Kritinis žvilgsnis į revoliucionieriaus Ernesto Če Gevaros gyvenimą
istorija
Trečiadienis, 17 Spalis 2012 11:48

che guevara     Po to, kuomet jo palaikai buvo palaidoti Bolivijoje ir prieš kelis metus perlaidoti Kuboje, buvo vėl sužadintas visuomenės susidomėjimas Ernesto "Če" Gevara (1928-1967). Didvyrio kultas, kuris apsupo jo asmenybę, atgijo naujam gyvenimui, kuomet buvo paviešintos ligi šiol nematytos Bolivijos žygio nuotraukos ir dvi naujos biografijos.

 

     Kai tuo tarpu jo atvaizdas ant marškinėlių, plakatų ir alaus etikečių toliau „daro pinigus“ kapitalistams, atrodo, kad tarp jaunimo atgimsta Če kaip idealaus herojaus ir laisvės kovotojo idėja. Didvyrio kultas užkrėtė daugybę jaunų radikalų, tarp kurių yra ir save laikančių anarchistais. Mes pažvelgsime į jo gyvenimą ir idėjas...

 

     Tiesa gali būti daugeliui „neskani“. Galų gale Če kultas yra naudojamas užslėpti tikrąją Kastro Kubos, vienos iš paskutinių Stalinizmo bastionų, prigimtį. Kuomet išblėsę stalinistai ir bendrakeleiviai trotskistai švenčia Če jubiliejų, mes pažvelgsime į tikrąjį asmenį, kuris slypi už  legendos.

 

     Gimęs Argentinoje, Kubiečių aristokratų šeimoje, kuri išgyveno sunkius laikus, bet vis dar turėjo nemažai turto, Gevara turėjo komfortišką vaikystę. Kuomet Chuanas ir Eva „Evita“ Peron pradėjo savo kilimą valdžios link, naudodami populizmą ir įsiteikinėjimus darbininkams bei valstiečiams tam, kad įdiegtų režimą (1944-1952), kuriam buvo būdinga daug fašizmo bruožų, Gevara buvo vis dar jaunuolis. Tuo periodu jis buvo nepaprastai stipriai apolitiškas ir nepasisakė nei už nei prieš Perono režimą.

 

     Įvykiai Gvatemaloje tai pakeitė. Arbenzas, leftistų armijos karininkas, buvo išrinktas prezidentu. 1952 m. jis nacionalizavo „United Fruit Company“, didelę JAV kompaniją, kuriai priklauso daug žemės ir turėjo didelę ekonominę ir politinę įtaką. Jis taip pat pradėjo nacionalizuoti didelių vietinių fermerių ir rančų savininkų žemę.  Šio „socializmo“ eksperimento įkarštyje Gevarą apėmė entuziazmas, kuris buvo užkrėtęs didžiąją dalį vidurinės klasės Lotynų Amerikos jaunimo.  Prieš pat išvyką į Gvatemalą jis rašė: „Aš prisiekiau prieš senojo velionio draugo Stalino nuotrauką, kad aš nepailsiu, kol neišvysiu šiuos kapitalistų aštunkojus išnaikintus“.

 

     Armija

 

     Gevara buvo Gvatemaloje, kuomet JAV remiamos invazinės pajėgos sutriuškino Arbenzo režimą. Jam pavyko pabėgti į Meksiką. Čia jis prisijungė prie kubiečių, kurie buvo vadovaujami Fidelio Kastro ir jo brolio Raulio. 1956 m. lapkritį Če ir kiti 80 Fidelio įkurto „Liepos 26-osios judėjimo“ (sutrumpintai J26M) nariai išsilaipino Kuboje, kad pradėtų partizaninę kampaniją prieš JAV remiamą diktatorių Batistą. Čia Če pasirodė kaip pats autoritariškiausias ir brutualiausias partizanų lyderis. Faktiškai Če savanorių partizanų grupes pavertė klasikine armija, kuriai buvo būdinga griežta disciplina ir hierarchija.

 

     Jis pats rašė: „dėl disciplinos stokos tarp naujų vyrų... buvo būtina įdiegti griežtą discipliną, organizuoti vadovybę ir įkurti generalinį štabą.“ Jis reikalavo mirties bausmės „informatoriams, nedrausmingiesiems, simuliantams ir dezertyrams“.

 

     Jis pats asmeniškai atliko egzekucijas. Iš tikrųjų pirma kastroistų egzekucija, kuri buvo atlikta prieš informatorių, buvo įvykdyta paties Če. Jis rašė: „Aš išsprendžiau problemą pasiųsdamas kulką .32 kalibro pistoletu į dešinę smegenų pusę“.

 

     Kitu paminėtinu atveju jis planavo sušaudyti partizanų grupę, kuri dėl blogo maisto pradėjo bado streiką. Fidelis įsiterpė tam, kad jį sustabdytų. Kitas partizanas, kuris išdrįso abejoti Če, buvo įsakymu pasiųstas į kovą be ginklo.

 

     Be militarizacijos skatinimo partizanų grupėse, Če taip pat turėjo kitą svarbią užduotį. Jis veikė kaip pagrindinis stalinizmo skleidėjas J26M judėjime. Jis slapčia dirbo aljanso su Liaudies Socialistų Partija (vėlesnė Kubos Komunistų Partija) linkme. Iki tol buvo labai mažai stalinistų J26M viduje ir kitos antibatistinės grupės kaip „Direkcija“ ir anarchistai buvo ištikimi antistalinistai.

 

     Komunistai buvo labai nepopuliarūs tarp anti-batistinių jėgų. Jie buvo žemesnieji režimo partneriai ir atvirai pasmerkė Kastro ankstesnes atkas prieš Batistą 1953 m. Tik gerokai vėliau jie prisijungė prie partizaninio karo.

 

     Po Kastro šalininkų pergalės 1959 m. Če ir jo stalinistas bendražygis Raulis Kastro buvo įpareigoti atnaujinti valstybės kontrolės aparatą. Jis „valė“ armiją, įvykdė „perauklėjimo kursus“ joje ir buvo pagrindinis kaltintojas Batistos rėmėjų egzekucijų metu, kuomet per pirmuosius mėnesius buvo nušauta 550 jų.

 

     Aplinkiniai, kuriem teko išvysti jo darbo metodus, jį laikė ypatingai negailestingu. Šie žudymai nukreipti prieš senojo režimo rėmėjus, kurių kai kurie buvo susiję su kankinimais ir žudymais, buvo išplėsti 1960 m. prieš tuos darbo klasės judėjimo narius, kurie kritikavo Kastro režimą.

 

Anarchistų ir anarchosindikalistų spauda buvo uždaryta ir daugybė jų aktyvistų buvo patalpinti į kalėjimą. Če buvo tiesiogiai su tuo susijęs. Tą sekė 1962 m. trotskistų uždraudimas ir jų aktyvistų buvo įkalinti. Če sakė: „Negali būti už revoliuciją ir prieš Kubos Komunistų Partiją“. Jis pakartojo senus melus prieš trotskistus, kad jie yra imperializmo agentai ir provokatoriai.

 

     Jis padėjo sukurti slaptąją policiją, C-2, ir vaidino kertinę rolę revoliucijos gynybos komitetų sukūrime, kurie buvo vietiniu ir regioniniu mastu išsidėstę organai, kurie rūpinosi gyventojų masių šnipinėjimu ir kontrole.

 

     Raketos sandėris

 

     Če buvo pagrindinė vis stiprėjančių santykių tarp Kubos ir Sovietų sąjungos grandis ir jų tikrasis architektas. Branduolinės raketos sandėris, kuris vos nesibaigė branduoliniu karu 1962 m., Kuboje buvo organizuojamas Če Gevaros. Kuomet sovietai nusileido JAV grasinimams, Če buvo įsiutęs ir sakė, kad jeigu jis būtų atsakingas už raketų paleidimą, tai jis būtų jas visas pasiuntęs JAV pusėn.

 

     1963 m. Če suvokė, kad SSRS stalinizmas yra netvarkos bastionas, kuomet vizito į Sovietų Sąjungą metu matė daugumos žmonių gyvenimo sąlygas. Tai įvyko po to, kuomet „sovietų stiliaus planavimas“ buvo įdiegtas Kubos ekonomikoje jo paties spaudimo dėka.

 

     Vietoj to, kad pradėtų kokią nors libertarišką stalinizmo kritiką, jis pradėjo remti kinų stalinizmą. Jis pasmerkė Sovietų Sąjungos taikaus sambūvio politiką, kuri teigė, kad Lotynų Amerika yra JAV įtakos zonos dalis, ir beveik neteikė jokios paramos jokiam judėjimui nukreiptam prieš amerikiečių įtaką. Fidelis tuo metu buvo apsėstas bandymais išsaugoti Kubos ekonomiką, todėl pats darė nuolaidų JAV politikai. Tam prieštaraudamas Če kalbėjo apie ginkluoto pasipriešinimo plėtimą visoje Lotynų Amerikoje, prireikus tam naudojant branduolinį karą!

 

     Nesekmė

 

     Būtent dėl šios priežasties Če paliko Kubą, pažadėdamas niekuomet nebegrįžti. Jis išvyko į Kongą, kur jis dirbo su Kongo išvadavimo armija, kurią rėmė Kinijos stalinistai. Tai buvo nesėkminga kampanija ir Če atsidūrė izoliuotoje padėtyje, kuomet didžioji dalis jo būrio buvo mirę. Nepaisant to, Če vis dar tikėjo partizaniniu karu, vedamu mažos ginkluotos mažumos. Jo galutinė, lemtinga kampanija vyko Bolivijoje.

 

     Tai taip pat buvo fiasko. Dar kartą remdamasis senomis Kastroistiškomis strategijomis, jam nepavyko užmegzti ryšių su industrine dirbančiaja klase. Bolivijos dirbančioji klasė ir ypač alavo kasyklų darbuotojai turėjo jauną pasipriešinimo ir klasių kovos sąmonės biografiją. Tuo tarpu valstiečiai, kurių pagrindu Če norėjo suorganizuoti ginkluotą sukilimą, buvo demobilizuoti 1952 m. žemės reformų. Taigi Če nepavyko užmegzti ryšio nei su darbininkais nei su valstiečiais. Vietinei Komunistų Partijai nepavyko jį paremti. Atskirtas nuo paramos, Če buvo apsuptas Andų prieškalnėse, sugautas ir jam buvo atlikta mirties bausmė.

 

     Taip, Če buvo labai drąsus fizine prasme. Taip, jis buvo kryptingai atsidavęs tam, ką jis suprato kaip revoliuciją ir socialimą. Taip, jis atsisakė privilegijų ir prabangos, kuri buvo garantuota kities Kastroistų Kubos lyderiams, imdamas vidutinį atlyginimą ir sunkiai dirbdamas įvairiuose valstybės darbuose. Bet daugeliui militaristų, fašistų ir religinių fanatikų lygiai taip pat būdingi šie drąsos ir pasiaukojimo bruožai.

 

     Če patraukli išvaizda ir „kankinio“ mirtis pavertė jį ikona. Ikona, kuria deramai pasinaudojo visi tie, kurie norėjo uždirbti greitus pinigus, pardavinėdami „revoliucinę“ madą.

 

     Bet patraukli išvaizda ir drąsa pridengia tai, kuo Če iš tikrųjų buvo. Negailestingas autoritaras ir stalinistas, kuris išreiškė susižavėjimą peronistų autoritariniams nacionalistams, Če veikė kaip savanoris Sovietinio bloko įrankis, kuris plėtė jų įtaką.

