|
anarchija.lt
POLITIKA
NAOMI KLEIN
APIE LAISVOSIOS RINKOS PIKTADARYBES KATASTROFŲ
ŽIDINIUOSE
Tie, kurie praėjusį savaitgalį Venecijoje ir
Toronte aplankė šešių minučių trukmės režisieriaus Alfonso Cuaron filmą Šoko
doktrina (The Shock Doctrine), kurios scenarijaus autorė yra žymi aktyvistė
bei publicistė Naomi Klein, pamatė gydymo elektrošoku 6 dešimtmetyje vaizdus,
animacinius CŽV kankinimų kadrus, 9/11 atakos ir 2004 metų cunamio akimirkas. Trumpas
filmas tai to paties pavadinimo Klein knygos santrauka. Pagrindinė šios knygos
tezė: nevaržoma laisvoji rinka eina koja į koją su nedemokratiška politika.
Naomi Klein knyga No Logo buvo
spausdinama kaip tik tuo metu, kai 1999 jauni demonstrantai Sietle rinkosi protestuoti
prieš Pasaulio Prekybos Organizacijos susitikimą. Per vieną naktį jaunatviškai
aistringa Klein tapo pasaulyje įsižiebusio antiglobalistų judėjimo kalbėtoja ir
analitike. Toji knyga visame pasaulyje parduota daugiau nei vieno milijono kopijų
tiražu.
Paėmimas (The Take), 2004 metų
dokumentinis filmas apie darbininkų kooperatyvus Argentinoje buvo filmuotas tuo metu, kai
į šalies valdžią grįžti mėgino Carlosas Saulas Menemas, buvęs šalies prezidentu
ekonominio nuosmukio metais. Būtent Argentinoje Naomi Klein pradėjo formuluoti savo
argumentus, išdėstytus rugsėjo 18-ąją Jungtinėse Valstijose pasirodysiančioje
knygoje Šoko doktrina: kapitalizmo įsigalėjimas katastrofų laikotarpiu.
Intuityviai tai nujaučiau dar nesurinkusi
faktų, sakė Klein. Iki apakimo visiems aišku, kad prievarta, smurtas ir kariniai
perversmai yra susiję su ekonomine politika, kurios nepageidauja gyventojai.
Savo knygoje ji teigia, kad Vakarų ekonomikos šoko
terapija per paskutinius 30 metų negalėjo būti pritaikyta be politinės šoko terapijos
brutalių represijų ir demokratinių teisių suvaržymų. Vakarų šalys kartu su
Tarptautiniu Valiutos Fondu ir Pasaulio Banku išnaudoja įvairias nelaimes
hiperinfliaciją, cunamį, karą Irake, kad primestų radikalius pokyčius:
suaktyvintų privatizaciją, panaikintų valstybės reguliavimą, sumažintų socialines
išlaidas. Klein mano, jog tokia politika, primesta laissez faire ekonomisto
Miltono Friedmano mokinių, dirbančių tiek Amerikoje, tiek užsienyje, tapo klaikaus
skurdo ir vargų priežastimi milijonams žmonių, o didžiosios korporacijos gali
supirkti didžiąją dalį valstybių turto ne rinkos kainomis.
Net 9/11 šokas, kaip viename interviu sakė Klein,
buvo lyderių panaudotas tam, kad būtų galima baigti diskusiją apie globalinį
teisingumą.
Nėra šventos ir demokratinės vyriausybės.
1989-aisiais Lenkijos Solidarumas buvo priverstas išduoti jį remiančias grupes
darbininkų kooperatyvus ir pasiruošti nenumatytiems atvejams, kai TVF ir kiti
skolintojai pareiškė neteiksią pagalbos ir kreditų, jei Lenkijoje nebus pritaikyta
radikali laisvosios rinkos programa.
Mes nepralaimėjome mūšio dėl idėjų,
mėgsta kartoti Klein. Alternatyvos laisvajai rinkai buvo numalšintos tankų ir
ekspertų.
Jos nekonvencionalus požiūris, žinoma, susilaukia
kritikos. Bet politiškai neteisingas požiūris jau yra tapęs Naomi Klein šeimos
tradicija. Ji gimė 1970 metais Kanadoje, kur buvo pasitraukę jos tėvai, nes jos tėvas
vengė tarnauti Vietname. Vėliau šeima grįžo į Jungtines Valstijas, bet vėl išvyko
į Kanadą, nes jos tėvas, daktaras nusprendė dirbti viešojoje sveikatos apsaugos
sistemoje. Jos motina priklausė feminisčių filmų kūrėjų kolektyvui.
Naomi Klein, mokydamasi Toronto universitete,
dešimtojo dešimtmečio viduryje rašė straipsnius į studentų laikraštį, bet buvo
nuvilta kairiųjų menkumo. Mūsų politika tebuvo smulkmė, ji sakė apibūdindama
rūpinimąsi rasės, lyties ir etniškumo klausimais. Kai ji po kelių metų grįžo
studijuoti, ji sutiko grupę jaunesnių aktyvistų, kurių dėmesio centre jau buvo
globalizacija.
Kai Klein kalba apie protestus, galima pastebėti jos
entuziazmą ji tiki masių susitelkimo jėga. Savo viešose kalbose ji suinteresuota
skleisti aktyvistų idėjas.
Mūsų judėjimams stinga jėgos, skundžiasi
ji. Pasaulio problemomis vis labiau tampa elito rūpesčiai garsenybių ir firmų
bosų rūpesčiai.
Pagal New York Times parengė kp
Į viršų
|
|