|
anarchija.lt
POLITIKA
APIE RINKIMUS LENKIJOJE
Visos naujienos apie rinkimus Lenkijoje
kairiesiems yra blogos naujienos.
Nors taip vadinama kairiųjų demokratų
partija pasiekė gerų rezultatų ir tapo trečiąja parlamento jėga, tai negarantuoja,
kad įgaus pradžią kokie nors kairieji projektai ar bent jau diskursai. Minėtosios
partijos lyderiai viešai skelbia, kad jų pažiūros yra iš kairės į centrą.
Buvimas kairiuoju posovietinėje Lenkijoje, daugelio nuomone, reiškia paramą
totalitariniams režimams, nostalgiją praeičiai ir nusistatymą prieš modernybę.
Geriausiu atveju tai idealizmas ir utopija.
Visų parlamentinių partijų politikai stiprina šį
hegemonijos diktuojamą stereotipą. Gal vienintelė parlamentinė partija, galinti
vadintis kairiąja, yra valstiečių partija Savigyna, kilusi iš autentiško
valstiečių judėjimo, bet greitai tapo demoralizuota ir korumpuota, o jos lyderis
Andrzejus Lepperis pradėjo flirtuoti su verslininkais ir pats tapo dideliu žemvaldžiu.
Naujajame parlamente Lepperio nebus, taip pat nebus
ir buvusio švietimo ministro Romano Giertycho, žymaus dėl savosios švietimo politikos
(jam priklauso, pavyzdžiui, sprendimas išbraukti iš skaityti privalomų knygų sąrašo
tokius klasikinius autorius, kaip Franzą Kafką, o vietoj jo prie sąrašo pridėti Joną
Paulių II). Bet čia geros naujienos pasibaigia.
Žiūrint iš išties pragmatinio požiūrio taško,
trečią vieta parlamente, užėmę kairieji demokratai bei ketvirtoje vietoje
likusi kita, senesnė ir liberalesnė valstiečių partija neleis visame Lenkijos
parlamente įsigalėti konservatoriams iš Teisės ir teisingumo ir liberaliems
konservatoriams iš Piliečių platformos. To abi partijos labai trokšta.
Teisė ir teisingumas, vadovaujama dvynių
Kaczynskių, Lenkijos politinės scenos veteranų, prieš du metus laimėjo rinkimus,
išsikėlę šūkį sukurti ketvirtąją Lenkijos Respubliką. Konservatyvi revoliucija
taikėsi užgniaužti pokomunistinį ir liberalųjį elitą bei pereiti prie stiprios
valstybės valdžios. Dviem pamatinėmis vidaus politikos nuostatomis tapo kova su
korupcija bei policijos ir slaptųjų tarnybų stiprinimas. Šio persilaužimo
dalimi turėjo tapti taip pat ir moralinė revoliucija. Lenkijai buvo siūloma tapti
išties lenkiška, konservatyvia ir katalikiška. Kaczynskis nebijojo epiteto
antimodernistas ir skelbė, kad ginti tradicines Lenkijos vertybes svarbiau nei
būti gerai priimtam sugedusių Vakarų. Šalia viso šito pasitaikė ir lozungų,
skelbiančių socialinį solidarumą, kaip antai mokesčių mažinimas.
Du metai, per kuriuos buvo taikyta ši programa,
socialinei sferai nedavė gerų vaisių. Siekiant išspręsti socialinės atskirties ir
nusikalstamumo problemas, buvo imtasi represinių priemonių. Kaczynskis teigia, kad
nedarbo lygio sumažėjimas nuo 18 iki 12 procentų yra vyriausybės nuopelnas, bet net
neužsimena, kaip tai paveikė daugiau nei milijonas gyventojų, emigravusių iš šalies.
Tarptautinėje politikoje Kaczynskis pasirinko
konfrontacinę strategiją, bandydamas pristatyti Lenkiją kaip stiprią šalį,
suvokiančią savo valstybinius interesus. Tačiau jo vyriausybė niekad negynė tokių
interesų, išskyrus užsispyrimą Europos Taryboje ir vėlgi tradicinių
vertybių gynimą tokiose srityse, kaip abortų ir eutanazijos draudimas. Nebuvo jokios
aiškios strategijos, kaip pasipriešinti tikroms blogybėms tokioms, kaip didžiosios
korporacijos, eksploatuojančios Lenkijos rinkėjus, ir Europos teisė, leidžianti šiai
eksploatacijai tęstis.
Atrodo, ši antivakarietiška strategija ir labai
negatyvus diskursas, sutelktas į priešų bei sąmokslo grupių paieškas, labiausiai
prisidėjo mobilizuojant ypač jaunus žmones balsuoti už konservatyvius liberalus,
pasivadinusius Piliečių platforma. Rinkimų laimėtojai prisistato kaip moderni
partija, vykdanti efektyvią politiką. Lenkija nusipelnė ekonominio stebuklo
toks yra partijois programos pavadinimas, joje pristatomas siekis, kad šalis pasiektų
vakarietiškus standartus per 15 metų, o ne per 40, kaip prognozuojama dabar. Idealizmas,
naivumas ar ciniška manipuliacija? Šio stebuklo formulė slypi neoliberalioje mantroje:
mokesčių ir darbo įkainių mažinimas atblokuos Lenkijos piliečių ekonominį
potencialą. Tarptautinėje politikoje partija nori ir toliau saugoti Lenkijos
valstybinius interesus Europos Sąjungoje, gal tik protingiau, nei tai buvo daroma
dvynių laikais. Nors partija prisistato kaip vakarietiška, ji propaguoja amerikietišką
visuomenės modelį, kur priimami ekstremaliai liberalūs ekonominiai ir konservatyvūs
vertybiniai sprendimai. Valstybė turi remti gyvybę ir tradicinę šeimą, teigiama
programoje, Tai aiškus pasisakymas prieš abortus, eutanaziją ar vienos lyties
asmenų vestuves. Išties pasirinkti Lenkijos piliečiai galėjo tik ekonominėje sferoje:
tarp konservatyvių populistų ir dogmatiškų neoliberalų..
anarchija.lt
Į viršų
|
|