anarchija.lt
AKTYVIZMAS

       Kova už „Lietuvą“ – kova už viešąjį interesą

       Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt 2007 liepos mėn. 5 d.

      
       G.Ilgūno nuotr.

       Judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ už viešąjį interesą turėti paskutinį nekomercinį kino teatrą „Lietuva“ ir viešą aikštę šalia jo kovoja teismuose, o Norvegijos miesto Bergeno bendruomenė kovą prieš reklamos gigantų atėjimą į viešąsias erdves išsprendė taikiai. Apie tai ketvirtadienį kalbėta Protesto laboratorijos ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ surengtoje diskusijoje apie protesto judėjimus už viešąjį interesą.

       Diskusijoje dalyvavęs svečias iš Norvegijos Erikas Orebrotas, vienas Bergeno miesto viešųjų erdvių gynimo sąjūdžio lyderių, pasakojo apie savo kovos istoriją. Bergeno miesto, kurio senamiestis įtrauktas į
       UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bendruomenė sukilo prieš globaliųjų reklamos gigantų „Clear Channel“ ir „JCDecaux“ atėjimą į miesto viešąsias erdves. Pagal sutartį su savivaldybe, bendrovės visame mieste būtų eksploatavusios reklamą, ją platinusios autobusų stotelėse, ant viešųjų tualetų.
       Žmonės prieš tai protestavo rengdami debatus, diskusijas, diskutuodami laikraščiuose, pasitelkdami vizualias priemones. Anot E. Orebroto, valdžia neturėjusi kito pasirinkimo, kaip atšaukti sutartį su bendrovėmis. Žmonių judėjimo niekas nefinansavo, čia neprireikė ir teismų. Valdžia įsiklausė į visuomenę ir nepaisė galimų finansinių padarinių miestui, nors reklamos bendrovė dėl sutarties nutraukimo pareiškė milijoninius ieškinius.
       Diskusijos moderatorius judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ narys Karolis Klimka sakė, kad Bergeno istorijoje ir kovoje dėl „Lietuvos“ kino teatro – daug panašumų ir akį rėžiančių skirtumų. Abu jie – piliečių protesto sąjūdžiai, kilę priešinantis stambaus kapitalo ketinimams užimti, sunaikinti viešąsias erdves.
       Pasak K. Klimkos, Vilniuje protestas kilo priešinantis stambaus kapitalo sumanymui likviduoti paskutinį kino teatrą Vilniaus centre, viešėją erdvę paversti privačia, iš visuomenės atimti kultūrines ir socialines vertybes.
       K. Klimka kalbėjo, kad Lietuvoje valdžia ir jos institucijos atvirai palaikė privataus intereso pusę. Jų reakcija, pasak K. Klimkos, įžūli, dažnai ir ciniška. K. Klimka kalbėjo, kad kovoje naudotas opozicijos išsekinimo metodas, galiausiai prasidėjo santykių aiškinimasis per teismus. Jis pastebėjo, kad lėgos nelygios – teismai kainavo dešimtis tūkstančių litų.
       „Mes neturime tradicijos, kaip subalansuoti viešąjį ir privatų interesą. Taip staigiai iš socializmo, kur viskas buvo visų, peršokome į kapitalizmą, kur kiekvienas pradėjo plėšyti antklodę į savo pusę, turime nesubalansuotą situaciją“, – užklausta, kuo Vilnius skiriasi nuo Bergeno, DELFI sakė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ narė Rasa Kalinauskaitė.
       Anot jos, jei Bergene visuomenė gynė piliečių iškeltą interesą, Lietuvoje ir savivaldybė, ir Vyriausybė, ir Kultūros ministerija, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir Kultūros paveldo departamentas „Lietuvos“ istorijoje teisme kovojo prieš viešąjį interesą. Ji skundėsi, kad premjeras Gediminas Kirkilas susitikti su kovotojais laiko neranda nuo rudens, tuo tarpu naujojo kino teatro investuotojus priėmė. R. Kalinauskaitei keista, kad protestuotojai vadinami grupele, siekiančia privačių interesų. Tai ji neigia teigdama, kad dukart buvo rinkti parašai, už „Lietuvos“ išsaugojimą pasisakė per 7000 žmonių.
       Geras kinas bus?
       Diskutuojant apie „Lietuvos“ kino teatro likimą nesnaudė ir kino teatro pastato savininkai. Išplatintame pranešime teigiama, kad „geras kinas bus“, mat bendrovė „M2 Invest“ deda visas pastangas, kad „Lietuvos“ vietoje vilniečiai ir toliau galėtų žiūrėti gerą kiną. Ji primena savo planus buvusio kino teatro pastate įrengti dvi 280 vietų kino sales.
       Šią idėją palaikantis režisierius Arūnas Matelis kalbėjo, kad pasiūlytas sprendimas – modernus šiuolaikiškas kino teatras, tačiau kritikai projekte teieškoję smulkmenų. Jis ragino kritiškai vertinti judėjimo požiūrį į kino teatro likimą. Pasak jo, Lietuvos kino teatrų vidurkis – 102 žiūrovai per seansą, tad 1000 vietų kino salėje nebūtų buvę nepriklausomo kino. „Tokia salės funkcionuotų koncertų, susirinkimų arba ypatingo holivudinio popso dėka“, – sakė jis. Režisierius pridūrė nežinąs Europos sostinės, kur nepriklausomas kinas būtų rodomas tokio dydžio salėse.
       DELFI primena, kad praėjusių metų spalį bendrovė „Rojaus apartamentai“ įsigijo „Lietuvos“ kino teatro pastatų kompleksą iš „Vilniaus prekybai“ priklausančios bendrovės „Regiono investicija“. Dabar „Rojaus apartamentams“ nuosavybės teise priklauso buvusios „Lietuvos“ pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m. „Rojaus apartamentų“ akcininkai – 90 proc. akcijų valdanti bendrovė „Cinema Scotland“ ir įmonė „M2 Invest“, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.
       Į naująjį pastatą „Lietuvos“ vietoje planuojama investuoti 25 – 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas. Sklypo detalųjį planą turėtų tvirtinti Vilniaus taryba. Nors dar nėra aišku, kada ir ar iš viso bus pradėtos naujojo pastato statybos, būsimame pastate planuojamame įrengti kino centre jau planuojami renginiai bei kuriama programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kino programa.

Į viršų