Guerrilla sodininkystė
aktyvizmas
      Apsiginklavę kastuvėliais, sėklomis ir vaizduote - turime sumanymą sukurti sodus visur.

      Šis judėjimas atsirado 70'aisiais, kai žmonės nesijautė suvaržyti tokių ribų kaip privati nuosavybė. Jų tikslas buvo pagražinti miestą, pakeisti erdvę. Petunijos vazuonuose sužaliavo tiesiai priešais policijos nuovadas, ofisus, valstybines įstaigas...


      Pagrindinis guerrilla sodininkystės principas yra rasti nenaudojamą žemės lopinėlį ir slaptai apsodinti jį gėlėmis, daržovėmis ar vaismedžiais.  Kad rastum reikiamą vietą, reikia tik apsidairyti – galime panaudoti teritoriją prie geležinkelio, apleisto namo kiemą, stogą, parką ar lopinėlius prie šaligatvių. Tavo augalai gėlių vazonuose gali žaliuoti net visiškai urbanistiniame peizaže tarp supermarketų ar apleistuose žemės plotuose tarp fabrikų.


      Tarp guerrilla sodininkų yra ir menininkų, ir kompiuterių programuotojų, pensininkų, moksleivių. Visi jie tiki, kad slaptas sodinimas yra smagus ir ekologiškas būdas atkovoti miesto erdves.

     
Guerrilla sodininkystė grąžina žemei jos paskirtį. Mes neteigiame, kad pelargonijos pasodinimas betono įskilime atsiradusiame žemės plote prilygsta tokiam maištui kaip zapatistų judejimas, tačiau visgi tai nepaprastai simboliškas veiksmas.

      Mes galime išgirsti gandų apie Guerrilla sodininkystę Londone, Toronte ir kitose vietose... Dažnai nakties priedangoje jie sėlina iš rajono į rajoną, siaubdami miestą... gėlėmis. Jų ginkluotė - kastuvai, šaukštai ir plikos rankos. Viena rytą ir tu gali pamatyti savo autobuso stoteleje ar prie reklaminės lentos žaliuojančius augalus.

      Tai subtilus protestas prieš viešosios erdves privatizavimą ir prieš reklamas, atsirandačias erdveje, kuri iš tikro priklauso mums.

      Guerrila sodininkas gali buti vienas žmogus, o kartais sodo sukūrimas būna masinė akcija,  kaip 2000-ųjų gegužės 1-ąją  Parlamento skvere Londone „Reclaim the Streets” (“Atkovokime gatves”) metu įvykęs augalų sodinimas. Po karnavalo eisenos su samba grupe ir kritinės  masės – dviracių – važiavimo iš Hide Parko, keli tūkstančiai guerrilla sodininkų užemė skverą ir ėmė sodinti ten daržoves bei gėles. Buvo iškelti plakatai “Pasipriešinimas yra daigus” ('Resistance is fertile'), “Leiskime sužydeti Londonui” ('Let London Sprout'), bei su Digerio Gerrard Winstanley frazė - “Žeme yra mūsų visų” ('The Earth is a Common Treasury for All').

      Kitas pavyzdys - Danijoje 1996-aisiais pačiame miesto centre Kopenhagoje, Nørrebro rajone atsiradęs „Nakties sodas” („Have på en nat”). Daugiau nei 1000 aktyvistų apleistą žemes sklypą per vieną naktį pavertė žaliuojančiu plotu.

      Pats veiksmas - nelegalus kažkam priklausančios žemės panaudojimas - yra politinis aktas. Tačiau tik nuo tavęs priklauso, kiek tai turės prasmės kaip politinė žinutė. Vienaip veiks, jei tu pasodinsi gražias tulpes prie senų industrinių pastatų, ir truputį kitokią reikšmę turės marichuana, auginama valstybinės įstaigos kieme.

      Visame tame galime pastebėti ir absurdo elementų - sodinti kažką slaptose vietose, dviračio žibinto šviesoje?.. Tačiau pats sodinimo veiksmas yra tiek pat svarbus, kiek pats augalas.

      Mes įprate manyti, kad, jei norime kartu praleisti laiką su draugais, reikia pinigų, tačiau vietoj vartojimo galime sukurti ką nors (kartu). Atskirti nuo gamtos, ciniški ir uždaryti nuobodžios kasdienybės rate, praradome ryšį su visuma ir pačiu savimi.

      Pasodinant augalus neįprastose vietose, arba neįprastus akiai augalus kasdieniškose vietose, esame priversti pamatyti juos tokius, kokie jie yra - gražūs, nepakartojami, gyvi. "Taip, kaip mes sėjame sėklas šaligtvio įtrūkiuose, nežinodami, ar jos įsišaknys, ar mirs, nežinodami, kokią įtaką trapios gelės turės ekologijai ar praeiviams, taip mes sėjame puikias idejas žmonių mintyse, nežinodami, kur tiksliai jos nukeliaus, bet tikimės grožio."

      Tai miesto nuotykis ant gamtos ir kultūros slenksčio, atsiimant savo laiką ir erdvę, transformuojant urbanistinę dykumą į vietą, kuri aprūpina maistu ir yra GYVA.

      Guerrila sodininkai yra visur, aplink, kodėl gi neprisijungt prie jų?

      Parengė Akvilė

 

Komentarai  

 
0 # Gražu.RB Y-m-d H:i
Tik gėlėms jau reikės ir pinigų. Geriau miško augalai. Paverst miestą nevaldomai žaliuojančiu mišku. Čia tai būtu super. Prieš kelis metus buvau prisilaužęs žilvyčių pavasarį ir kaišiojau kur papuola. Didžioji dalis neprigijo, bet buvo smagu. Prigijusius po kiek laiko irgi sunaikino. Dar žinau keistą žmogų, "Amalvos" savininką, kuris nešioja kišenėse giles ir kaišioja į žemę. Dar jis su dvirka į pvz. svečius mina, o jo žmona su vaikais su džipuku pirma jo atvaro. Bet ten pas jį truputį su religija supintas reikalas, tai gaunasi teisingas veiksmas dėl neteisingos priežasties.
 
 
0 # kainossodininkas Y-m-d H:i
Shiaip, tai brangus malonumas lietuviams. Mishke sodinukus beraunant "uzhpakuot" girininkas gali, nes kasiot mishke ir augalus raut -draudziama, pirkt augalus-brangu baisiai. Nebent sprindzio dydzio eglutes po 50 cnt., bet jos beveik nesimato zholej...
O koks klevo sodinukas, padoresnio dydzio, jau nuo 15 Lt. uzh vieneta prasidedada kainos...
Zhozdziu, parku paverst 6 aru plota reik turet bent 500 Litu.
 
 
0 # sodininkuiRB Y-m-d H:i
Žmogau, tu skleidi paranoją, autoritetų baimę ir kvailų įstatymų paraidinį laikymasi. Vienas mano giminaitis kaip tik ir yra girininkas Ukmergės rajone ir aš su juo kaip tik ta tema esu kalbėjęs, nes pastoviai kasu iš miško visokius augaliukus (savo apželdintam stogui ir savo 20 arų pavertimui mišku, o taip pat dovanoms tiems, kurie nesuvokia, kad juos išdūrė liepdami pirkti pušaites iš pardoškės). Tai va, nei vienas normalus girininkas nelakstys paskui žmones iškasančius vieną kitą medelį ar krūmelį miške, nes, visų pirma, gamtoje taip sutvarkyta, kad prisėjama ir prileidžiama atžalų tūkstančius kartų daugiau nei išgyvena. Išsikask nors ir tūkstantį augaliukų, miškui nuo to jokio nuostolio nebus. Priešingai, praretintame miške auga didesni ir sveikesni (ir reproduktyvesni ) augalai. Daugybei žmonių mokami nemaži pinigai, kad jie užsiimtu būtent visokių savaiminukų naikinimu. Čia aš nekalbu apie augalus iš Raudonosios Knygos, bet pirkti klevus, egles, pušis, beržus, ievas, žilvyčius, avietes ar kokias samanas yra kvaila.
 
 
0 # medelynassodininkas Y-m-d H:i
Tai kai kasioji pas pazistama girininka, tai jo...
Pakasiok kur nors kur girininko nepazisti. Yra dar tokie aplinkos pasaugos inspektoriai su dzipais, tai is vis nubirkuos, net uz lopetos laikyma rankoj.
Net sakeliu lauzyt negalima pvz. eglisakiu. Krepseliu ir vainiku pynejai irgi drebedami sakeles skabo, o cia su kastuvu, tai is vis banditizmas anot misko apsaugos darbuotoju. Na kai entuziasmas pavienis tai gal ir nieko, bet prashom ijunkt vaizduote kaip tas bus, jei visi suplus i mishkus pasiraut medeliu ir paretint mishka.
As uz tai, kad mishko retinimo darbus atliktu miskininkai, o jei nori zeldint vieshasias erdves, tai prashomeis isiveis nuosava medelyna savo balkone, ish giliu ir kastonu augyt sodinukus ir po 5-7 metu juos perkelt i miesto skverus.
 
 
0 # -pangasija Y-m-d H:i
idėja graži, bet labai jau nereali. augalą neužtenka vien įbest į žemę. reik žinot kaip tą padaryti teisingai, o paskui -- prižiūrėti. pvz. mokykloje, kurią kažkada lankiau, kiekvieną pavasarį bei rudenį vykdavo medžių sodinimo akcija. atrodo, kad dabar aplinkui turėtų būti miškas. nė velnio. labai mažai tų medžių prigyja.
kas iš to, kad prirausi iš miško pušaičių, pribedžiosi palei gatvę -- nudvės tuojau pat.
 
 
0 # gražu, romantiška, bet...Ž. Y-m-d H:i
„Mes neteigiame, kad pelargonijos pasodinimas betono įskilime atsiradusiame žemės plote prilygsta tokiam maištui kaip zapatistų judejimas, tačiau visgi tai nepaprastai simboliškas veiksmas.“ Būtent - tokie veiksmai yra viso labo simboliški. Nepaprastai. Gaila, kad ganėtinai nemaža dalis įvairaus plauko aktyvistų savo brangų laiką skiria būtent tokio tipo, grynai simboliškai „kovai su sistema“, o ne rimtai rezistencijai ir konstruktyviems , konkretiems, esamą padėtį realiai keičiantiems veiksmams (kad ir tas pats zapatistų judėjimas). Postmodernioji romantika per pastaruosius keletą dešimtmečių baigia galutinai uždusinti bet kokį rimtą socialinį/polit inį pasipriešinimą, kovą su esama santvarka paversdama paprasčiausiu, didelių pastangų bei nuodugnaus esamos padėties analizavimo ir nuoseklių, ilgalaikių veiksmų nereikalaujanči u, žaidimu. Labai rekomenduočiau pasiskaityti ata Murray'aus Bookchin'o rašliavos šia tema. Žinoma, jei žmogus daro ir viena, ir kita - jokių priekaištų. Kitas dalykas, kaip jau minėjo „pangasija“ - nepakanka augalo tiesiog įbesti į žemę. Norint, kad jis išgyventų, reikia skirti laiko jo priežiūrai.
 
 
0 # o gal* Y-m-d H:i
o gal viso to esme ir yra ne sugriaut sistema, o daryti kazką revoliucioningo , keiciant patį save. Jei tai smagu tau ir gali su draugu iseiti į gatvę ir padaryt veiksmą, negalvodamas, ar jis logiškas ar ne, ar keis kažką. Ir nebūtinai tokia veikla turi būti vadinama aktyvizmu..Reik ia juk ir tos peozijos mieste, ir piešinių atsiradusių pakabintų netikėtai ant sienų, ir eilėraščių stotelėj, ir žalumos.