Praeitą savaitę Laisvajame universitete (LUNI) Vilniuje vyko užsiėmimas apie mažąja politiką bei socialinius judėjimus ir paskaita apie Amerikos aukštojo mokslo ir švietimo sistemos ypatumus. Pirmojoje su istoriku Kasparu Pociumi diskutavome apie socialinių judėjimų reikšmę krizei, o su JAV alternatyvių švietimo tinklų organizatoriumi Eliu Meyerhoffu aiškinomės JAV švietimo sistemos problemas. Šį antradienį kalbėsime apie santykius tarp socialinio banditizmo ir tautinių bendrijų kūrimo. LUNI svečiuosis istorikas, mokslų daktaras Tomas Balkelis, kuris surengs paskaitą „Socialinio banditizmo mitai Lietuvoje“.

Tomas Balkelis mokėsi Lietuvos, Anglijos, JAV ir Kanados universitetuose, penkis metus dirbo Mančesterio universitete, o šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete. Šiais metais Londono „Routledge“ leidykla anglų kalba išleido T. Balkelio knygą „The Making of Modern Lithuania“ („Modernios Lietuvos kūrimas“).

Paskaitoje „Socialinio banditizmo mitai Lietuvoje“ aptarsime būdus, kuriais politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, o šie vėliau naudojami tautinių ir socialinių tapatybių kūrimui. 

Sekdamas „svieto lygintojo“ Tado Blindos (1846-1877) mito gimimą ir transformacijas, paskaitos autorius teigia, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino gana reikšmingą vaidmenį tautinių bendrijų kūrime tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Pasak T. Balkelio, herojiško plėšiko mitas, būdamas pačios bendruomenės įsitikinimų apie save veidrodžiu, gali tapti galingesniu kultūrinės reprezentacijos įrankiu nei elito pastangos šiam mitui suteikti fiksuotas ideologines prasmes.

Blinda yra šiuolaikinės lietuvių tapatybės dalis, t.y. herojinis asmuo, lengvai atpažįstamas daugelio tautinės bendruomenės narių ir reprezentuojantis tam tikras socialines vertybes. Be to, jis – vienintelis lietuviškas „svieto lygintojas“, lygintinas su anglų Robinu Hoodu, australų Neddu Kelly'u, amerikiečių Jesse'u Jamesu. Tikras istorinis galvosūkis, kaip šis minios užmuštas valstietis tapo „svieto lygintoju“, legendine figūra, neatsiejama nuo mūsų šiandieninės kultūros.

Istorikas Ericas Hobsbawmas pirmasis bandė palyginti tokius kriminalinius herojus. Jo studija „Banditai“ (1969) padeda geriau suprasti herojais tapusius nusikaltėlius ir jų reikšmę moderniose visuomenėse. Jis pasiūlė ir „socialinio banditizmo“ terminą, paaiškinantį tokių herojų veiksmus ir viešuosius vaidmenis. Anot E. Hobsbawmo, socialinis banditizmas yra socialinio protesto forma, dažnai būdinga valstietiškoms visuomenėms. Socialiniai banditai yra valstietiškų visuomenių nariai, jų pripažinti herojai, keršytojai, kovotojai už tiesą, kartais net išsivadavimo lyderiai, nors valdžia juos laiko paprasčiausiais nusikaltėliais. Jis taip pat įžvelgė, kad socialiniai banditai paprastai iškyla visuomenėse, kurios išgyvena socialinę transformaciją (dažniausiai virsmą iš agrokultūrinės santvarkos į industrinę), ekonomines krizes ar visuotinį nepriteklių.

E. Hobsbawmas buvo kritikuojamas už tai, kad socialinių banditų realybę kildino ne iš pačių banditų veiksmų, o iš mitų, kuriuos dažniausiai kūrė viduriniosios klasės autoriai. Tačiau mūsiškio Blindos mitas ir jo transformacijos gali papasakoti kur kas daugiau negu jo paties gyvenimas. Šiame užsiėmime patyrinėkime Blindos mitą skirtingomis istorinėmis epochomis ir pabandykime atkurti tuos ideologinius kontekstus, kuriuose jis gyvavo ir tebegyvuoja.

Taigi užsiėmimo metu mėginsime aiškintis, kiek mūsų tautinei sąmonei vaidina tikri kovotojų narsuolių – „svieto lygintojų“ – veiksmai, o kiek vėliau gausėjančios tų faktų interpretacijos. Bandysime atsakyti, kur driekiasi narsaus kovotojo ir nusikaltėlio riba faktų ir mito lygmenyse ir kokia Tado Blindos figūros reikšmė lietuvių tautinei tapatybei.

Užsiėmimas vyks sausio 12 dieną, antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje.

Laisvasis universitetas (LUNI) – jau antrus metus įvairiuose Lietuvos miestuose veikiantis alternatyvus mokymosi tinklas, pagrįstas savanoriškumo ir tarpusavio pagalbos dėsniais. LUNI prieinamas visiems. Žmonės susirenka miestų erdvėse ir diskutuoja apie vieną ar kitą įdomų, svarbų objektą, dalijasi nuomonėmis ir mintimis įvairiomis temomis. Čia nėra nei pažymių, nei egzaminų, nėra perkamų diplomų, nes paskaitos vyksta nemokamai, o į jas ateiti gali tie, kurie nori.

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .