Zeitgeist.lt autorius: Kodėl aš mečiau mokslus
aktyvizmas

gana      Šiais laikais išsilavinimas yra laikomas vienu iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas. Visi tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti – taip toli gražu nėra. Visa tai, kuo jus tikite, yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir, tiesą pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų?

 

Man keista matyti, kad žmonės deda tiek vilčių į mokslus. Visi jie tikisi, kad tai jiems atneš turtus ir sėkmę. Bet gi juk tai absurdiškas požiūris. Taip sakau todėl, kad žinau, jog daugybė žmonių pasiekė nesuvokiamas aukštumas tiek pripažinime, tiek turtuose be daugybės metų studijų.

 

Imkite tą patį Billą Gatesą. Universitetą oficialiai baigė tik 2007, į kurį buvo įstojęs 1973, o iškrito 1975 (Harvardo, beje). Tai kaip čia dabar taip išeina, kad žmogus, nebaigęs mokslų, sugebėjo uždirbti milijardus ir tapti kone turtingiausiu pasaulio žmogumi? Sakysite, pasisekė? Ne, jam nepasisekė. Jis turėjo pomėgį, pomėgį kompiuterių pasaulyje. Ir jis darė viską, kad galėtų kuo daugiau gilintis į tai, kas jam patinka. Žinoma, dar vienas kontrargumentas galėtų būti tai, kad jo IQ yra apie 170. Deja, tai nėra teisingas argumentas. Nereikia būti genijumi, kad kažką pasiektum. Pažįstu žmonių, kurie vargais negalais baigę dešimt klasių uždirba tiek, kad apie tokias sumas daugumai iš mūsų tiesiog pasvajoti. Vėl sakysite, sėkmė ar kažkoks talentas? Tai gal išvis tada nurašykime visus žmones, kuriems pasisekė daugiau negu mums, nes jie turėjo kažką ypatinga? Juk tai visiška nesąmonė.

 

Tokie įsitikinimai mūsų galvose atsirado tik dėl to, kad juos mums primetė šiuolaikinė sistema. Ji mus privertė tikėti, kad be jos mes esame niekas, visiškas nulis. Gerbiamieji – tai absurdas. Tai puikiai iliustruoja labai gerai visų žinomo mokslininko A. Einsteino pavyzdys. Visi žinome, kad mokykloje jis buvo laikomas protiškai atsilikusiu, o kas įdomiausia, netgi buvo paliktas antriems metams. Tai tik įrodo, kad mūsų ugdymo sistema toli gražu neugdo mūsų protų ir nepadeda pasiekti geresnio gyvenimo, bet žlugdo mūsų kūrybiškumą, įsprausdama į siaurus rėmus. Einsteinas kartą yra pasakęs: „Kai žmogus įspraudžiamas į griežtus mokymosi rėmus, jis praranda kūrybiškumą ir mokymosi dvasią“. Nejaugi bandysite nuneigti kone šviesiausio Žemės proto teiginį?

 

Galbūt toks kvailas prisikabinimas prie nusistovėjusios sistemos yra todėl, kad žmonės yra taip įpratę tikėtis, kad kažkas viską padarys už juos, kad kažkas neš atsakomybę už juos ir kad kažkas pakeis jų gyvenimą į gerąją pusę. Išties daugiau ar mažiau visi mes taip pagalvojame, nors ir nevisada sąmoningai. Ir pirmas žingsnis, norint tapti tikrai laisvais, yra tokio tikėjimo atsisakymas. Tai sunku padaryti – neneigsiu. Juk tada visa atsakomybės našta kris tiesiai jums ant pečių. Tada negalėsite elgtis bet kaip, nes žinosite, kad tikrai neatsiras niekas, kas už jus padarys ar prisiims atsakomybę. Tai galioja ir su išsilavinimo siekimu.

 

Pažiūrėkite, ko tikisi žmogus, įstojęs į aukštąją mokyklą ar universitetą? Jis tikisi, kad jam kažkas per kelis metus pateiks sugromuliuotų žinių kiekį, su kuriuo jis galės kabintis į gyvenimą. Bet kas tuomet pradeda vykti, kaip jam tos žinios yra pateikiamos? Jis jų net nesistengia priimti. Jo motyvacija įgyti išsilavinimą tampa tik tas popieriaus lapas, o ne žinios. O kodėl taip yra? Pagalvokime, ko tikisi Lietuvos darbdavys? Diplomo ir/arba patirties. Bet palaukite: kur žinios, reikalingos tam darbui atlikti?

 

Skaudžiai akivaizdūs pavyzdžiai rodo, kad, tarkime, valstybiniam darbui, apart vargais negalais įgyto/nusipirkto diplomo ir ryšių, daugiau nieko nereikia. Pažiūrėkite, kokie „išmintingi” sėdi valdžioje. Dauguma jų net nesupranta, apie ką kalba ir koks jų darbas. Arba paimkime privatų sektorių. Darbdavys nori, kad žmogus, tik atėjęs, jau mokėtų dirbti. Bet prie to paties jam dar ir diplomo būtinai reikia. O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris prasimoko keturis ar daugiau metų ir bando susirasti darbą. Jam siūlo darbą ne pagal specialybę arba už tokią algą, nuo kurios verkti norisi. Ir išeina toks paradoksas, kad jei tu turi diplomą, bet neturi patirties – niekam tu nereikalingas. Ir atvirkščiai: Jei tu turi patirties, bet neturi diplomo, tu vėlgi nereikalingas kaip rimtas specialistas. Tai ką tokioje situacijoje daryti vargšui žmogeliui, kuris tenori pradėti kabintis į gyvenimą?

 

Mano patarimas: nustokite pasikliauti nusistovėjusia sistema. Ji tinka tik „išrinktiesiems”. Jei jūs esate žmogus, esate ne vegetuojanti daržovė, jūs turite eiti ten, kur jums patinka/traukia, o ne tikėtis, kad kažkas už jus gyvenimą jums sudėlios. Tokios institucijos, kaip valdžia ar religija, tai akių dūmimas. Kol jūs tikėsite tokiais dalykais, tol jūs būsite jų kontroliuojami ir manipuliuojami. Gyvenimas yra jūsų rankose, sprendimai yra jūsų rankose. Tikra laisvė ateis tik tada, kai sugebėsite suvokti, kad kiekviena jūsų gyvenimo detalė priklauso tik nuo jūsų pačių. Už jus nieko nepadarys nei universitetas, nei valdžia, nei pats ponas Dievas. Tai klaidingos institucijos, kurios augina trumparegių robotukų armijas.

 

Turbūt keista skaityti straipsnį, kurio antraštė visiškai neatitinka pasakojamo teksto. Taigi dabar apie tai, kodėl aš nusprendžiau nebaigti mokslų. Žinote, kiek liko? Ogi tik pusė vargingų metų, per kuriuos tereikėjo sulipdyti niekingą bakalauro darbą ir jį apsiginti. Bet aš atsisakiau tai padaryti. Tiesiog negalėjau prisiversti elgtis taip, kaip to iš manęs tikisi visuomenė. Tai buvo sunkus žingsnis, todėl kad žinojau, jog sulauksiu beprotiškos pasipriešinimo bangos. Žinojau, kad niekas nesugebės suvokti, kodėl aš nusprendžiau sustoti, kai liko tik tiek mažai. Turbūt tokia reakcija būtų kiekvieno žmogaus, kuris pasikliauja šių dienų institucijomis.

 

Kiekvienam, kuriam tai pasakydavau, stebėdavosi mano nesupratimu, kad tereikia tik dar truputį pakentėti, ir turėsiu aukštojo mokslo diplomą. Jei atvirai, man tokios kalbos tik dar labiau parodė, kad pasielgiau teisingai. Ir nors aš nutuokiau, kas manęs laukia, tačiau kiekvienąkart nustebdavau, kaip žmonės taip kvailai norėdavo man įrodyti, kad pasielgiau neteisingai. Visiems jiems atrodė, kad reikėjo pabaigti, juolab, kai tiek mažai liko. Labai dažnai išgirsdavau žodžius: „“nors ir popierėlis – vis tiek nepakenks tas diplomas”. Aš net nesistengiau jiems paaiškinti, kodėl taip pasielgiau. Tokiems žmonėms nepavyks įrodyti nieko, nes jie mąsto visuotinai priimtos sistemos standartais.

 

Mokykla, universitetas, karjera – tai ta stebuklingoji trijulė, kuria tiki kone kiekvienas šios žemės gyventojas. Problema ta, kad aš tuo netikiu. Bet iš viso šito išplaukia dar vienas labai svarbus dalykas: tai kolektyvinis arba, kaip aš mėgstu vadinti, avių bandos jausmas. Tik pabandyk išsiskirti iš bandos, kaip manai, kas bus? Tarkime, yra baltų avių banda, bet štai atsiranda juoda. Viskas, ji nebepriklauso bandai, nes ji, matot, kitokia. Tai ypatingai pasireiškia pas mus, žmones. Ta pati situacija su mokslų metimu. Toks mano poelgis buvo iškart interpretuotas kaip išsiskiriantis ir nesekantis bandos jausmu. Būtent todėl ir buvo tiek bandymų sugrąžinti į bandą. O kai tai nepavyko, prasidėjo atstūmimas. Štai jums ir avelės: draugiškos, kol esi toks, kaip visi, ir piktos, jei bent kiek išsiskiri iš kitų.

 

Taigi kokios priežastys lėmė mano atsisakymą toliau tęsti mokslus ir kodėl tai padariau dabar, o ne anksčiau? Mesti studijas prisiverčiau tik dabar todėl, kad iki tol buvau pumpuojamas įsitikinimų, kad išsilavinimas – tai viskas. Kad jį būtina turėti norint kabintis į gyvenimą. Ir tik per paskutinius metus mano vidinis pyktis dėl universitetuose vykstančių nesąmonių privertė atsimerkti ir pasakyti: Stop, gana tyčiotis iš manęs ir mano gyvenimo. Aš supratau, kad man nereikia pseudožinių šaltinio. Aš supratau, jog norint kažką išmokti, ir kad tai liktų ilgam, reikia to norėti. Tai reiškia, kad žinias tu turi norėti įgyti ir tau tai turi patikti. Būtent tokios idėjos vedinas aš supratau, kad per vieną kitą savaitę aš galiu įgyti daugiau, negu tam tikrą dalyką universitetas man bando pateikti per pusę metų. Įsitikinau tuo savo kailiu. O taip yra todėl, kad kai žmogus išties kažko siekia, jis į tai deda 110% pąstangų. O kai jam žinios yra grūdamos per prievartą ir atmestinai, tai pasisavinimas vargu ar siekia 1-2%. Juk visi žinome, kaip greitai garuoja tos universitetinės žinios. Egzaminai pasibaigė, ir po poros savaičių vargiai beatsimenam pusę to, ko mokėmės. Kodėl? Todėl, kad tos žinios mums neįdomios/neaktualios ir mes jų nenorime įgyti.

 

Bet svarbiausia, kas lėmė mano tokį sprendimą, tai supratimas, kad aš noriu, kad mane įvertintų ne už popierių ir ne už pseudoišsilavinimą, o už tikrąsias mano žinias toje srityje. Tai reiškia, kad aš niekada neisiu dirbti ten, kur iš manęs reikalaus ne mano įgūdžių, o diplomo. Žinoma, čia galima prieštarauti. Kuris dabar norėtų gultis po chirurginiu peiliu ant stalo, jei aš neturėsiu atitinkamo išsilavinimo? Žinoma – niekas. Bet pagalvokite, kurie žmonės studijuoja mediciną ir panašius mokslus, išties netrokšdami būti specialistais? Tai visiškai kita sritis. Ten mokslai trunka ilgiau. Ten mokslai yra rimti ir pagrįsti. Bet...

