„Baltijos jūros infoturas” kviečia į akcijas prieš radioaktyvią Baltijos taršą
aktyvizmas

baltic sea info tour 2010        Baltijos jūra – radioaktyviausia pasaulyje

 

Lietuvoje ir kitur aplink Baltijos jūrą siaučiant atominės pramonės lobistams bei netylant kalboms apie planuojamas naujas atomines elektrines ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą netoli vandens, įvairios aplinkosaugos organizacijos ir tiesiog piliečiai keliauja aplink Baltijos jūros valstybes ir informuoja vietos žmones apie atominių jėgainių daromą žalą, kartu su vietiniais aktyvistais dalyvauja protestuose. Antiatominis infoturas aplink Baltijos jūrą (angl. Baltic Sea Info Tour) jau prasidėjo ir truks iki rugpjūčio 20-osios.

 

Pagrindinis tokio renginio pretekstas – Baltijos jūra, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos HELCOM) ekspertų pripažinta radioaktyviausiu vandens telkiniu pasaulyje. Prie to prisidėjo ir lietuvių taip mylėta Ignalinos atominė elektrinė. Jeigu bus pastatyta nauja jėgainė, ji terš Baltijos jūrą. Nors iš normaliu režimu veikiančių elektrinių į jūrą patenka nedaug radionuklidų, palyginti su Černobylio padariniais, tačiau tai vis dėlto paneigia mitą apie saugiai veikiančias atomines. Prie Forsmarko elektrinės (Švedija) pastatytos mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų saugyklos turėjo būti saugios mažiausiai 50–100 metų, tačiau dėl vandens sukeltos erozijos jau po 10 metų iš jų į Baltiją pradėjo tekėti radioaktyviosios medžiagos.

 

„Ko galime tikėtis iš daug pavojingesnių didelio radioaktyvumo panaudoto branduolinio kuro saugyklų, kurios yra planuojamos Olkiluoto, vakariniame Suomijos krante, ir Forsmarke, pietiniame Švedijos krante? Jos turės būti laikomos saugiai 100 000 metų!” – teigia nevyriausybines organizacijas vienijanti „Baltic Sea Region Radioactivity Watch” ir tvirtina, kad pasirinktos prasčiausios galimos vietos. Pvz., prie Forsmarko Baltijos jūra yra labai radioaktyvi, užteršta ceziu ir stronciu. Tai sukelia kaulų vėžį ir vaikų leukemiją. Apie Ignalinos atominę beveik 20 metų rašanti žurnalistė Rūta Skatikaitė pažymi, kad po sovietmečiu statytą radioaktyviųjų atliekų saugyklą laksto sliekai, taigi ir radioaktyvumas praeina, ir ne tik į Baltijos jūrą. Taigi tas pats klausimas, pateikiamas Forsmarko ir Olkiluoto radioaktyviųjų atliekų laidojimo planuotojams, tinka ir Lietuvai. Mes dar tik svarstysime, kur dėti didelio radioaktyvumo atliekas.

 

Europos komiteto dėl radiacijos rizikos (angl. European Committee on Radiation Risk) mokslinis sekretorius profesorius Chrisas Busby, prisimindamas, kad skandinavai buvo visko, kas jautru ir teisinga, ikona, klausia jų, negi sveiko proto balso niekas nesiklausė. Jis įrodė, kad tais metais, kai Selafielde buvo daugiausia išmetama perdirbto branduolinio kuro, žmonės, gyvenantys vieno kilometro atstumu nuo kranto, triskart daugiau sirgo vėžiu. HELCOM ataskaita parodė, kad Baltijos jūroje radioaktyviojo cezio yra 50 kartų daugiau nei tada Selafielde. Taigi vėžiu sergančių ligonių pajūrio populiacijose, pasak profesoriaus, galima tikėtis panašiai ar daugiau. Tai artimiausiu metu ir tikimasi įrodyti. Pasak profesoriaus C.Busby, vaikų leukemijos rizika išauga netoli visų atominių elektrinių. Jos išskiria radiaciją ir užteršia orą, paplūdimius bei jūrą. J.F.Viel vaikų leukemijos studija „La Hague“ (Prancūzija) išsiaiškino, kad žaidimas pajūryje yra didžiausias rizikos veiksnys. Radioaktyviosios dalelės yra įkvepiamos pajūryje, gaunamos su žuvimi. Tarptautinė radiologinės apsaugos komisija (International Commission on Radiological Protection, ICRP) branduolinių projektų ir vėžio ryšį neigia, remdamasi pasenusiu rizikos nustatymo metodu. Buvęs šios komisijos mokslinis sekretorius Jackas Valentinas šį metodą pripažino neveikiančiu ir pasakė, kad Komisija bei Jungtinių Tautų (JT) agentūros buvo neteisios – jos nekreipė dėmesio į tuos, kurie nurodė vėžio ir kitų ligų pagausėjimą po Černobylio kaip įrodymą, jog šis vis dar naudojamas modelis netinkamai nustato radionuklidų poveikį.

 

Atomines elektrines aplink Baltijos jura

 
Aktyvistų atsakas atominei pramonei
 

Baltijos jūra yra radioaktyviausia – tai, kas į ją patenka, joje pasilieka ilgam – vanduo tarp Baltijos jūros ir didžiųjų vandenynų per metus pasikeičia tik vienu procentu. Nieko nebegalime padaryti dėl istorinių Baltijos jūros taršos šaltinių: Černobylio avarijos, atmosferinių atominės bombos bandymų 1960-aisiais ir išmetimų iš Selafieldo. Tačiau dar galime sustabdyti naujus branduolinius projektus, tokius kaip ilgalaikės panaudoto branduolinio kuro saugyklos, ir neužteršti Baltijos jūros dar labiau. Veikiančios atominės elektrinės nuolat išmeta daug radionuklidų, o avarija netoli Baltijos jūros esančioje elektrinėje pasmerktų šią jūrą.

 

Radioaktyviojo cezio koncentracija visoje Baltijos jūroje yra didesnė negu prieš Černobylio avariją. Pasiekti lygį, buvusį iki Černobylio, – vienas iš HELCOM tikslų. Nelogiška to siekti nestabdant naujų atominių projektų, kurie veikdami išmestų radionuklidų, o jei įvyktų avarija, visus HELCOM tikslus paverstų rožine svajone.

 

Be Baltijos jūros radioaktyvumo, atominė pramonė turi galybę kitų bėdų. Apie tai keliaudami informuoja infoturo aplink Baltijos jūrą dalyviai. Jie jau pabuvo Suomijoje, Sankt Peterburge, Rygoje, o liepos 15–17 dienomis infoturo renginiai vyks Vilniuje ir tuo pačiu metu – Baltarusijoje. Toliau jų maršrutas driekiasi Lenkijos link. Ten yra planuojamas pirmasis šalies reaktorius. Vokietijoje infoturo dalyviai parems vietinius žmones, kurie rengiasi pasipriešinti, kad didelio radioaktyvumo atliekos būtų transportuojamos į Greifsvaldą. Infoturas Švedijoje apsilankys likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. Tikimasi, kad naujas parlamentas, jei į jį bus išrinktos atominės industrijos nepalaikančios partijos, atšauks sprendimą leisti Švedijoje statyti naujus reaktorius. Infoturas pasibaigs Suomijoje. Ten dalyviai padės vietiniams gintis nuo planų kasti uraną.

 

Infoturo dalyviai ir „Baltic Sea Region Radioactivity Watch” siekia, kad būtų paskelbtas moratoriumas ne tik atominių elektrinių projektams, bet ir suplanuotam Švedijos bei Suomijos radioaktyviųjų atliekų laidojimui. Prie infoturo galima prisidėti per bet kurį turo etapą. Daugiau informacijos apie infoturo datas, temas ir vietas – tinklalapyje www.greenkids.de

 

„Atgimino“ inf.

 

 protestai pries atomine energetika

 

„Baltijos jūros infoturo” programa Vilniuje:

 

Liepos 15 d. (ketvirtadienis):

10:00 val. – spaudos konferencija ELTA naujienų agentūros salėje, Gedimino pr. 21/2, Vilnius. Dalyvaus: Linas Vainius, Laura Gintalaitė (aplinkosaugos aktyvistai iš Lietuvos) ir
Leena Pukki iš Suomijos.

12:00 val. – piketas prie Suomijos ambasados (K. Kalinausko g. 24, Vilnius)

14:00 val. – piketas prie Švedijos ambasados (Didžioji g. 16, Vilnius)

Vakarop – informacinių lapelių dalinimas žmonėms Vilniaus centre ir senamiestyje.

 

Liepos 16 d. (penktadienis):

11:00 val. – piketas prie Lenkijos ambasados (Smėlio g. 20A, Vilnius)

13:00 val. – piketas prie ES atstovybės (Naugarduko g. 10, Vilnius)

 

Prie šių akcijų gali prisidėti kiekvienas, kuriam rūpi sveika ir saugi mūsų visų ateitis. Registracija „Facebooke“: www.facebook.com

 
Laura Gintalaitė

Autorė yra antiatominio judėjimo dalyvė ir viena turo organizatorių

 
2010 07 14

 

 

Komentarai  

 
0 # nelinksmaprognozė Y-m-d H:i
Piketuose bus 5-6 žmones, kažkas parašys 1 straipsnį, ir viskas tuo baigsis...