 

     Netgi kuomet jis susiginčijo su SSRS dėl partizaninio karo Lotynų Amerikoje galimybės, jis vistiek išliko tvirtai tikinčiu stalinistu, kuris žavėjosi Kinija ir Šiaurės Korėja. Jo trokštamos visuomenės idealas nesikirto su sovietų vizija – biurokratinis autoritarinis valstybinis kapitalizmas, kuris nepaisė masių.

 

     Če gali atrodyti kaip archetipinis romantinis revoliucionierius. Realybėje jis buvo stalinistų jėgos bloko įrankis ir branduolinio karo partizanas. Jo pažiūros ir veiksmai rodo, kad jis nebuvo dirbančiųjų masių draugas, nesvarbu ar tai būtų darbininkai ar valstiečiai.

 

     Iš libcom.org vertė Nojus Vala

     anarchija.lt

     CheGuevara graffiti

 

Komentarai  

 
0 # sakau Y-m-d H:i
Niekada nebuvau Čegevaros fanas, bet kokių gražių dainų apie jį liaudis prikūrė.
 
 
+6 # šLot Y-m-d H:i
Šūdas straipsnis, nieko nepridėsi. Stalinistai, stalinistai, stalinistai, Kinijos stalinistai, SSRS stalinistai, visur stalinistai... Patriotai.lt galima rast seną Girskio straipsnį "Mirties ikona Če Gevara" - šito analogas. Tik tiek, kad šitą rašė "kairysis".

-----------------------------------

"Faktiškai Če savanorių partizanų grupes pavertė klasikine armija, kuriai buvo būdinga griežta disciplina ir hierarchija.

Jis pats rašė: „dėl disciplinos stokos tarp naujų vyrų... buvo būtina įdiegti griežtą discipliną, organizuoti vadovybę ir įkurti generalinį štabą.“ Jis reikalavo mirties bausmės „informatoriams , nedrausmingiesi ems, simuliantams ir dezertyrams“."

Anarchistai gali veršklent kiek nori, bet armija visa savo esme yra ne demokratinė, o autoritarinė strukūta ir Che puikiai tai suvokė. Bet kadangi anarchistai rankoj laikę nebent bybį, o ne ginką, tai vargu, kad tai supras.
 
 
+1 # P.S.Lot Y-m-d H:i
P. S. Tingėjau plačiau komentuot kiekvieną straipsnio teiginį, nors ten jų pilna, vertų kritikos.
 
 
-3 # šdgblBot Y-m-d H:i
Tiesa yra tiesa ir to nepaneigsi. Visas valstybinis socializmas yra gryniausias sulužes mėšlas ir Che buvo to mėšlo dalis aktyviai skatinusi jo išlaikima. Vien to fakto užtenka nubraukti jį kaip kontrrevoliucio nieriu, kuris nemokėjo dialektiškai suvokti pasikeitusios situacijos ir suprasti, kad jo propaguojamas rėžimas neveikia.
 
 
-2 # Jo KubaViktoras Butas Y-m-d H:i
Vienintels teigiamas dalykas jame tai, kad buvo geras karo vadas. Del to turim pasijimti is jo kas geriausia. Bet tokiu karo vadu zmonijos istorijoje buvo ne vienas. Jo minusas, kad buvo idialistas. Dar man patiko jo ideja su motociklu. Kada panasiai reikes ir man. O as dabar su malonumu guleciau kubos sauleje kokios tamsiaplaukes grazuoles glebyje su kokiu alchogoliniu gerimu. Sita ideja irgi reiks igyvendinti kada. kuba http://www.youtube.com/watch?v=KHh5V-QHTig&feature=youtube_gdata_player
 
 
-2 # khm+ Y-m-d H:i
Vertimo kokybė stačiai pasibaisėtina, primena marksistai.lt publikuojamus vertimus. Originalas irgi labai jau varganas, nes beveik viskas susiveda į ad hominem stiliaus išpuolius: aristokratų palikuonis (tipo, rasiškai nepilnavertis? kaip Kropotkinas?), susižavėjo Arbenso reformomis (o turėjo žavėtis latifundijomis? ), stalinistas (o kodėl jis juo tapo?; klausimas anaiptol ne beprasmis), ne anarchistas (o kodėl jis juo netapo?; klausimas anaiptol ne beprasmis), įvedė armijoje tvarką (matote, vyrukai ir merginos, armija be tvarkos - tai banditų gauja), sušaudymų šalininkas (anarchistai turbūt norėtų turėti sušaudymų monopolį, a ne), šaudė policijos informatorius (koks siaubas!), nušovė 550 senojo režimo veikėjų (ui, kaip baisu!)..., ir taip toliau.