 

Netgi ir tokios studijos nesuteikia jums nieko, ko jūs nesistengiate įgyti patys. Kiek matėte visokių kreivarankių daktarų su dešimt ar daugiau metų studijų? Esmė yra ta, kad svarbu ne tai, ką jums bando suteikti studijos, esmė slypi tame, ką jūs iš to norite pasiimti ir pasiimate. Būtent čia aš kalbu apie kitą priežastį, kodėl mečiau. Man universitetas nesuteikė nieko, ko aš norėjau. Gal neteisingą specialybę pasirinkau? Tai kad ne. Dar mokykloje tiksliai žinojau, į kokią sritį aš orientuosiuosi, ir tikėjausi, kad universitetas man padės pagilinti čia žinias. Deja, ne tik kad nepadėjo, bet dar ir bandė įgrūsti daugybę nereikalingų. O svarbiausia, kad tos žinios buvo tokios paviršutiniškos, kad jos visiškai nepadėjo man siekti to, ko aš siekiau ir siekiu.

 

Tai dabar tiesiog pagalvokime. Ar verta gaišti savo laiką ten, kur iš to nebus naudos? Žinoma, tikiu, kad yra žmonių ir yra specialybių, kur žmogus tikrai įgauna daug naujų žinių. Bet apie ką mes kalbame? Apie vieną kitą procentą iš visų studijuojančių? Tai niekingi skaičiai. Juolab, kad šių dienų Lietuvos universitetų situacija yra tiesiog beviltiškai tragiška. Pažiūrėkime į pačių jų struktūrą. Visas siekimas išlavinti žmogų atsiremia į pinigus. Dėstytojai protestuoja, kad mažos algos. Studentai protestuoja, kad nenori mokėti už mokslą. Ir visi pamiršta vieną faktą – tai patį mokslą. Universitetai pilni visokių asistentų (-ių) su nepilnavertiškumo kompleksais arba profesorių, kuriems mažiausiai įdomu, ką iš jų murmenimo supras studentas. Taip, yra ir gerų dėstytojų, nesiginčiju. Bet juos ant pirštų galima skaičiuoti. Ir dažniausiai jų siūlomų žinių nepavyksta pasisavinti, nes jos yra užgožiamos kitu, visiškai nereikalingu, šlamštu.

 

Štai kartą turėjau dėstytoją (asistentę), kuri man egzamino dieną pasakė: „Kaip studentas, tu esi vertas dvejeto, kai žmogus – vienuolikos.” Šie žodžiai man labai įstrigo, tačiau tik dabar suvokiau, ką tie žodžiai išties reiškia. O jie man reiškia tai, kad aš nesu sistemos narys, aš nesu studentas. Aš esu žmogus! Ir jei kiekvienas iš mūsų pasijustume ne studentais, ne darbuotojais, ne darbdaviais, o žmonėmis – patikėkite manimi – pasaulis tikrai būtų kitoks.

 

Tai štai kokia ta istorija apie tai, kaip ir kodėl aš nusprendžiau mesti studijas. Jokiais būdais nesakau, kad tai dabar turėtų padaryti kiekvienas. Tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Ar gyventi pagal kažkieno taisykles, ar gyventi taip, kaip pačiam norisi. Mano kuklia nuomone, universitetas – tai mokslininkai, tyrinėtojai ir visokio plauko kiti aukščiausios rūšies specialistai. Tai ne darbininkai, tai žmonės, kurie tiesia geležinkelį į ateitį. Ir tikrai nė vienam iš mūsų, nepasirengusiam paaukoti savo gyvenimo vardan civilizacijos vystymo, nereikia to popierėlio. Tie žmonės siekia savo tikslų. Tai kokio velnio mums sekti jiems iš paskos, o ne siekti savųjų?

