Tolerancija, „tolerastija“, obskurantizmas, politinis korektiškumas, pagarba kitai nuomonei, drąsa būti savimi, madų nesivaikantis nonkonformizmas, ištikimybė protėvių tradicijai, normalumas, autentiškumas, abejingumas, nusišalinimas, pozicijos neturėjimas, pritarimas visiems ir viskam, ir taip toliau... Argi tokioje sąvokų maišalynėje visada žinome, apie ką kalbame, apie ką ginčijamės ir ką komentuojame?

2010 m. vasario 2 d., antradienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia viešą diskusiją „Kas yra tolerancija?“ Renginys vyks „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės). Diskusiją moderuos filosofė N. Vasiliauskaitė. Įėjimas laisvas.

Iš tikro, kas gi yra ta tolerancija? Švietimo amžiaus filosofas Voltaire‘as sakė: „Tolerancija – tai žmoniškumo išdava.“ Tarptautinis Kembridžo žodynas aiškina: „Tolerancija – tai nuostata priimti elgseną ir įsitikinimus, kurie skiriasi nuo jūsiškių, nors galite su jais nesutikti ar jų nepateisinti.“ „Wikipedia“ persako savaip: „Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė, ištvermė) – priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, pakanta.“

Tuo tarpu „Jaunimo žodynui“ tolerancija visiškai neįdomi, jis pateikia savo „tolerastijos“ versiją: „Tolerastas – tai žmogus, kuris sakosi esąs tolerantiškas, tačiau iš tikrųjų tas žmogus tiesiog perdėtai išaukština tuos dalykus, kuriuos yra madinga toleruoti, tuo pačiu žemindamas tai, kas priimtina. Dažniausiai jie taip gina homoseksualus, o visus, kurie nesigėdija savo heteroseksualumo, apšaukia homofobais.“ O tūlas interneto komentatorius mano šitaip: „Tolerancija – sukurti stereotipai, pagal kuriuos turime gyventi, jais vadovautis. Tai vargina, tai iš tiesų įspraudžia į rėmus, tai prieštarauja mano nuomonei, mano požiūriui. Aš neprivalau, aš nenoriu toleruoti to, kas man nepriimtina arba tiesiog man nepatinka. Tikrai neturiu omeny kažkokios agresyvios savo netolerancijos išraiškos! Noriu – myliu, noriu – nemyliu, noriu – toleruoju, noriu – netoleruoju! Tai mano teisė...“

Diskusijos moderatorė N. Vasiliauskaitė mano, kad „tolerasto“ sąvoka – Kremliaus ideologų konstruktas, skirtas kompromituoti politiniam Europos Sąjungos projektui ir apskritai „supuvusiems Vakarams“. Jos nuomone, šis projektas lietuviškoje viešoje erdvėje dešiniųjų pastangomis prigijo ne ką mažiau sėkmingai. Moderatorė nubrėžia ryškią skiriamąją liniją tarp dešiniųjų ir kairiųjų tolerancijos sampratos. Dešinieji vakarietišką toleranciją prilygina abejingumui, nusišalinimui, pozicijos neturėjimui ir iškelia „tikrąją“ toleranciją kaip drąsą būti savimi, ištikimybę protėvių tradicijai, normalumą ir autentiškumą. Tuo tarpu kairieji apskritai vengia šio žodžio dėl nesunkiai nuspėjamų neigiamų reakcijų viešoje erdvėje ir mano, kad jis nenaudotinas, nes užgimęs Vakarų šalių (pirmiausia – Amerikos) valdžios koridoriuose.

Diskusijos dėl „tolerancijos“ apibrėžimo ir politinės vartosenos galimybių daug kam gali pasirodyti nuobodžios, banalios ir jau išsemtos, tačiau šiandieninės Lietuvos politiniame kontekste jos atrodo gana „šviežiai“. Dešinieji mano, kad „tolerastai kelia galvas“ 2010-ųjų pavasarį planuodami pirmąsias Lietuvos istorijoje LGBT eitynes, o kairieji įsitikinę, jog mūšis dėl tolerancijos „gero vardo“ dar anaiptol nėra pralaimėtas.

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė