Praktinis Abahlali baseMjondolo („Lūšnynų gyventojų“) anarchizmas
aktyvizmas

no land no house no note 0        Abahlali baseMjondolo (AbM, išvertus iš zulu kalbos – „Lūšnynų gyventojai“) – tai Pietų Afrikos lūšnynų gyventojų judėjimas, kurio pradžia laikoma 2005 metais Durbano mieste vykusios kelių blokados, organizuotos Kennedy kelio lūšnynuose. AbM dabar išsiplėtė į Pietermaritzburgą ir Keiptauną.

 

        Šiuo metu judėjimas yra didžiausia PAR lūšnynų gyventojų organizacija, kovojanti už vargšų gyvenimo sąlygų pagerinimą ir visuomenės demokratizavimą iš apačios. Judėjimas atmeta politines partijas ir boikotuoja rinkimus („Nėra žemės! Nėra būsto! Nebus ir balso!“).

 

AbM filosofiją rinkimų klausimu gerai atspindi vieno jų renkamų lyderių S'bu Zikode frazė: „Vyriausybė ir akademikai visuomet kalba apie vargšus, bet tik keli jų kalba patiems vargšams. Aišku, kad mūsų darbas yra tik atiduoti savo balsą, o tada stebėti, kaip turčiai kalba apie mus, ir skursti toliau“. Pagrindinė judėjimo strategija – pabandyti atkurti bendrą gerbūvį iš apačios suvienijant įvairias bendruomenes ir kolektyvus. „The Times“ pastebėjo, kad judėjimui pavyko sukrėsti politinį Pietų Afrikos landšaftą.

 

Judėjimui pavyko pristabdyti nelegalių lūšnynų griovimą, išsireikalauti dėmesio iš miestų valdžios, prijungti prie elektros tinklo tūkstančius gyventojų, įkurti bendruomenines virtuves ir daržus. Judėjimas visomis išgalėmis priešinosi 2008 metais šalį apėmusiai ksenofobijos bangai, dėl to judėjimui priklausančiose gyvenvietėse nebuvo nei vieno su ksenofobija siejamo išpuolio. Judėjimui net pavyko sustabdyti Kenvillio gyvenvietėje vykusius konfliktus, o netekusiems namų jų aukoms suteikti gyvenamą būstą. Tačiau kovai galo dar nematyti. Ir ta kova nebus lengva. Vien per pastaruosius trejus metus buvo suimti daugiau nei 200 AbM narių, jie buvo bauginami ir net kankinami.

 

Stebėtojai pabrėžia judėjimo neprofesionalumą (AbM nepriklauso nuo NVO kontrolės), nepriklausomybę nuo politinių organizacijų, partinių politikų ir atskirų individų bei demokratiškumą (judėjimas yra „neurotiškai demokratiškas, įspūdingai įvairiapusis ir skausmingai savikritiškas“). AbM kviečia kurti „gyvąjį komunizmą“, dažnai išsako savo antikapitalistines nuostatas ir reikalauja privačių žemių ir visuomeninių pastatų eksproprijacijos. AbM kuria gyvenančių ir dirbančių žmonių demokratinę galią kaip atsvarą valstybinei galiai.

 

Visi esminiai AbM sprendimai priimami atvirose asamblėjose. Renkami žmonės (vieneriems metams su paprasta atšaukimo procedūra) neatstovauja tų, kurie juos išrinko, o rūpinasi, kad jų sričiai priskiriami sprendimai būtų priimami demokratiškai.

 
 
2 ir3 filmo dalis: www.youtube.com, www.youtube.com

 

Judėjimas save apibrėžia kaip „vietoje kilusią politiką, kurią supranta visi ir prie kurios visi gali prisidėti“. Trys esminės judėjimo idėjos yra vargšų politika, gyvoji politika ir žmonių politika.

 

Vargšų politika yra suprantama kaip vargšų vykdoma politika vargšams, leidžiant jiems aktyviai dalyvauti jų vardu vykdomoje kovoje. Praktiškai tai reiškia, kad tokia politika turi vykti vargšų gyvenamose ar lengvai jiems pasiekiamose vietose, tuo metu, kai jie yra laisvi ir jiems suprantama kalba. Tai reiškia, kad vidurinės klasės žmonės ir organizacijos nėra išstumiamos, bet turi atvykti į atitinkamą vietą ir vykdyti savo politiką demokratiškai.

 

Gyvoji politika reiškia, kad ji kyla ne iš išorinės teorijos, bet iš ją formuojančių žmonių patirties. Paprastai sakoma, kad politinis švietimas kuria naują elitą, kuris tarpininkauja perduodamas lūkesčius aukštyn ir primeta idėjas, tokiu būdu neleisdamas paprastiems žmonėms mąstyti politiškai. Ši politika nėra antiteoriška. Ji tik tvirtina, kad pradėti reikia nuo gyvenimiškos patirties ir judėti aukštyn, o ne pradėti nuo teorijos (paprastai importuotos iš globalios Šiaurės) ir pritaikyti ją gyvenimiškai kančios ir pasipriešinimo lūšnynuose patirčiai.

 

Žmonių politika suvokiama kaip priešprieša partijų, politikų ir nedemokratiškų NVO politikai. Žmonių politika yra populiarus demokratinis projektas, vykdomas be finansinio atlygio, atmetant atstovavimą ir asmeninę galią, o tai yra visiškai priešinga profesionaliems, asmenine galia besiremiantiems atstovų projektams.

 

Nors artimiausias Abahlali baseMjondolo judėjimo tikslas yra žemė ir būstas, akivaizdu, kad jo politika peržengia šias ribas. „Pietų Afrikoje jau būta atvejų, kai vyriausybė dalino pastatus vien tam, kad nutildytų vargšus. Tai mums nepriimtina. AbM kova peržengia apgyvendinimo problemas. Mes kovojame už pagarbą ir savigarbą. Jei namai dalinami norint užčiaupti mus, tų namų mums nereikia“.

 

 „Abahlalizmas“ dažnai vadinamas praktiniu anarchizmu ir autonomizmu. Taip yra todėl, kad pagrindinės jo veiklos kryptys stipriai siejasi su anarchizmu, įskaitant decentralizaciją, priešinimąsi primestoms hierarchijoms, tiesioginę demokratiją ir ryšio tarp darbo priemonių ir galutinio produkto suvokimą.

 

Pagal http://www.abahlali.org/, http://en.wikipedia.org parengė RB

2010 08 19
 
no land no house no note

 

 

Komentarai  

 
0 # Darbo ir gero vadoViktoras Butas Y-m-d H:i
Jiems reikia duoti daug darbo ir turėti gerą vadą. Kol kas žinau tik vieną neblogą pietų afrikos gaminį, tai Vector pistolet. Daugiau nieko, nežinau ką jie gamintų ar sukurtų
 
 
0 # www.lastvote.orgofu Y-m-d H:i
“Tas, kuris matė vyro neturtą, nematė niekuo - reikia matyti moters neturtą; tas, kuris matė moters neturtą taip pat nieko nematė, reikia matyti vaiko neturtą.“ --V.Hugo