Dabar esu susiparinęs: didžiausi Absurdistano apsimyžėliai, teisėchujnios atstovai, užuot gelbėję nepilnametes, nusprendė gaudyti menininkus. Išsigimėliai. Šita sistema – dar blogesnė nei šveitimo sistema. Tokių nususėlių nerasi ir niekur kitur pasaulyje.

     Terminas „glamūras“ verčiamas į lietuvių kalbą kaip „žavumas“ arba „puikybė“. Anot „Vikipėdijos“, šiuo terminu apibūdinamas žavingas ir prašmatnus aukštuomenės gyvenimo stilius, kuris dažniausiai vaizduojamas brangių madingų žurnalų viršeliuose ir kuriame atsispindi paviršutiniškas ir išorinis nerūpestingo gyvenimiško blizgesio standartas.

     Argentinietis Adolfas Pérezas Esquivelas (g. 1926 m.), Nobelio Taikos premijos laureatas, neseniai išplatino atvirą laišką kitam šią premiją pelniusiam asmeniui – JAV prezidentui Barackui Obamai. Siūlome susipažinti.

      Šiemet rengiama jau tradicine tapusi LUNI (Laisvojo universiteto) vasaros stovykla. Stovykla vyks rugpjūčio 2-4 d. Joje laukiami tiek nuolatiniai LUNI paskaitų ir rengiamų užsiėmimų lankytojai, tiek visiškai nauji žmonės, kurie galbūt nori tiesiog gerai praleisti laiką, išgirsti kažką naujo, praturtinti save tiek žiniomis, tiek gera nuotaika.

       „Kitų knygų“ leidyklos išleista pirmoji E. Goldman knyga „Anarchizmas ir kitos esė“ iki šiol laikoma socialinės kritikos klasika. Prieš šimtmetį parašyti tekstai stulbina plačiu akiračiu ir užkrečia idealizmu. E. Goldman ateities vizijoje individui nebereikės valdžios, kalėjimai nežlugdys žmonių, moterys nebebus antrarūšės, menas sieks radikalumo, alternatyvus švietimas taps vertybe, o meilei nebereikės santuokos. Ši knyga paneigia daugybę su anarchizmu siejamų prietarų ir atiduoda duoklę legendinei litvakų kilmės asmenybei.

     Girtuoklio laimė graži, bet be alaus sunkiai suvokiama. Šlapios primyžtos kelnės tūlam padoriam piliečiui, katras taip įsijautė į savo padorumą, kad net miegodamas neprisipažįsta kada nors tokias turėjęs, kelia tik pasibjaurėjimą. Tiesą sakant, tokiu daiktu bjaurisi ir demokratinė žmonijos dauguma, jau nekalbant apie gražesnę jos dalį.

     Mūsų visuomenėje verdant debatams dėl abortų draudimo įteisinimo, pateikiame 1996 metų legendinio amerikiečių komiko George Carlin (1937-2006) "stand up" pasirodymo nuorašą. Komikas aštriai ir nuodugniai pažvelgia į abortų ir gyvybės šventumo problemas.

       Amerikiečio filosofo Michaelo Hardto ir italo politinio aktyvisto Antonio Negri knygą „Imperija“ Slavojus Žižekas pavadino „XXI a. komunistų manifestu“. Rašydami šį manifestą autoriai rėmėsi šiuolaikinių socialinių kovų patirtimi ir neortodoksinės marksizmo srovės – autonomizmo – filosofija.

     Naujoji Vyriausybė neabejotinai taps viena spalvingiausių visoje Lietuvos istorijoje ir primins mūsų proproproproanūkiams, kuo baigiasi politika, paremta naci(onali)zmu, – ji baigiasi Aušvicu, tik XXI amžiuje nereikia statyti dujų kamerų – pasaulis laisvas, todėl nacionalizmu grįstose šalyse normalūs piliečiai išsilaksto. Čia lieka tik Žmogiškųjų išteklių atliekos – nuopisos, vadinamos ministerijų klerkais.

     Jėzus Kristus gina silpnuosius, dalijasi paskutiniuoju duonos kąsniu, kritikuoja įsitvirtinusias tradicijas bei jų saugotojus, smerkia puikybę ir niekina turtuolius. Toksai Kristaus portretas iškyla prieš akis skaitant Naująjį Testamentą. Šiandien pasauliui išgyvenant ekonominę ir moralinę krizę stiprėja radikalūs kairieji, kurie kritikuoja visuomenę, ypač stambųjį verslą, dėl savanaudiškumo, kovoja už engiamų žmonių teises, kritiškai žiūri į tradicijas, skatina žmones kooperuotis ir sugyventi taikiai.

     Užpraeitą savaitgalį teko nustebti, kai visas aludės kontigentas vienu ypu išbėgo į FiDi vakarėlį. Likau vienas medituoti fizikos mokslo fenomeną Lietuvoje ir pasaulyje. Žinoma, kad ne Pi begalinę dešimtainę trupmeną išvedinėjau, nes vidurinėj mokykloj vietoj įdomaus mokytojo A. Basijoko teko kentėti lesbietės-ekshibicionistės kassąvaitinę prievartą.

     Dažnai įvairūs autoriai (įskaitant tokius interneto šiukšlintojus kaip A. Užkalnį) mėgsta pabrėžti, kad neturtingieji yra kalti dėl prastos šalies ekonominės situacijos ir kad tik individualūs talentai ir pastangos lemia kiekvieno vertę kapitalistinėje visuomenėje. Ekonomistas Ha-Joon Chang paprastai ir įtikinamai paneigia šiuos laisvosios rinkos šalininkų mitus ir parodo tikrąsias turtinės nelygybės tarp šalių ir jų gyventojų šaknis.

       Skambant valstybiniam himnui Lietuvos vėliava apsigobęs menininkas (!) ją nusimeta ir, likęs visiškai nuogas, suplėšo į skutus. Tokius vaizdus (pavadinkime juos politiniu-meniniu performansu „Kaip plėšoma ir draskoma Lietuva”) internete pamatyti gali kiekvienas.

     Jeigu reikėtų rasti tinkamiausią žodį apibūdinanti „nesisteminį“ pilietinį aktyvumą Lietuvoje, tai netiktų nei „menkas“, nei „nepastebimas“. Geriausiai tinka žodis „praraja“. Šis vienas žodis puikiai atspindi tiek milžinišką atstumą tarp aktyvistų ir eilinio piliečio, tiek menką supratimą, kas yra išties aktualu visuomenei, o kas tėra savojo rato problematika, kuri neturi jokio tvirto jungiamojo sąryšio tarp atskiru interesų grupių.

     Pasakykite man, kad valstybė šiandien silpna. Ne, ne tie, kuriems jau ir šiandien trūksta pilietinių laisvių, o tie, kurie nuolat kartoja „valstybės stiprinimo“ mantrą. Atseit bloga „sistema“, „biurokratija“, „valdžia“ , tačiau viskam pakeisti reikia „gero vadovo“ . O geriau – labai gero vadovo, tiesiog supergero supervadovo. Jis ir biurokratus prižiūrės, ir protingus įstatymus rašys, ir prieš kiekvieną šildymo sezoną patikrins kiekvieno daugiabučio skaitiklį. Juokiatės? Ir man būtų juokinga, jei nebūtų graudu.