LUNI svečiuosis „diržų veržimosi“ politikos kritikas Romas Lazutka
aktyvizmas

Romas Lazutka        Laisvajame universitete (LUNI), kuriančiame nišą laisvoms viešoms diskusijoms aktualiais visuomenės klausimais, svečiuosis ekonomistas, socialinių mokslų daktaras ir profesorius Romas Lazutka. Profesorius yra žinomas dabartinės konservatorių vyriausybės vykdomos antikrizinės „diržų veržimosi“ programos kritikas. Diskusijos metu LUNI studentams jis pateiks savo vertinimus ir krizės socialinių pasekmių švelninimo programą. Diskusija su ekonomistu Romu Lazutka „Krizės socialinės pasekmės ir jų švelninimo priemonės“ vyks šį trečiadienį, spalio 28 d., 18 val., Vilniuje, Rinktinės g. 2, „KultFlux“ platformoje, kuri įsikūrusi Neries krantinėje prie Mindaugo tilto.

 

 

Svečias pagrindinėmis krizės pasekmėmis įvardija bedarbių skaičiaus augimą (nuo 94 tūkst. 2008 m. iki prognozuojamų 260 tūkst. 2010 m. ir 124 tūkst. 2015 m.) bei gyventojų pajamų smukimą (2009-2010 m. iki 2006 m. lygio). Skurdo riba, pasak jo, irgi gali stipriai išaugti. Pagal oficialią absoliučią skurdo ribą (valstybės remiamas pajamas) skurstančiųjų skaičius 2010 metais gali išaugti iki 440 tūkst. (2008 m. buvo tik 160 tūkst.).

 

Profesoriaus nuomone, siekdama apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, valstybė turėtų stengtis išsaugoti esamas darbo vietas, rūpintis bedarbių integracija į darbo rinką ir kurti stabilų minimalių pajamų tinklą. LUNI svečias teigia, jog šiuo požiūriu pozityvus vyriausybės sprendimas yra mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o ne darbo vietų skaičių (2010 m. bus išsaugota 50 tūkst. darbo vietų). Privačiame sektoriuje darbo vietas reikėtų subsidijuoti, nes tai sumažintų bedarbių skaičių 10 tūkst. atitinkamais metais, sumažėtų ir bedarbių išmokoms skiriamos lėšos bei skurstančiųjų skaičius (keliolika tūkstančių per metus).

 

Darbo neturinčių žmonių integracijai padėtų profesinis mokymas, viešieji darbai bei įdarbinimas subsidijuojant. Išlaidos tam nebūtų didesnės nei kitose ES šalyse, o bedarbių dekvalifikacija ir desocializacija ryškiai mažėtų. Lektorius mano, jog svarbu ne tiek didinti valstybės remiamas skurstančiųjų pajamas, bet išplėsti jų aprėptį, t.y., sukurti sistemą, pagal kurią pašalpas gautų visi skurstantieji. 

 

Kviečiame viešai padiskutuoti apie esamą ekonominę ir politinę Lietuvos situaciją, išsakyti savo nuomonę apie problemas ir galimus sprendimo būdus. Laisvajame universitete (LUNI) kalbama apie pozicijas, apie kurias diskutuoti neretai vengiama viešajame diskurse ir kurios nėra populiarios valdžios institucijų sprendimuose. Tik sąmoningi šalies gyventojai, susipažinę su esama situacija daug giliau, o ne tik iš teleekranų, gali užimti konstruktyvią argumentuotą poziciją ir tik tokių žmonių visuomenė gali žengti realios savivaldos link.

 

Daugiau informacijos apie buvusias ir būsimas LUNI paskaitas galite rasti svetainėje www.luni.lt. Čia taip pat galite klausytis Laisvojo universiteto paskaitų įrašų bei radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ įrašų. Įėjimas į Laisvojo universiteto (LUNI) pokalbius visada laisvas.

 

Papildoma informacija: Romas Lazutka. Krizės socialinės pasekmės ir jų švelninimo priemonės

 
 
LUNI iniciatyvinė grupė
2009 10 23

 

Tags: