Beveik pusė pasaulio gyventojų, daugiau nei trys milijardai žmonių, pragyvena iš 2,5 $ per dieną. 80% žmonijos pragyvena iš mažiau nei 10 $ per dieną. Šie skaičiai gauti naudojant lygiavertės pirkimo galios principą, kuris reiškia, kad vykstant valiutų keitimams prekių kainos visose šalyse vienodėja, todėl žmonės už tą pačią pinigų sumą gali nusipirkti tiek pat prekių ar paslaugų. Iš to seka nuostata, kad su doleriu gali pirkti vienodai visose šalyse, ir todėl, jei žmogus iš skurdžios šalies persikelia, tarkime, į Ameriką ir jo pajamos nesikeičia, jis ir toliau turės pragyventi iš to paties dolerio.


       2008 metais Pasaulio bankas 1,25 $ per dieną paskelbė skurdo riba. Daugybę metų iki to ši riba buvo 1 $. Atsižvelgus į infliaciją, šiuo metu tai būtų 1,45 $ per dieną. Nauji Pasaulio banko skaičiai liudija, kad mūsų viltys reikšmingai sumažinti skurdą nepasitvirtino, nors nuo 1981 metų skurdas tikrai šiek tiek sumažėjo. Tačiau aiškėja, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius didžioji dalis skurdo sumažinimo pasaulyje tenka Kinijai. Kinijos skurdo procentas nuo 85% nukrito iki 15,9%, arba virš 600 milijonų žmonių. Atmetus Kiniją, skurdas sumažėjo tik apie 10%. Daugiau nei 80% pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur pajamų žirklės didėja. Skurdžiausi 40% pasaulio gyventojų gauna tik 5% pasaulio pajamų.

            

       UNISEF duomenimis dėl skurdo kasdien miršta 26500-30000 vaikų. Jie tyliai miršta skurdžiausiuose planetos kaimuose, kurių nepasiekia pasaulio dėmesys ir supratimas. O dėl jų nuolankumo ir silpnumo tokios mirtys dar sunkiau pastebimos.

       Apie 27-28% vaikų besivystančiose šalyse yra per mažo svorio ir ūgio. Didžioji dalis tokių vaikų yra Pietų Azijoje ir Sacharos dykumos regione Afrikoje. Jei tokios tendencijos išliks, tai vienas iš tūkstantmečio vystymosi tikslų – sumažinti nepakankamo svorio vaikų skaičių per pusę – nepalies 30 milijonų vaikų, daugiausiai dėl per lėto progreso Afrikoje ir Pietų Azijoje.

       2005 metais 72 milijonai mokyklinio amžiaus vaikų besivystančiose šalyse nelankė mokyklos. 57% jų yra mergaitės. Ir tai yra optimistinai skaičiai. Beveik milijardas žmonių į XXI a. įžengė nemokėdami skaityti ir negalėdami parašyti net savo vardo. Būtų užtekę mažiau nei 1% visų išlaidų, skiriamų ginklams, kad kiekvienas vaikas galėtų lankyti mokyklą, bet tai nebuvo padaryta.

       Infekcinės ligos ir toliau griauna skurdžiausiųjų gyvenimus. Apie 40 milijonų žmonių serga AIDS. 2004 m. nuo to mirė 3 milijonai. Kiekvienais metais 350-500 milijonų žmonių suserga maliarija, 1 milijonas iš jų miršta, Afrikoje – 90%, o Afrikos vaikai sudaro 80% visų nuo maliarijos mirusių žmonių pasaulyje.

