Klaus Richter        Gruodžio 15 d., antradienį, Laisvajame universitete rengiama diskusija „Tautinio antisemitizmo formavimasis Lietuvoje (1883–1914 m.)“. Lektorius – Klausas Richteris, studijavęs istoriją ir filologiją Alberto Didžiojo universitete (Kelnas) ir Vytauto Didžiojo universitete (Kaunas). Dabar jis yra doktorantas ir tyrimų asistentas Berlyno Technikos universiteto (TU) Antisemitizmo tyrimų centre (Zentrum für Antisemitismusforschung), tyrimų grupės „Antisemitizmas Europoje (1879-1914 m.)” narys. K. Lichterio tyrimo sritys – nacionaliniai kontekstai, kultūriniai mainai ir Europos lyginamoji istorija. LUNI užsiėmimas prasidės 18 val., klube „Satta“, Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto" redakcijos).

 

Lektoriaus manymu, klysta tie Lietuvos istorikai, kurie įrodinėja, jog XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje tarp žydų ir lietuvių klestėjo harmoningi santykiai. Jo nuomone, to meto Lietuvos tautinio atgimimo lyderių vaizdinius labai įtakojo antisemitizmas. „Kai XIX a. devintajame dešimtmetyje (po caro Aleksandro II nužudymo) pietų Rusijoje iškilo antisemitizmo banga, o 1905-1906 m. ji apėmė ir visas Rusijos vakarines gubernijas, šiandieninės Lietuvos teritorija vis dar buvo santykinai rami vieta žydams gyventi. Tai leido šaltojo karo periodo ir dešimtojo dešimtmečio istorikams įrodinėti, kad Lietuvoje tarp žydų ir gyventojų daugumos klestėjo harmoningi santykiai. Tačiau atkreipę dėmesį į to meto viešąjį diskursą, susidarysime visiškai kitokį lietuvių ir žydų santykių vaizdą. Lietuvos tautinis judėjimas vargu ar kada nors griebėsi ar inicijavo smurtą prieš žydus, tačiau jų argumentus ir Lietuvos ateities vaizdinius labai įtakojo antisemitizmas“, – pranešime rašo lektorius.

 

Paskaitoje kalbėsime apie keletą tautinio antisemitizmo aspektų. Sužinosime, kokie antisemitiniai vaizdiniai buvo naudojami nacionalistinėje lietuvių semantikoje, kurią formavo tokie Lietuvos tautinio atgimimo šaukliai kaip V. Kudirka. Mėginsime atsakyti, kaip lietuviško antisemitizmo augimą lėmė ekonominė, politinė, socialinė situacija. Ir galiausiai išsiaiškinsime, kokį poveikį tautinis antisemitizmas turėjo integracijai ir kaip apskritai jis veikė gyventojus bei pačią Lietuvos valstybę.

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – tai į visuomenės pokyčius orientuotas alternatyvus, ne valstybinis ir ne privatus savišvietos tinklas, kuriame gali dalyvauti kiekviena (-s) norinti (-s). Susitinkame įvairiose miesto erdvėse ir kalbamės pačiais įvairiausiais klausimais, dalinamės teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. LUNI – tai erdvė realizuoti save rengiant paskaitas, diskutuojant, prisidedant prie užsiėmimų organizavimo. Kai aukštasis mokslas tampa vis mažiau prieinamas, o išsilavinimo siekiama dažniausiai dėl diplomo, kviečiame kartu kurti atviras viešas gyvų diskusijų erdves ir mėgautis mokymosi procesu, kuris plečia akiratį ir stiprina kritiškas asmenybės pozicijas. Į Laisvojo universiteto paskaitas įėjimas visada nemokamas.

 

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

 

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė

2009 12 14