su mūsų priešais – valstybe ir stambiuoju verslu.
|
|
politika
|
|
Iš pirmo žvilgsnio galime surasti daugybę formalių „violetinės revoliucijos“ panašumų su pasauliniais judėjimais prieš kapitalizmą, tokių kaip „Arabų pavasaris“, „Democracia Real“ ir „Užimk Volstrytą“. Visi šie judėjimai yra populiariosios kultūros fenomenas, t.y. judėjimai yra organizuojami, visų pirma, pačių žmonių, o ne politinių partijų ar organizacijų (tiesa, galima prieštarauti, kad Kedžio palaikytojų judėjimas yra finansuojamas ir manipuliuojamas kelių asmenų, bet kaip ir mergaitės „užverbavimas“, tokia nuomonė kol kas nėra įrodyta).
|
|
Piotr Kropotkin. SAVITARPIO PAGALBA (1902)
|
Gyvūnų ir žmonių pasaulyje naudingesnis yra bendradarbiavimas, o ne visų kova su visais. Šią tezę 1902 m. pagrindė rusų anarchistas P. Kropotkinas, parašęs veikalą „Savitarpio pagalba kaip evoliucijos veiksnys” (1902). Jis paneigė Ch. Darwino teoriją, teigusią, jog nuolatinė tarpusavio kova yra esminis žmonijos bei visos gamtos evoliucijos principas.
|
|
švietimas
|
Naujoji kairė (NK95) kviečia į viešą paskaitą-diskusiją „Kas yra radikali filosofija?“, kuri vyks 2012 m. balandžio 25, trečiadienį, 18:30 val. kavinėje „La Boheme“ (Baltojoje salėje), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilniuje. Pranešėjas – Tartu universiteto dėstytojas Paulas McLaughlinas.
|
|
aktyvizmas
|
Šį šeštadienį, balandžio 21 d., visame pasaulyje rengiamos palaikymo akcijos įkalintoms pankroko grupės „Pussy Riot“ (Rusija) merginoms: Nadeždai Tolokonikovai, Marijai Aliochinai ir Jekaterinai Samucevič. Protesto akcija taip pat vyks ir Vilniuje. Ji rengiama 13–14 val. prie Rusijos ambasados, Latvių g. 53. Akcijos organizatoriai (-ės) prašo pasiimti ką nors spalvoto!
|
|
pasidaryk pats
|
|
Išradingieji anglai sugalvojo sau naują pramogą – sodinti augalus gatvių duobėse bei šaligatvių nelygumuose. Šis procesas vadinamas gatvės duobių sodininkyste („pothole gardenning”: „pothole” – didelė vazonėlį primenanti gatvės duobė, „gardening” – sodininkystė). Sodinti augalus gatvių ir šaligatvių duobėse gali bet kas, turintis drąsos bei fantazijos.
|
|
ivykis
|
Faloimitatoriai, vibratoriai, prezervatyvai, lubrikantai, piliulės ir kremai – viską, kas gali padėti patirti kuo didesnį seksualinį malonumą, galima įsigyti naujoje interneto parduotuvėje Olandijoje. Tačiau tai nėra tradicinė sekso reikmenų parduotuvė – ji skirta dievobaimingiems katalikams.
|
|
politika
|
Kodėl jūsų televizorius sugedo vos tik pasibaigė garantijos laikas, o nedidelis automobilio remontas virto tapo skaudžiu smūgiu piniginei? Kodėl spausdintuvas staiga nustojo spausdinti, o iš parduotuvių dingo filtrai prieš penkerius metus pirktam kavos aparatui? Apsupti vis sudėtingesnės įrangos, mes vis dažniau susiduriame su nemaloniomis problemomis.
|
|
politika
|
R. Čekutis – prastai pagarsėjęs ultradešinysis radikalas – neseniai visiems paaiškino savo ideologinių nuostatų priežastis: „Aš esu bene laimingiausias žmogus pasaulyje, todėl noriu, kad ir kiti tokie būtų – laisvi ir maksimaliai padorūs. Dabar matau, kad kelių šimtų, pastatytų prie sienos, gali ir nepakakti... Nieko tokio, kitiems suveiks bent prevenciškai – „įsisavinant“ eilines ES pašalpas ar „paramą“ drebės ir prakaituos rankelės...“.
|
|
politika
|
2012 m. balandžio 11 d. trys Seimo nariai – V. P. Andriukaitis, J. Karosas ir P. Auštrevičius – kreipėsi į prokuratūrą dėl Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininko R. Čekučio pareiškimų socialiniame „Facebook” tinkle. Parlamentarus papiktino balandžio 3 d. R. Čekučio pasisakymai Mortos Vidūnaitės „Facebook” profilyje, kur jis reiškė ketinimus smurtu susidoroti su „Briuselio ir Maskvos šiknalaižiais”, prie kurių priskyrė ir šiuos tris parlamentarus:
|
|
švietimas
|
Mes įrodėme: kol egzistuoja kelios švietimo pakopos, tol egzistuos klasės, t.y. ekonominės bei politinės privilegijos nedideliam laimingųjų skaičiui ir vergija bei skurdas daugumai. Kaip tarptautinės darbininkų asociacijos nariai, mes norime lygybės, o todėl turime siekti visiems vienodo išsilavinimo.
|
|
istorija
|
|
Internetas iš esmės pakeitė nusistovėjusią pusiausvyrą. Gal būtų banalu sakyti, kad internetas yra lygiai toks pat revoliucingas, koks savu laiku buvo spausdinimo presas, bet taip ir yra. Vis dėlto interneto revoliucingumas reiškiasi kiek kitaip.
|
|
politika
|
Mano nuomone, naratyviniai Lietuvos valstybės pamatai neatitinka politinių šiandienos iššūkių, todėl jie nesukuria įsivaizduojamos erdvės politiniam veiksmui geros politinės tvarkos pagrindimo prasme. Trumpai aptarsiu iki šiol egzistuojančius naratyvus, kuriais Lietuvoje grindžiama politinė tvarka.
|
|