 
 
2009 02 20

 

 

Komentarai  

 
-1 # zopagalvisFock Y-m-d H:i
Autorius yra asilas, taip sakau todėl, kad žinau daugybę žmonių kurie pasiekė aukštumas turėdami diplomus. Ir jų ko gero daugiau negu tiek pat pasiekusių su 10 klasių išsilavinimu (atėjo krizė ir visi autoriaus pažystami statybiorai sėdi apsišikę be darbo ir pasakiškų algų). O jei mokaisi ne dėl žinių tai jau tavo bėdos. Na suprantu, kad univerų programose pilna visokių nereikalingų šūdų (filosofija, etika ir pan.) į kurias nueinama pamiegoti ar alaus išgerti, bet autorius apart apsišikėliško seilėjimosi nieko nepasiūlo. Kokia alternatyva? Kas vietoj to? LUNI su abejotino išsilavinimo veikėjais? Dėjau skersą aš ant tokio mokymosi.
 
 
-1 # nepadės: Y-m-d H:i
teisingai jokie mokslai gerbiamam Fockui nepadės, kam tie mokslai jei tik tik skerso plastinė gali radikaliai pakeist mąstymą...
 
 
0 # Fuck youAdministrator Y-m-d H:i

Užgauliojant is Fock komentaras pašalint as



 
 
0 # AhaIrgi Y-m-d H:i
Tik Gateso pvz be ryšio.Kiek žinau, jis prasimušė ne dėl savo talentų, o dėl kiauliškų metodų, kuriais pačioj pradžioj, kai buvo svarstoma kokią OS pasirinkti už bazinę, pramušė savo windozę/DOS'ą, mušdamas per UNIX'ą ir kitas tikrai geresnes sistemas. Toliau- monopolizacija, uždaras kodas, atšiauri autorinių teisių gynyba (ir progreso stabdymas) ir babkės iš to. Viskas. Tikrasis stebuklas yra tai ką sugebėjo tokiom sąlygom išspaust UNIX vystytojai.
Kalbant apie aukštąjį mokslą, tai jis yra bilietėlis į surūdijusį , bet gražiai išdažytą ir apklijuotą reklamom troliką, kuris gal ir nuveš į stotelę, kuri vadinasi "kiti dirba, aš gaunu pinigus" arba "aukščiausia savirealizacija ", o gal ir ne, nes tie kurie sako, kad taip bus, važinėja kitokiu transportu. Bet žinoma, galima į stotelę ir pėstute nukeliauti, galima dviračiu...
 
 
0 # @Anarchist Y-m-d H:i
Autorius gerai viska isdeste ir gale dar ir pridure :
"Tai štai kokia ta istorija apie tai, kaip ir kodėl aš nusprendžiau mesti studijas. Jokiais būdais nesakau, kad tai dabar turėtų padaryti kiekvienas"
Ir cia autoriaus nuomone,o nuomones visu skirtingos,taci au asmeniskai as autoriui is dalies pritariu.Siuola ikine mokslo sistema ispuvus ir sugedus,kam mokytis dalyku tu kuriu tu nemegsti?juk samdomasis darbas taip pat nasesnis..
Dabar kokiose 10klsese visokia daile desto ir privercia piesinius piest,nors tu bl kreivarankis ,geriau papildoma biologijos pamoka.
Seniai jau metas sistema keist is pagrindu.Autori us teisingai sake,kad turi buti tiesioginis prisilietimas,j uk svarbiausia bandymas,pamaty t savo akimis,o ne sedet ir pasakot kaip atrodo kokia nesamone ar kas...
O dabar ,tai is vis pzdc ,o ne mokymas,i literaturinius klausimus turi atsakinet ne sava nuomone,teising ai yra taip ,kaip mokytojas mano.
Jokios praktines saviraiskos...
Mokymas turetu buti pagal kazkokias grupes,fiziku,m atematiku,biolo gu,istoriku ir t.t.tose grupese pagrinde moko vieno dalyko,o kiti laisvai pasirinktinai,g ali mokytis nors ir viena dalyka.O veliau susirenka visos grupes ir duodama kokia problema ir turi issprest.
 