       Vandens trūkumas veikia pusę žmonijos. 1,1 milijardo žmonių besivystančiose šalyse negauna pakankamai vandens, o 2,6 milijardai žmonių neturi net primityviausių sanitarinių sąlygų. Du iš trijų žmonių, neturinčių pakankamai vandens, pragyvena iš 2 $ per dieną, o vienas iš trijų – mažiau nei iš 1 $ per dieną. Apie 85% turtingiausiai gyvenančių 20% planetos gyventojų naudojasi vamzdynais tiekiamu vandeniu. Juo naudojasi tik 25% skurdžiausiai gyvenančių 20% planetos gyventojų. 1,8 milijardo gyventojų, neturintys vandens savo kieme ar name (turintys jį 1 km ribose), sunaudoja apie 20 litrų per dieną. Jungtinėje Karalystėje žmogus, sunaudojantis 150 litrų per dieną, 50 litrų išnaudoja vien nuleisdamas vandenį tualete. Didžiausias vidutinis vandens suvartojimas yra Amerikoje – 600 litrų per dieną.

       Apie 1,8 milijono vaikų miršta nuo viduriavimo. Dėl vandens trūkumo sukeltų ligų kiekvienais metais vaikai praleidžia 443 milijonus mokyklinių dienų. Beveik pusė besivystančių šalių gyventojų kasdien kenčia dėl vandens ir sanitarijos trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų. Milijonai moterų kasdien kelias valandas praleidžia ieškodamos vandens. Prie šių žmogiškų kančių galima pridėti ir žalą ekonomikai. Sacharos Afrika dėl to praranda 5% savo BVP, o tai sudaro apie 28,4 milijardų $ kasmet. Šis skaičius pralenkia visą gaunamą paramą ir skolų nubraukimus.

       Pasaulyje gyvena 2,2 milijardo vaikų, 1 milijardas iš jų gyvena skurde. Iš 1,9 miljardo besivystančiose šalyse gyvenančių vaikų 640 milijonų neturi tinkamos pastogės, 400 milijonų negali naudotis vandeniu, 270 milijonų negali naudotis sveikatos priežiūra. 121 milijonas vaikų nelanko mokyklos. 10,6 milijono (tiek, kiek yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje kartu sudėjus) pasaulio vaikų mirė nesulaukę 5 metų amžiaus. 1,4 milijono vaikų kasmet miršta dėl vandens ir sanitarijos trūkumo. Dėl nepaskiepijimo kasmet miršta 2,2 milijono vaikų. Dėl AIDS 15 milijonų vaikų kasmet lieka našlaičiais.

       Kaimo vietovėse trys iš keturių žmonių pragyvena iš mažiau nei 1 $ per dieną, visi jie kenčia nuo nepakankamo ar nevisaverčio maisto. Tačiau urbanizacija anaiptol nėra žmonijos progreso sinonimas. Miesto lūšnynai užima didžiąją besiplečiančių miestų dalį. Apie pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose. 2005 metais vienas iš trijų miestiečių (apie 1 milijardą) gyveno lūšnynuose.

       Besivystančiose šalyse apie 2,5 milijardo gyventojų maisto gaminimui turi naudoti biomasę – malkas, anglis, džiovintą mėšlą. Sacharos Afrikoje tokiu kuru naudojasi 80% gyventojų, o Indijoje ir Kinijoje – 50%. Neturtingiausiuose visuomenės sluoksniuose įprastos mirtys nuo užnuodyto patalpų oro naudojant tokį kurą. Kiekvienais metais dėl to miršta 1,5 milijono žmonių, daugiau nei pusė jų yra vaikai iki 5 metų amžiaus, o tai sudaro 4000 vaikų kasdien. Šis skaičius viršija mirčių nuo maliarijos skaičių ir artėja prie mirčių nuo tuberkuliozės skaičiaus.

       2005 metais 20% turtingiausių pasaulio gyventojų teko 76,6% visų vartojimo apimties. Skurdžiausiai gyvenantiems 20% pasaulio gyventojų teko tik 1,5%. Skurdžiausi 10% vartojo 0,5%, o turtingiausi 10% vartojo 59% visų gėrybių.