Su rimtesniais priekaištais irgi išeina ne kas. Galbūt Gevaros idealas ir buvo biurokratinis valstybinis kapitalizmas, tačiau jis pats, sąmoningai ir laisva valia, atsisakė biurokrato gyvenimo. Jo tikėjimas mažos ginkluotos grupės vedamu partizaniniu karu buvo klaidingas, tačiau ši klaida savaip atkartoja, tarp kitko, ir senas revoliucinių anarchistų klaidas. Taip, jis nesugebėjo užmegzti normalaus ryšio su Bolivijos darbininkais ir valstiečiais, tačiau tuo metu jis veikė jam visiškai nepažįstamoje šalyje - Libcomo autoriai (ir visi likę šiuolaikiniai anarchistai bei leftkomai) nesugeba užmegzti normalaus ryšio su darbo žmonėmis savo pačių tėvynėse... Ir net nesugeba pasiaiškinti, kodėl. Vadinasi, patys to nesupranta. Tad jiems ir belieka rašyti straipsnius apie tai, koks blogas buvo ir kaip nieko nesuprato Gevara, kokie blogi yra ir kaip nieko nesupranta trockistai, stalinistai, reformistai, socialdemokrata i, alterglobalista i, antiimperialist ai, tjermondistai, etc. Būtų ne toks jau blogas užsiėmimas; visa bėda, kad ponai kritikai yra dar blogesni ir dar labiau nieko nesupranta...
 
 
0 # nepsk prtoriego Y-m-d H:i
Bent jau anarchistai nesukure nezmonisku rezimu ir neiszude milijonu zmoniu, kaip stalinines kiaules. Tuo visi anarchistai, tiek ideologiškai ir praktiškai palyginus yra su švaria sažine. Anarchizmas vienintelė socializmo srovė kuri dar išlaikė savo žmogiškuma, ne taip kaip stalininiai kraugeriai ir parsidave socdemai.
 
 
+2 # pats nepskLot Y-m-d H:i
Turbūt todėl, kad anarchistai beveik niekur nebuvo paėmę valdžios (tarkim, nacbolai dar nekaltesni), o kur ir paėmė, tai ilgai neišlaikė. Ir, matyt, neatsitiktinai.
 
 
+1 # Tik neuzsi...mazylis Y-m-d H:i
Valdžia - valstybė yra tai prieš ką anarchistai kovoja.
Beje visuomenė be valstybės instituto yra ir marksistų galutinis tikslas.
 
 
0 # ATS: Tik neuzsi...+ Y-m-d H:i
Galėtum suprasti bent jau tiek, kad valdžia ir valstybė nėra tapatūs dalykai.
 
 
-5 # aha+ Y-m-d H:i
A, nu jo. Tada galiu pasididžiuoti tuom, kad niekaip neprisidėjau prie "Mažeikių naftos" privatizavimo aferos. Tiesa, 1) tame nėra jokio mano nuopelno (esu eilinis valdžiai tolimas pilietis, todėl neturėjau tam fizinės galimybės), 2) niekam nuo to ne geriau (afera buvo padaryta ir be mano dalyvavimo). Toks argumentas yra niekinis.
 
 
-2 # leninas ir draugaiČe Kuolis Y-m-d H:i
Anarchistai nebuvo siaip nieko nedarantis, jai domejais nors kiek istorija tai turi zinot iki kaulo zinomus momentus, kai buvo bandimai, komunos, revoliucijos is anarchistu puses ir t.t. Kad valstybininkai uzkirto kelia ju vystimuisi tai tiesiog buvo brutali jegos disproporcijos padarinys. Kaltinti anarchistus del to yra nesamone, lyg visi kurie yra per silpni, ar tuo metu neturi pakankamai resursu, kiekybines persvaros yra nevykeliai ir "nieko neveikiantis".