 
+1 # NaujovėsSimas Y-m-d H:i
Būti naujovių nešėju visada sunku. Ypatingai Lietuvoje, kur žmonės bijo naujovių. Yra ne mažai kaimiečių, tikinčių į Dievą, siauro mąstymo, komunistinio režimo susistemintų į pilką masę.
Todėl avių banda tik dar labiau ryškėja.
Būti naujovių nešėju visada reiškia būti drąsiam. Drąsesniam už kitus, kurie laikosi senų tradicijų, kurie bijo naujovių, nes yra pripratę prie geros senos sistemos santvarkos.
Nepopuliarus, naujas požiūris visada sulaukia daug kritikos, kaip ir tą požiūrį išsakantis žmogus, todėl reikia suprasti ir įvertinti tai.
Kiekvienas renkasi savo kelią. Geriau, kai kelią pasirenka pats, nes parinktas kelias nebus tiesesnis.
 
 
0 # .juozs Y-m-d H:i
Žopagalvis rašė:"Na suprantu, kad univerų programose pilna visokių nereikalingų šūdų (filosofija, etika ir pan."

Man tai šitie dalykai kaip tik labai patinka..
 
 
0 # heh... Y-m-d H:i
O as jau antra kart meciau mokslus. ;/
 
 
0 # Heh...-js- Y-m-d H:i
Reikia atskirti, kas yra išsilavinimas" ir kas yra "popierka" (diplomas) - ir jei subinę penkis metus trini vien dėl popierkos - vietoj etikos ir filosofijos eidamas maukti alaus, tada apie tokį mokymąsi bieko gražaus pasakyti nėra ką... Mokytumas ir inteligencija (kas skiriasi nuo išsilavinimo), aišku, neduoda postų, krūvos "babkių", krūtų džipų ir nuotraukų "Stiliuje" - tačiau visa tai turintys dažnai verti tik pasigailėjimo, paniekos ir argi tas vertybes aukštiname.


--> Dėl Bilo Geitso, maža pastaba - taip, tačiau jis važiuodamas atostogų, tarkim, į Havajus, su savimi pasiimdavo teorinės fizikos monografijas...
 
 
0 # hmMaikUniversum Y-m-d H:i
Nors ne viskam pritariu, tačiau esmę teksto pagavau ir autorių palaikau. Aš irgi seniai jau supratau, kad nenoriu būti sistemos dalimi. Bet tai kelias, kurį pasirnkti turime mes patys, niekieno neverčiami. Bet visus informuoti reikia (ką autorius ir daro), kad tas kelias, alternatyva, yra.

Sėkmės.
 
 
0 # ---Jonukas Y-m-d H:i
Na bet niekas nemaisho ishbandyti sistema ir ish jos pasiimti tai ko tau reikia ;-) Na bet aishku ydu joje begales, bet zmones visos problemos yra musu galvose, jeigu jums to nereikia nesimokykit! Beja bendros zinios reikalingos visiem ;-) gaila tai supranti kai perkopi 25m. tada norisi mokytis nerealiai.. :D
 
 
0 # 'fluxus Y-m-d H:i
is dalies sutinku. kai kuriuose teiginiuose yra tiesos. bet. skaitant iskyla nekuklus klausimas : tai gal tuomet visai neikim i ta mkla? nestokim i universitetus? kam tas mokslas, statybose irgi daug uzdirbama.
P.S. „Kaip studentas, tu esi vertas dvejeto, kai žmogus – vienuolikos” - cia asistente, matyt, norejo pasakyt, kad ji vertina asmenybe, o ne darba.
 