           

       1,6 milijardo žmonių (ketvirtadalis žmonijos) gyvena be elektros. 41 neturtingos ir prasiskolinusios šalies (567 milijonai žmonių) BVP yra mažesnis nei 7 turtingiausių pasaulio žmonių. Pasaulinis BVP (pasaulyje gyvena apie 6,5 milijardo žmonių) 2006 metais buvo 48,2 trilijonai $. Turtingiausioms pasaulio šalims (apie 1 milijardas žmonių) teko 76% šios sumos (36,6 trilijonai $). 497 pasaulio milijardieriams (0,000008% pasaulio gyventojų) teko 3-5 trilijonai $ (virš 7% pasaulio BVP). Žemų pajamų šalims (2,4 milijardo žmonių) teko tik 1,6 trilijono $ nuo pasaulinio BVP (3,3%). Vidutinių pajamų šalims (3 milijardai žmonių) teko kiek daugiau nei 10 trilijonų $ (20,7%). Mažų pajamų šalims (2,4 milijardo žmonių) teko tik 2,4% pasaulinio eksporto. 8,3 milijono turtingiausių pasaulio žmonių finansinis turtas 2004 metais išaugo 8,2% ir pasiekė 30,8 trilijono $. Kitaip tariant, 2004 metais 0,13% pasaulio gyventojų valdė 25% pasaulio finansų.

       Kiekvienam besivystančioms šalims kaip pagalba atiduotam doleriui tenka 25 doleriai, kuriuos šios šalys išleidžia skoloms ir palūkanoms apmokėti. 51% pasaulio galingųjų yra korporacijos. Turtingiausioje žemės nacijoje yra ir didžiausios žirklės tarp turtingųjų ir skurstančiųjų. Kuo skurdesnė šalis, tuo didesnis šansas, kad paskolų apmokėjimo krūvis perkeliamas ant paprastų žmonių, kurie nei skolinosi, nei gavo iš to kokios nors naudos.

       1960 metais 20% pasaulio turtingiausiųjų gavo 30 kartų aukštesnes pajamas nei 20% pasaulio skurdžiausiųjų. 1997 metais šis skirtumas jau buvo 74 kartai. Apie 790 milijonų žmonių besivystančiose šalyse gyvena nuolatinio ekonominio nepritekliaus sąlygomis. Du trečdaliai jų yra iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų.

       Pastarasis 20 metų globalizacijos laikotarpis (1980-2000) pasižymėjo ekonominio augimo lėtėjimu. Vertinant rodiklius, šalys pagal savo esamą lygį buvo grubiai suskirstytos į penkias grupes. Ekonominio augimo lėtėjimas buvo aiškiai fiksuojamas visose šalių grupėse. Gyvenimo trukmės progreso lėtėjimas buvo pastebėtas keturiose iš penkių šalių grupių, išskyrus aukščiausią, kur dabar planuojama trukmė yra 69-76 metai. Kūdikių ir vaikų mirtingumo mažėjimas sulėtėjo. Tas pats su švietimu.

       12% pasaulio gyventojų suvartoja 85% vandens, tie 12% negyvena trečio pasaulio šalyse. Pažvelkite į bendrųjų išlaidų 1998 metais sąrašą:
       – kosmetika Amerikoje (8 milijardai $);
       – ledai Europoje (11 milijardų $);
       – kvepalai Europoje ir Amerikoje (12 milijardų $);
       – naminių gyvūnų maistas Europoje ir Amerikoje (17 milijardų $);
       – verslo pramogos Japonijoje (35 milijardai $);
       – cigaretės Europoje (50 milijardų $);
       – alkoholiniai gėrimai Europoje (105 mlijardų $);
       – narkotikai pasaulyje (400 milijardų $);
       – karinės išlaidos (780 milijardų $).

       Palyginkite šitas išlaidas su tomis papildomomis išlaidomis, kurios būtinos, kad besivystančiose šalyse būtų garantuotos esminės socialinės paslaugos:
       – pagrindinis išsilavinimas visiems (6 milijardai $);
       – vanduo ir sanitarija visiems (9 milijardai $);
       – reprodukcinės sveikatos priežiūra visoms moterims (12 milijardų $);
       – bazinė sveikatos priežiūra ir maitinimas (13 milijardų $).

       Visą tekstą su lentelėmis, grafikėliais ir šaltinių nuorodomis rasite: www.globalissues.org
       Vertė RB