anarchija.lt – aktyvizmas

RAŠANČIŲJŲ VAIDMUO PASAULIO SOCIALINIAME FORUME

       Alternatyvos
       Strategijos
       Iššūkiai

       Gramsci yra rašęs, kad kiekvienas mūsų yra intelektualas, bet tik keletui priklauso intelektualo vaidmuo. Performuluodami Gramsci Pasaulio Socialinio Forumo (PSF) sąvokomis galėtume pasakyti, kad visi politiniai aktyvistai pasižymi impulsu rašyti, bet kai kuriems mūsų rašymas yra svarbiausia, ką galima duoti judėjimui. Rašymas yra viena iš aktyvizmo formų, nei pati svarbiausia, nei menkiausia. Kokia gi yra rašančiojo rolė dabar, ieškant pasaulinio teisingumo? Arba kitaip tariant, ko PSF laukia iš savo rašančiųjų?
       2001 metais, kai buvau aktyvistas ir doktorantūros studentas, man atrodė akivaizdu, kad PSF aktyvistams reikia globalizacijos alternatyvų visame pasaulyje nušvietimo. Taigi, pradėjau kontaktuoti su Forumo sekretoriatu ir pasisiūliau jiems atvykti į Braziliją savanoriškai padirbėti, o po to išleidau alternatyvių idėjų knygą, pristatytą PSF. Žinoma, Forumui, siekiančiam sukurti erdvę, kur aktyvistai galėtų rinktis, šviestis ir siūlyti šiuolaikinės globalizacijos alternatyvas, buvo būtinai reikalingas idėjų rinkinys.
       Prieš sudarant knygą man buvo kilęs susirūpinimas, ar alternatyvų knyga turėtų nušviesti gerai žinomų teoretikų veikalus, ar tai, ką pabrėžė patys socialiniai judėjimai. Buvo akivaizdžių priežasčių susitelkti ties teoretikų veikalais: į Forumą įėjo keletas nuostabiausių protų pasaulyje. Jų pateikiama pasaulinės situacijos analizė buvo tai, iš ko aš metai iš metų mokiausi. Jie buvo tie protai, kurie įkvėpė mane tapti politiniu aktyvistu. Bet man dingtelėjo, kad akademinė literatūra verčia socialinius judėjimus intelektualinių tyrinėjimų objektais. Mokslininkai dažnai aprašinėja aktyvistus kaip platesnių socialinių procesų instrumentus. Nenorėjau tradiciškai, iš hierarchinių pozicijų žvelgti į filosofus kaip emancipacijos protus, o aktyvistus – kaip variklį. Mačiau ir tebematau socialinius judėjimus kaip subjektus, kaip visuomenės generatorius, ir dėl to nusprendžiau, kad knygoje bus susitelkta ties Forume pasiūlytomis idėjomis.

Į viršų

Alternatyvos

Su sekretoriatu dirbau penkis metus, ir tada, bendradarbiaudamas su Williamu Fisheriu, išleidau pirmą PSF idėjų knygą, pavadintą „Kitoks pasaulis įmanomas: liaudies alternatyvos globalizacijai Pasaulio Socialiniame Forume“. Jame skaitytojui pateikiama pasaulinio teisingumo aktyvistų idėjų apžvalga. Kompiliuodami alternatyvas, mes su Billu ieškojome idėjinių saitų: skaitytojui, norinčiam aprėpti gausybę idėjų, visada reikalingas žemėlapis. Mes supratome, ir aš tebetvirtinu, kad judėjimus jungia tai, jog jie visi ieško naujų radikalių demokratijos formų. Radikalią demokratiją suprantu kaip socialinių judėjimų keliamą idėją, kad kiekviena visuomeninio gyvenimo sfera: ekonominė produkcija, aplinkos saugojimas, kultūrinės išraiškos ir politinis valdymas turi būti sąlygojami tiesioginių visuotinių sprendimų. Demokratija turi būti pasiekta dalyvaujant visiems ir netgi patiems organizuojantis. Judėjimo vis kartojama korporacijų ir vyriausybių kritika akcentuoja vertikalias sistemos sprendimų priėmimo formas. Pavyzdžiui, aktyvistai, nuolatos kritikuodami tokias institucijas, kaip Tarptautinis Valiutos Fondas, akcentuoja ne tik skurdo mažinimą, bet dar labiau šio proceso demokratizaciją. Skurdo paliestieji turi patys dalyvauti sprendžiant, kaip jį pašalinti. Taip išryškintas demokratinis sprendimų priėmimas atsispindi visose judėjimo idėjose. Tai, ką parašėme 2002 metais, vėlesnieji metai tik paryškino: naujų demokratijos formų atsiradimo būtinybė yra bendras įvairius pasaulinio teisingumo judėjimus jungiantis tikslas.
Kaip jau minėjau, akivaizdu, kad judėjimams reikia globalizacijos alternatyvų įvairovės nušvietimo. Be manosios, yra daugybė kitų knygų, kuriose liečiami alternatyvų klausimai – tai Heikki Patomaki ir Teivo Teivaineno „Įmanomas pasaulis“ (Zed 2004), Michaelio Alberto Parecon (Verso 2003), taip pat neseniai pasirodžiusi puiki Jai Sen, Madhuresho Kumaro, Patricko Bondo ir Peterio Watermano straipsnių rinktinė apie Bamako kreipimąsi¹. Rašantieji aktyvistai turi praplėsti pagrindines alternatyvas ir kurti naujas.