 
0 # ugdymasugdymas Y-m-d H:i
Nereikia visko mesti ir niekur nebeiti. Reikia keisti ugdymo sistemą. Pradedant darželiais ir mokyklomis, baigiant universitetais. Švietimas turi būti reorganizuojama s iš esmės, tada nebeliks tokių dalykų, kaip mokymosi dėl diplomo, pažymio ir kitko. O kaip tai padaryti? Jau yra kylantys netradiciniai ugdymo metodai. Google it :-)
 
 
0 # mano nuomonėleyja Y-m-d H:i
Skaitydama straipsnį iš pradžių labai palaikiau autorių, valio, kad kažkas išdrįso bent pasistengti pasipriešinti sistemai, garsiai spajuti savo tiesą!
Bet kuo toliau, tuo labiau blėso įkvėpimas, iš "palubinsko" pažiro procentai, faktai... O koks Tavo tikslas buvo stojant į aukštąją? Ar tikrai pasirinkai Tas studijas, kurias svajojai? Jei nuo pat pradžių turi tikslą, atidžiai atsirenki mokymo įstaigą (kodėl prieš stojant nepaisteirauti pažįstamų patarimų, pasiskaityti literatūros stojantiems), negi bestudijuodamas , besimokydamas savo mėgiamą specialybę plauktum prieš srovę ir mestum 4metus savo įdirbio?
Tame ir kampas, kad daugelis tik ir plaukia palei srovę, nori popieriuko, o ne žinių ;-) o paskui kelia maištą... Visada lengviau kaltinti aplinkinius ir gyvenimą, nei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasirinkimus ;-)
Atsiprašau neperskaičiau straipsnio iki galo (paskutinių pastraipų), nebesulaikiau liežuvio už dantų :}
 
 
0 # +leyja Y-m-d H:i
...ir iš esmės tai tas pats, kas klausti "kam ta mokykla?". Visada bus kad vieni dalykai labiau patinka, kiti mažiau, treti atrodys nereikalingi... bet tam ir dėstoma/mokoma ne vien matematika, jei mėgsti skaičiukus, o ir muzika ir dailė ir filosofija, kad taptum visapusiškas žmogus, ne amerikietis ;-)
Išbandyk viską ir bus lengviau atsirinkt!
 
 
0 # ...Guest Y-m-d H:i
pritariu teksto autoriui
 
 
0 # Mokymo sitema tikrai reikia keistigoodevil Y-m-d H:i
Na ka as galiu pasakyti, as lygiai taip pat kaip ir daugelis stojau i specialybe, kuri man yra idomi. Bent jau taip galvojau is pradziu, nes kai prasidejo studijos, supratau, kiek nesusijusiu dalyku ten yra destoma, o tai kas yra is tikro idomu, dazniausiai buna pavirsutiniska, kaip ir rase straipsnio autorius. Ir visgi as stojau i universiteta ne del to, kad igyciau ziniu, tas man buvo aisku jau pacioje pradzioje, nes domejaus, kas gero ir isvis ar kas nors dedasi universitetuose . Paprasciausiai kai esi dar vaikas (turiu galvoje, kai dar mokaisi mokykloje), negalvoji apie tokius dalykus, kaip spjauti ant savo salies ir taikyti is karto i uzsieni, kur dazniausiai parodes, ka sugebi gali gauti geras pareigas ir neturedamas issilavinimo (beje, dazniausiai ji vis tiek darbdavys praso igauti bedirbant). Aisku sakysite, kad kiti iskarto jau besimokydami mokyklose masto, kaip iskeliauti i uzsieni, bet manau, kad tokiu nera daug, tuo labiau, kad beveik visi budami mokykloje dar gyvena su tevais, o tai reikstu, kad baigus 12ta klase iskarto reiktu pradeti savarankiska gyvenima nuo nulio, o tam reikia ne tik drasos, bet gan ir nemazu lesu. Ir dar truputi pratesus kalba apie mokyklas... Aisku systema ten yra lygiai taip pat kvaila kaip ir universitetuose , taciau bent, jau iki kazkokios klases turi buti destomi visi dalykai, nes jei kitaip taip gaunasi tai, kad kam net i mokykla pradeti eiti, bet nemanau, kad tokiu atveju butu daug astuonmeciu kurie suvokia ekonomine situacija ir nenori buti paprasciausiu policininku ar astronautu.
Zodziu truputi nuklydau i sona. Ka norejau pasakyti, kad neuztenka tik paciam noreti gauti zinias, reikia kad ir destytojai tuo dometusi ir noretu tas zinias teikti. Labai paprastas pavyzdis, mokydamasis Lietuvoje as turejau gal du ar viena destytoja i, kurio paskaitas eidavau su malonumu ir kiekvienas zodis likdavo galvoje po paskaitu ar net po atsiskaitymu. O paslaptis, kad zmogui tas dalykas yra idomus, ir jam nusispjauti ant visokiu vadoveliu, jis tiesiog pasakoja per paskaita, kas ji domina, tik tvarka pakeicia, kad ir kiti suprastu. Dabar studijuoju uzsienyje, kas galvoja, kad uzsienio universytetai yra stebuklingi labai klysta. Aisku cia lygis yra aukstesnis, technologiniai universitetai turi iranga, taigi studentai gali kazka ir realiai paveikti, o ne vien knygas griauzti. Bet destytojai cia yra tokie pat kaip Lietuvoje, vieni yra visu galu meistrai ir skaito is skaidriu, nes jiem yra tas neidomu, kiti megsta savo dalyka, bet paprasciausiai jis taip likes praeityje, kad neskaitant mazo skaiciaus zmoniu kurie toje srytyje dar dirba, kitiem tai jau yra neidomu, nes mokslas yra jau pergylus. Taciau, aciu Dievui, yra ir tokiu, kurie megsta tai, ka daro, o sfera kuria jis megsta yra aktuali ir besivystanti. Tokio destytojo paskaitose sedi itempes ausis ir gailesi, kad paskaita jau pasibaige.
Tai tiek ir norejau pasakyti.
 