Anarchizmui iš idėjos daug sunkiau prasimušt, nes jis reikalauja savivaldos ir savigarbos iš masiu pusės. Valstybinės priežiūros nukvailintos masės labiau linksta į tėviškos partijos socializma, nes tai tiesiog nedaug kuo skiriasi nuo gerai įsitvirtinusios tipiškos valstybinės tvarkos. Tokiu keliu iš žmoniu nereikalaujama daryti kokiu realių pokyčiu, o tiesiog sekti paskui avyganius ir kurie juos atseit išganys.
 
 
+4 # durruti kapas+ Y-m-d H:i
Aš dar žinau, kad istoriniai anarchistai sušaudė N kartų daugiau tam tikrų rūšių žmonių, nei Gevara. Šiuolaikiniai anarchistai, verkiantys dėl 550 Batistos galvažudžių, su istoriniu anarchizmu bendrą beturi tik vardą.

Anarchizmo problema ta, kad jis visada kėlė žmonėms nerealistiškus reikalavimus. Tad ir nieko keisto, kad jis anksčiau ar vėliau pasirodydavo nepajėgus konkuruoti su socdemais, krikdemais, fašistais arba "Leninu ir draugais". Galima daug kalbėti apie nukvailintas mases, nepriaugusias iki anarchizmo idealų (kur man tai jau girdėta...), bet, pasikartosiu, niekam nuo to ne lengviau.
 
 
+3 # Zombių armija :-)Dezertyras Y-m-d H:i
"Če atsidūrė izoliuotoje padėtyje, kuomet didžioji dalis jo būrio buvo mirę."
Kietai čia. turiu būrį, kurio didžioji dalis mirusi. Zombiai? :-)
 
 
-1 # giašai Y-m-d H:i
Įdomu, kuo remtas šitas straipsnis. Primena prieš porą metų patalpint1, kad Maiklas Džeksonas buvo velniškai atsidavęs kairysis antikapitalista s, labai trū anarchistas ir panašus. Nebestebina begalinis anarchijos.lt vardų-veidų-eil učių skepticizmas, bet kiek gi galima kariaut prieš ABSOLIUČIAI VISKĄ? viskas virsta į jau nebesąmoningą nihilizmą, suprantu, "fuck idols" idėja graži, tuo labiau, kai pats Ernestas nušautas ir pats negali papasakot (kad ir pameluoti), bet šitokią propagandą skleisti turėtų būt pačiam gėda, gerbiamas autoriau.
 
 
+3 # SusitaikykČe Batas Y-m-d H:i
Kokia cia propaganda, cia tiesiog aiskiausi faktai kiekvienam neautoritarinia m socialistui. Jis buvo valstybinis, lenininis kadras. Vien del to, kad jis buvo isaukstintas visokiu paaugliu, panku ir nesusipratusiu intelektualu, tai nereiskia, kad jis turi but teigiamai pavaizduotas is anarchistines puses.
 
 
-1 # ATS: Kritinis žvilgsnis į revoliucionieri aus Ernesto Če Gevaros gyvenimąwest Y-m-d H:i
Če nesikabino į valdžią skirtingai nuo Lenino,kuriam valdžia buvo kultas.Tačiau be valdžios nėra valdžio;-) Todėl liko nesuprastu fanatiku.Beje - jei būtų pavykusi avantiūra Bolivijoje Če galbūt būtų tapęs dar vienu Aminu.
 
 
0 # ATS: Kritinis žvilgsnis į revoliucionieri aus Ernesto Če Gevaros gyvenimąŠiek tiek tiesos Y-m-d H:i
http://marksistai.lt/skaityti/sekme-siek-tiek-tiesos-apie-gevara