Šlapių kelnių romantika
kontrkultūra

primyztos kelnes     Girtuoklio laimė graži, bet be alaus sunkiai suvokiama. Šlapios primyžtos kelnės tūlam padoriam piliečiui, katras taip įsijautė į savo padorumą, kad net miegodamas neprisipažįsta kada nors tokias turėjęs, kelia tik pasibjaurėjimą. Tiesą sakant, tokiu daiktu bjaurisi ir demokratinė žmonijos dauguma, jau nekalbant apie gražesnę jos dalį.


     Primyžtos kelnės smirda. Jei kelnės šviesios – jas subjauroja rudos dėmės. Be to, jos padoriam piliečiui primena iš vaikystės kilusį gėdos jausmą ir nevalyvus tipus, kurie tas kelnes dėvi... Kas ginčytųsi, kad gėda yra tai, ką padorus pilietis turi paniekinamai atmesti. Niekam neturi nė į galvą šauti, kad tokia nelaimė kadaise ir jį ištiko.

    

     Visokie radikalai gal mano, kad padoriems piliečiams trūksta empatijos ir fantazijos. Bet jie neteisūs. Bet kuris su visuomenės mokslais susipažinęs girtuoklis be vargo sugriaus tokias teorijas. Viskas, ko tiems padoriesiems trūksta, tai istorinis materializmas. Pasaulis nušvinta kitomis spalvomis, kai į šlapias primyžtas kelnes imi žvelgti istoriškai.

    

     Kaip tai nutinka? Dažniausiai (šis žodis – tik sausa statistika, neturinti nieko bendro nė su vieno padoraus žmogaus praktika), taigi, dažniausiai tai nutinka, kai žmogus po ilgo ir alinančio alaus gėrimo būna priverstas nutraukti šį žavesio kupiną procesą. Bet kurio girtuoklio asmenybę gniuždančios tokios padėties priežastys būna įvairios.

 

     Vieniems baigiasi pinigai – tokie niekingi, žmones žalojantys metaliniai, popieriniai ar net elektroniniai ženklai. Kitiems pritrūksta sveikatos ar geležinės valios tęsti tą visokeriopai ugdantį procesą, vadinamą alaus gėrimu. Trečius užspaudžia visokios pareigos. Tai dar vienas, vis dar neuždraustas, žmones nuolat žalojantis veiksnys. Sakysim, geriant penktą ar šeštą bokalą paskambina žmona ir pasako, kas esi ir ką turi daryti... Argi po to galima jaustis gerai? Jau nekalbant apie tuos, kurių asmenybės būna tiesiog sutraiškomos užgriuvusių pareigų svorio.

    

     Taigi alaus gėrimas netikėtai nutrūksta, ir žmogus iš šiltos ir svetingos (bent kol nesibaigė pinigai) knaipės yra priverstas išeiti į šaltą žiemą. Nuėjus vos keliolika metrų staiga paaiškėja, kad šlapimo pūslė, kaip ir dauguma šio pasaulio fizikinių kūnų, nuo šalčio traukiasi... Netgi spazmuoja.

    

     Ir čia, nežiūrint į visas nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, ištinka stebuklas. Kūną užlieja maloni šiluma. Pasidaro taip gera ir malonu, kad daugeliui ta palaiminga būsena sukelia norą prisėsti ir užmigti. Tos kelios akimirkos ir atperka visas pastangas, sudėtas į alinantį mažai tesvaiginančio alaus gėrimą. Čia galima būtų ir baigti sakraline fraze iš beveik švento rašto: „Turi tas alus stiprumo“.

    

     Būtent tos romantiškos akimirkos ir yra šlapių primyžtų kelnių esmė. Čia visas to reiškinio dialektinis grožis ir dvasingumas. Kai kurie radikalai gal nirš ir klaus: „O kas iš to, kas toliau?“ Na, tada reikės kaip nors šalinti savo istorinę misiją atlikusias kelnes. Jos, kaip ir bet kurie mirę dvasingi daiktai, nepalaidoti skleidžia nemalonų kvapą... O siekiantiems naudos tenka priminti, kad žmogui liko prisiminimai apie palaimą, prieš kurią nublanksta visokios pareigos, pinigų trūkumai ir net sveikatos problemos.

 

     Šlapios kelnės – tai galimybė čia ir dabar pabėgti nuo slegiančios pasaulio pilkumos. Šlapios kelnės – tai riba, kuri apsaugo žmogų nuo virsmo į bedvasį bei paklusnų pilietį.

 

     E. B.   

     2013 06 14

 

 

Komentarai  

 
+1 # Wut?Shluba Bangstah Y-m-d H:i
Nesupratau, noprima čia parodyti, kad myžt į kelnes vertybė ar čia ironija? Enough internet for today.
 
 
+9 # Gerai! Taip ir toliau! Good Job! UraŽiežerbėlė Y-m-d H:i
Vo čia puikiai atspindi lietuvos anarchizmą. Kam imtis kažkokio organizuoto veiksmo, sukurt organizaciją ir pradėt įgyvendint savo idėjas? Geriau prisimyšt į kelnes!!! Kamaradai Machno, Bakunins, Kropotkins ir Durrutis tikriausiai kulversčiais voliojas požeme.
 
 
0 # autorystėNerijus Y-m-d H:i
spėju ir pranašauju : šio net nežinau kaip pavadinti teksto autorius - šiaulių anarchizmo, alkoholizmo bei elgetavimo pažiba Evaldas Balčiūnas.
 
 
0 # ATS: autorystėir? Y-m-d H:i
Turi dėl to kokių nors problemų?
 
 
-2 # augaauga Y-m-d H:i
pagaliau autorius prabilo apie save
 
 
+1 # ATS: augaevaldas Y-m-d H:i
autorių ant scenos DDD
 
 
-1 # ATS: Šlapių kelnių romantikanejaunalietuvis Y-m-d H:i
Ne čia parašei. Apsimyžimas tikrai nėra palaima, tai valios ir užsispirimo trūkumas.
 
 
-3 # ATS: Šlapių kelnių romantikatruputis istorijos Y-m-d H:i
Tai tik tavo tokia jaunalietuviška jaunatviška nuomonė.
Yra toks senas anekdotas:
Vilniaus hipį aplankė kristus ir panoro sužinot kas yra kaifas. Tas atsakė gerai, bet pirma einam į Žemaičius (vokiečių gatvėj buvo tokia šauni aludė).
Įkalė po asotį žigulinio (tos vandenį primenantis alus).
Dievas sako na ir?
Įkalė dar po asotį Dievas sako sakyk, bo jau myšt noriu. O hipis dar užsakė alaus. Kai tą asotį išgersim esim pamyšt pažadėjo...
Ir jėzus myždamas apreiškė:
- KAIFAS.
 
 
-2 # ATS: Šlapių kelnių romantikaalvydas Y-m-d H:i
nu man irgi patinka myzti i kelnes.juk tai taip linksma!bet as myzu negirtas.,dar myzu todel,kad sedziu daznai ant popierinio Vytauto,kartais ant Lanzbergio,