|
anarchija.lt
POLITIKA
PIETŲ AMERIKA: LINK ATEITIES ALTERNATYVŲ
Praeitą mėnesį gimimo ir mirties sutapimai
signalizavo apie pokyčius Pietų Amerikoje ir visame pasaulyje.
Buvęs Čilės diktatorius Augustas Pinochetas mirė
tuo pat metu, kai Pietų Amerikos šalių lyderiai baigė dviejų dienų susitikimą
Kočamamboje, Bolivijoje, organizuotą prezidento Evo Moraleso. Šio susitikimo dalyviai
ir jame pareikštos nuomonės atrodė kaip Pinocheto ir jo eros antitezė.
Kočamambos deklaracijoje dvylikos šalių
prezidentai ir kiti delegatai sutiko plėtoti kontinentinės bendruomenės, panašios į
Europos Sąjungą, idėją.
Deklaracija žymi naują regioninės Pietų Amerikos
integracijos stadiją, įvykusią praėjus pusei tūkstančio metų nuo Europos
užkariavimų. Šis subkontinentas, nuo pat Venesuelos iki Argentinos, jau gali rodyti
pasauliui pavyzdį, kaip galima kurti ateities alternatyvas imperializmo ir teroro
ragavusiose šalyse.
Jungtinės Valstijos ilgai dominavo šiame regione,
dažniausiai naudodamos du metodus: prievartą ir ekonominį spaudimą. Tarptautiniai
ryšiai yra kiek panašūs į mafiją. Krikštatėvis nėra patenkintas, netgi tada, kai
jį suerzina smulkus krautuvininkas.
Ankstesnės pastangos atgauti nepriklausomybę buvo
sužlugdytos iš dalies dėl regioninės vienybės stokos. Jos neturint, grėsmes galima
naikinti vieną po kitos. (Deja, Centrinė Amerika dar yra priversta drebėti iš baimės
po dešimtmečiais JAV remiamo teroro, ypač aktyvaus devintajame dešimtmetyje).
Nepriklausomybės siekis ir nacionalizmas visada buvo
tikrasis Jungtinių Valstijų priešas, ypač tada, kai jis grasina tapti
užkrečiamu, kaip Čilės demokratinį socializmą apibūdino Henry Kissingeris.
1973 metų rugsėjo 11-ąją Pinocheto pajėgos
atakavo Čilės prezidento rūmus. Demokratiškai išrinktas prezidentas Salvadoras
Allende mirė rūmuose, teigiama, nuo savo paties rankos, nes nenorėjo pasiduoti
smūgiui, sužlugdžiusiam seniausią, ryškiausią Lotynų Amerikos demokratiją ir
įtvirtinusiam kankinimais ir represijomis pagarsėjusį režimą. <...> Tarp
Kočamambos lyderių buvo Čilės prezidentė Michelle Bachelet. Kaip ir Allende, ji yra
socialistė ir fizikė. Ji taip pat yra buvusi išeivė ir politinė kalinė. Jos tėvas
buvo generolas, jis nukankintas mirė kalėjime.
Kočamamboje Moralesas ir Venesuelos prezidentas Hugo
Chavezas šventė naują sumanymą naftos sodrinimo Bolivijoje projektą. Tokia
kooperacija stiprina regiono kaip svarbaus pasaulinės energetikos teikėjo vaidmenį.
Venesuela jau yra vienintelė Lotynų Amerikos
atstovė OPEC ir turi didžiausius naftos rezervus, jei neminėsime Artimųjų Rytų.
Chavezas siūlo steigti Petroamerica, integralią energetikos sistemą. Panašią Azijoje
inicijuoja Kinija.
Naujasis Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa siūlo
steigti sausumos ir upių prekybos grandinę nuo Amazonės miškų Brazilijoje iki Ramiojo
vandenyno kranto Ekvadore tai būtų Pietų Amerikos ekvivalentas Panamos kanalui.
Kitas pasiūlymas įkurti Telesur, naują, visą
Lotynų Ameriką aprėpiantį TV kanalą, kurio būstinė būtų Venesueloje ir bandytų
pralaužti Vakarų žiniasklaidos monopolį.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva
kitus lyderius ragino peržengti istorinius skirtumus ir suvienyti kontinentą, kokia
bebūtų sunki toji užduotis.
Integracija yra būtina siekiant tikros
nepriklausomybės. Kolonijinės istorijos subjektai Ispanija, Britanija, kitos Europos
galybės, Jungtinės Valstijos ne tik skaldė šių šalių vienybę, bet taip pat
paliko gilų vidinį susiskaldymą tų šalių viduje tarp mažo turtingųjų elito ir
skurstančių masių.
Daugiausiai šias šalis kontroliuoja Tarptautinis
Valiutos Fondas, kuris yra išties JAV finansų departamento atšaka. Bet Argentina,
Brazilija ir dabar Bolivija vis labiau atsipalaiduoja nuo TVF suvaržymų.
Bręstant naujiems pokyčiams Pietų Amerikoje,
Jungtinės Valstijos yra priverstos švelninti savo politiką. Vyriausybės, dabar
įgijusios JAV paramą tokios kaip Lulos vyriausybė Brazilijoje galėjo būti
nuverstos, jei tai būtų vykę praeityje kaip tada, kai 1964-aisiais JAV remiami
perversmininkai nuvertė prezidentą Joao Goulart.
Palaikant Vašingtono partinę liniją derėtų
nutylėti kai kuriuos faktus. Pavyzdžiui, spalį perrinktas Lula pirmiausiai aplankė
Karakasą, norėdamas paremti Chavezo rinkiminę kampaniją. Taip pat Lula pristatė tilto
per Orinoko upę projektą, Brazilijos projektą Venesueloje, ir aptarė kitus sumanymus.
Tempai greitėja. Praeitą mėnesį Mercosur, Pietų
Amerikos prekybos blokas, savo pusmetiniame susitikime Brazilijoje taip pat tęsė
dialogą dėl Pietų Amerikos vienijimosi, o Lula iškilmingai atidarė Mercosur
parlamentą tai dar vienas pranašiškas ženklas, kad bus atsikratyta praeities
demonų.
Pagal laisvąją užsienio
spaudą parengė Kasparas Pocius
Į viršų
|
|