Už kelių dienų, kovo 11-ąją, ultradešiniųjų nacionalistų judėjimas „Lietuvių tautinis centras“ vėl rengia tradicines jaunųjų neonacių, save vadinančių patriotais, eitynės Vilniaus miesto gatvėmis. Eitynės, kurių oficialus šūkis „Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis“, o neoficialus – „Lietuva – lietuviams“, prasidės 17 val. prie A. Mickevičiaus paminklo ir baigsis prie buvusių Sporto rūmų. Netoli nuo jų 18 val. bus surengtas koncertas, kuriame gros ir dvi neonacių grupės – belgų „Lion‘s pride“ ir lietuvių „Diktatūra“.

        1. Fašizmas plačiai paplitęs daugelyje industrinių ir pokolonialinių šalių radikalaus nacionalizmo, neonacizmo ir kai kuriomis radikalaus autoritarizmo formomis. Beveik visais atvejais eiliniais fašistais tampa privilegijuotos grupės nariai, netekę privilegijuotos padėties, pavyzdžiui, baltieji skurdžiai. Prieš II-ąjį pasaulinį karą didžioji Vokietijos darbininkų klasės dalis buvo nuskurdinta depresijos, o tai sudarė didelį kontrastą su vokiečių vaizdavimusi turtinga ir galinga nacija.

        38-erių metų kanadietis, pasivadinęs Labrona, gerai žinomas dėl piešinių, nupieštų ant prekinių traukinių, keliaujančių po visą Kanadą ir Šiaurės Ameriką. Pastaruosius 11 metų Labrona gyvena Monrealyje. Darbuose juntamas modernus liturginis stilius, nors Labrona ir nėra religingas. Jis sako, kad jam tiesiog patiko intensyvūs senųjų meistrų drobių potėpiai. Įkvėpimo semiasi ir iš 9–ojo dešimtmečio reiverių kultūros, apleistų pramoninių pastatų bei vokiečių ekspresionizmo.

        Prieš kelias dienas Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profsąjunga (LPSDPS)  išplatino pirmininko A. Posochovo laišką, kuriame pranešama, kad saugos bendrovės „G4S“ darbuotojų profsąjungai šių metų kovo 3 dieną įteiktas oficialus UAB „G4S“ generalinio direktoriaus pasirašytas raštas, jog nuo š.m. balandžio 1 d. nutraukiama kolektyvinė sutartis. Profsąjunga, pasipiktinusi tokiu direktoriaus sprendimu, primena, jog šis atvejis, kai darbdavys nutraukia kolektyvinę sutartį savo iniciatyva, neturi precedento Lietuvoje.

        Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

2010-ųjų vasario pabaigoje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti 2009 m. sausio 16 d. įvykių prie Seimo, kurie vadinami riaušėmis, byla. Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl smurtavimo ir viešosios tvarkos pažeidimų yra pareiškusi 29-iems Lietuvos piliečiams, kuriems gresia 6 metų įkalinimo bausmė.

        Tęsinys. Skaityti pradžią

        Revoliucija plinta, žmonės dingsta

Laikui bėgant, nauja doze tapo kitos Lotynų Amerikos Pietų kūgio šalys. Čikagos mokyklos kontrrevoliucija čia plito itin sparčiai. Braziliją tuo metu valdė JAV remiama chunta, ir keletas buvusių Friedmano studentų brazilų jau buvo atsidūrę vadovaujamuosiuose postuose. Braziliją Friedmanas aplankė 1973 m., režimo brutalumui pasiekus didžiausią mastą, ir šios šalies ekonominį eksperimentą paskelbė „stebuklu“. (247)

        I. K-ščionybė

Vėl & vėl mes tikimės, kad viešai demonstruojamas lavonas pagaliau išleido savo paskutinį pagiežingą kvapą ir nuskrido tenai, kur galų gale virs moliūgu. Vėl & vėl mes įsivaizduojame tą obscenišką snarglį, nuplaktą, keliaujantį mirti, prikaltą prie visų mūsų svetainių sienų, nebeinkščiantį dėl mūsų kalčių...

