Ericas S. Raymondas straipsnyje „Programišių aplinka kaip dovanų kultūra“ („The Hacker Milieu as Gift Culture“) išskiria tris žmonių sambūvio ir kartu ekonomikos sistemas – komandinę, mainų ir dovanų. Komandinė žmonių sambūvio (ekonomikos) sistema pati paprasčiausia – ji pagrįsta griežta hierarchija ir materialinių gėrybių paskirstymu pagal toje hierarchijoje užimamą vietą. Komandinės ekonomikos pavyzdys – įmonėms moka mokesčius valstybei lygiai taip pat, kaip seniau valstiečiai mokėjo duoklę karaliui. Mainų ekonomika – per pastarąjį tūkstantmetį labiausiai įsigalėjusi žmonių sambūvio sistema. Ji paremta lygiaverčiu materialinių vertybių keitimusi, t.y. natūriniais arba prekiniais-piniginiais mainais. Mainų ekonomiką išreiškia pagrindinis jos elementas – pinigai. Tačiau ilgą laiką žmonija labai sėkmingai tvarkėsi ir be pinigų. Tada vyravo kitos dvi sistemos – komandinė ir dovanų.
Šių dviejų sistemų populiarumas priklausė nuo turimų materialinių resursų kiekio. Jei resursų būdavo nepakankamai – imdavo dominuoti komandinė sistema, jei jų būdavo užtektinai – ekonominė žmonių sambūvio sistema veikdavo dovanojimo principu. Aišku, resursai dažniausiai būdavo riboti, todėl daugiausia gėrybių atitekdavo hierarchijos viršūnėje įsitvirtinusiems žmonėms. Tačiau komandinė sistema anaiptol nėra pati efektyviausia, nes stabdo daugumos žmonių veiklą ir ūkinę iniciatyvą. Ji pasiteisina tik labai retais atvejais. Klasikinis pavyzdys – antikos laikai, kada materialines gėrybes uzurpavęs elitas galėjo atsidėti kultūrinių vertybių kūrybai.
Jei resursų yra pakankamai, pradeda veikti dovanų ekonomika (Gift Economics). Tai ekonominė sistema, pagrįsta nemokamu prekių ir paslaugų perdavimu, o ne jų prekyba ar nusavinimu. Tokios ekonomikos prasmė yra paprasta: dovanotojas, nemokamai perduodamas kokią nors prekę ar paslaugą, dovanos gavėjų akyse įgyja aukštesnį socialinį statusą. Tai reiškia, kad kuo daugiau žmogus dovanoja, tuo aukščiau jis pakyla socialiniais laiptais. Etnografiniai dovanų kultūros aspektai aprašyti klasikiniame Marcelio Mausso veikale „Esė apie dovaną. Keitimosi dovanomis formos ir priežastys archainėse visuomenėse“ („Essai sur le don. Forme et raison de l'échange dans les sociétés archaïques“).
Nors senovėje itin paplitusi dovanų ekonomika šiandien išliko tik kai kuriose pirmykštėse gentyse, tačiau jos elementai vis dėlto sutinkami gana dažnai. Tai visuotinai išsikerojusi kyšininkavimo ir korupcijos sistema.
Kita vertus, egzistuoja ir beveik nepakitę dovanų ekonomikos pavyzdžiai. Neatlygintinai dovanodami įvairias dovanas, savo socialinį statusą kelia turtingi mecenatai. Dovanų kultūrą smarkiai išvysčiusios šiuolaikinės mokslininkų bendrijos. Publikuodami savo darbus arba pasisakydami konferencijose, mokslininkai nemokamai perduoda (dovanoja) savo žinias kitiems tikėdamiesi, kad jų kalbos ir darbai bus cituojami. Pagal citatų skaičių vėliau nustatomas jų mokslinio prestižo indeksas ir socialinis statusas.
Pastaraisiais metais dovanų ekonomika apima vis naujas žmonių veiklos sritis. Šios ekonomikos bruožai ypač išryškėjo kuriant ir keičiantis vadinamosios „intelektualinės nuosavybės“ produktais (jų ištekliai yra praktiškai neriboti). Plinta nemokamos kompiuterinės „atviro kodo“ programos, o menininkai nemokamai platina savo kūrybą – kino filmus ir muzikos rinkinius. Ryškus dovanų ekonomikos pavyzdys: suomių programuotojas Linus Torvaldsas sukūrė operacinę sistemą Linux, ir padovanojo ją žmonijai.
Beje, anarchizmo teoretikai prognozuoja, kad dovanų ekonomika labiausiai suklestės anarchistinėje visuomenėje, pagrįstoje ne hierarchijos ir konkurencijos, o savivaldos ir savitarpio pagalbos principais.