Į viršų

Strategijos

Šioje stadijoje mums, aktyvistams, būtina alternatyvų diegimo strategijų visame pasaulyje apžvalga. Pagrindinis Forume nuo 2003 iškylantis klausimas yra toks: „kokias strategijas turime naudoti, norėdami sukurti naują visuomenę?“ Apie tai rašo daug puikių autorių. Paminėkime Eriko Olino Wrighto „Realių utopijų“ projektą, kuriame jis kruopščiai ištyrė, kaip buvo diegiamos idėjos, sukurtos Porto Alegrėje, arba naują Grego Wilperto knygą apie Bolivaro revoliucijos procesą Venesueloje². Mums reikia daugiau autorių, aptariančių, įvertinančių ir tobulinančių mūsų vizijų diegimo strategijas.

Į viršų

Iššūkiai

       Vėlgi, aktyvistams reikia paaiškinimų, kaip globalinė sistema mus užvaldo. Mes negalime formuluoti strategijų be ryškaus mums gresiančių iššūkių nušvietimo. 2001 metais, dar prieš rugsėjo 11-ąją, daugelio rašančiųjų aktyvistų, tokių kaip Naomi Klein, tekstuose pagrindiniu priešu buvo įvardijamos tarptautinės korporacijos³. Korporacijos valdė pasaulį. Korporacijos buvo imperinės globalizacijos esmė. Taigi nenuostabu, kad iš pradžių PSF save įvardino kaip iš esmės nusistačiusį prieš neoliberalizmą. Žinoma, nuo tol problemos pasikeitė. Pagrindiniu iššūkiu viso pasaulio aktyvistams tapo JAV hegemonija. Rutuliojantis įvykiams, mūsų priešiškumas augo. Pavyzdžiui, Judith Blau iš organizacijos „Sociologai be sienų“ dabar vykdo didžiulį projektą, kurio tema – JAV valstybės karingumas. Štai ką turi akcentuoti rašantieji šiandien. Taigi, problemos pasikeitė: nuo liberalizmo iki Amerikos imperializmo. Be abejo, kitame dešimtmetyje problemos vėl keisis. Rašantieji turi toliau analizuoti kintančią dominavimo prigimtį.
       Darosi aiškiau, kad mes judame link naujo, daugelį polių jungiančio pasaulio. Nuo 1989 mes gyvenome vieno polio sistemoje, kurioje dominavo JAV hegemonija. Visa tai keičiasi, tokių valstybių, kaip Kinija, Rusija ir Iranas, iškilimas kuria naują ateities tvarką. Skrisdamas iš Nairobio skaičiau, kad PSF blogojo dvynio, Pasaulio Ekonominio Forumo, pagrindinė tema buvo „atsinaujinanti jėgų pusiausvyra“: politinis ir ekonominis elitas suprato, kad Amerikos galybė smunka. Gimstantis daugiapoliariškumas atneš nelauktų iššūkių Forumo aktyvistams. Rašantieji turi tirti pavojus, kylančius iš naujojo pliuralizmo. Tas daugiapoliariškumas nėra pliuralizmas, kurio tikėjosi daugelis iš mūsų. Vietoj to mes matome naujų galybių iškilimą, o jos ne tik kliudys JAV imperializmui, bet iš kitos pusės kliudys ir mums. Nei senasis, nei naujieji karaliai nėra didieji radikalios demokratijos gerbėjai. Mums reikia tirti būdus, kuriais Imperija sieks iš naujo atsikurti.
       Galime reziumuoti, kad rašantieji gali prisidėti prie pasaulinio teisingumo augimo daugybe būdų. Mes turime viešinti viso pasaulio judėjimų alternatyvas. Turime tirti strategijas, kurias aktyvistai naudoja diegdami savo vizijas. Galbūt svarbiausia yra tai, kad mes turime smulkiai analizuoti dominavimo formas, kylančias iš už horizonto. Rašantieji visada vaidino svarbų vaidmenį socialinėje kovoje. Pasaulio Socialinio Forumo susirinkimai yra pats svarbiausias politinis procesas pasaulyje. Rašantieji aktyvistai būtinai turi savo įgūdžiais prisidėti tada, kai jų judėjimui labiausiai reikia.

¹ http://cacim.net/twiki/tiki-index.php?page=CACIMHome (Atgal>>>)
² Fung, Archon and Erik Olin Wright. Deepening Democracy: Institutional Innovations in Empowered Participatory Governance. Verso 2003. (Atgal>>>)
Wilpert, Greg. Changing Venezuela by Taking Power: The History and Policies of the Chavez Government. Verso 2006.
³ Klein, Naomi. No Logo: Taking on the Brand Name Bullies. Vintage 2000. (Atgal>>>)

Thomas Ponniah
Sociologų be sienų, PSF Bostono organizacinio komiteto dalyvis ir Globalinės Demokratizacijos Instituto Tinkle – vienos iš PSF tarptautinę tarybą įkūrusių organizacijų – narys.

Pagal www.zmag.org parengė kp

Į viršų