        Vokietijos, o ypač Prancūzijos darbininkai, protestuodami prieš masinius atleidimus iš darbo ir norėdami priversti savo bosus derėtis, ėmė plačiai naudoti įkaitų grobimo taktiką. A.lt jau rašė, kad 2009 m. pavasarį įkaitais buvo paimti penkių Prancūzijos įmonių vadovai – „Sony France“, „3M“, „Caterpillar“, „Faurecia“ ir „Scapa“. Pirmadienį, kovo 1 d., įkaitais buvo paimti du „Siemens“ gamyklos, įsikūrusios Prancūzijoje, Saint-Chamondo mieste, vadovai.

        Viena pasaulio šalis pasižymi ypatingai organizuota, masine ir bekompromise darbininkų kova už savo teises. Tai Pietų Korėja. Legalūs ir nelegalūs streikai, mitingai ir demonstracijos čia itin dažnai virsta masiniais brutaliais gatvės mūšiais su policija. Per daugelį metų P. Korėjos darbininkai ištobulino gatvės kovų strategiją ir taktiką. Stebint gatvių mūšius Korėjoje, mūsų žiniasklaidoje dažnai minimos pastarųjų metų „riaušės“ Graikijoje, Bulgarijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Moldovoje atrodo lyg vaikų žaidimas.

        Vasario 27-28 d. Maskvos andergraundo leidykla „Ad Marginem“ surengė žiemos mugę, kuri buvo skirta „Pasidaryk pats“ filosofijai. Mugėje buvo surengta ir sociologo Aleksandro Bikbovo paskaita aktyvistams, nagrinėjanti šiuolaikinių antikapitalistinių judėjimų strategijas. Lektorius nagrinėja dvi pagrindines tokių judėjimų strategijas – uždaro geto formavimo strategiją ir visos visuomenės emancipavimo strategiją.

        Graikijos premjeras Giorgos Papandreou, dvi dienas taręsis su ES ekonomikos komisaru Olliu Rehnu, kovo 1 d. pranešė, kad šalyje skelbiamas „karas susiklosčiusiai ekonominei padėčiai“. Socialistinio Internacionalo lyderis G. Papandreou apie tai pareiškė valdančiosios socialistų partijos PASOK parlamentinėje asamblėjoje.

        Kaip pasakė Jaron Lanier, toks gudrus vyrukas, jei kelias savaites vidinis balsas tave graužė ir vertė ką nors parašyti tam tikra tema, tuomet rašyk. Šiek tiek perfrazavau, bet mintis ta pati. O ir pats dažnai galvoju, kad bus blogiau, jei neparašysi. Juk nieko blogo nenutiks, jei po 5 metų pasikeis nuomonė arba kai kuriuose dalykuose suklysi. Tuo labiau tai nesvarbu, kai aptariama tema – tik pamąstymai ir retoriniai klausimai :)

        Kartais toks paprastas veiksmas kaip namų tvarkymas paskatina pamąstyti apie dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra kasdieniai, tačiau nemaža dalimi lemia ne tik buitį, bet ir būtį. Seni rūbai, atgulę amžinojo poilsio spintos gilumoje, rūsyje paslėpta buitinė technika, ištremtas į sandėliuką baldas ir viskas, kas mus supa, tačiau nėra naudojama, yra ne kas kita, o priežastis, leidžianti pažiūrėti rimčiau į tai, ką ir kaip mes vartojame. Tuo pačiu galima atsakyti ir į klausimą, ar mes visuomet esame sąmoningi vartotojai ir ar mūsų vartojimas yra atsakingas.

        Maskvos pasiūlymas renovuoti Žaliojo tilto skulptūras Lietuvoje atgaivino diskusijas dėl sovietinės visuomenės simbolių likimo. Kaip pasielgti su savo istorija? Išmesti į sąvartyną, išvežti į Grūto parką ar priimti tokią, kokia ji yra – nevienareikšmiška?

        Nuo vasario 27 d., šeštadienį, įvykusio žemės drebėjimo ir jo sukeltų padarinių nukentėjo mažiausiai milijonas Čilės gyventojų. Neturėdami nei vandens, nei maisto, nei elektros, nei telefono ryšio, žmonės priversti patys rūpintis savimi. Alkanų ir ištroškusių žmonių minios eksproprijuoja parduotuves ir taip apsirūpina maisto produktais. Korporacinė žiniasklaida šiuos žmones vadina marodieriais, o valdžia į juos šaudo. Štai keletas žiniasklaidos pranešimų.