 
0 # ....Mairus Y-m-d H:i
Na jo i glava ikisa visokiu nesamoniu kuriu tu nenori suprast ar manai tua tai nereikalinga, o tie mokytojai dar vercia, idiotizmas, puiku kad nors kas priesinasi sitam, bet...jeigu gausi ta ''popireli'' tu bent galesi geram darbe uzdirbt pinigu...o vleiau padet vennus projecto kurimui ar paremt zeitgeist judejima...kaip tu sitam judejimui padesi jeigu pats negalesi sau padeti sudurti galo su galu...o igyvendinti sia ideja be pinigu tikrai nepavyks, nes turi viskas tureti savo pradzia..
 
 
0 # .. Y-m-d H:i
aha, kad problema yra, kiek pats pasiimi is studiju, tai tikrai. ir kartais studentai reikalauja neaisku kokiu kokybiu patys nesugebedami tinkamai atlikt uzduotu dalyku... autorius kalba is padebesiu, o as aststovauciau ta sriti, kur tikrai neblogos studijos, neblogi destytojai, galima pasiimti tikrai nemazai... tai cia labai asmeniska. aisku, svarbiausia zinot, ka darai, ko nori ir del ko... gerai, kaizmones saves neapgaudineja.
 
 
0 # zeitgeistShitgeist Y-m-d H:i
pirma filmo dalis buvo puiku bet antroj jau jauciamas kazkokios bybyskos ideologijos vystimasis. neturi ka veikt zmones. Viskas yra labai paprasta reikia pasamdyt snaiperi kad issaudytu visa valdzia ir viskas jokiu ideologiju nereikia. meskimes bapkes ir atsivesim koki smogika is amierikos ir mum pades ;-)
 
 
0 # .Tadas Y-m-d H:i
Meciau ir as.. Siaip baigiau mokykla labai gerai, buvau motyvuotas, istojau ketvirtoj vietoj, gaudavau stipendija. Bet motyvacija dingo, nesimokiau, mane ismete is trecio kurso, kursa kartojau del tevu spaudimo, bet vel ismete, tada susikroviau visas skolas i ketvirta kursa, pasiemiau paskola uz viska susimoket ir meciau paskutinej ketvirto kurso sesijoj, nes as bb-d. Negaliu ir viskas, prievartaukit mane kiek norit, lai eikit n* nepriklausysiu as tai robotuku sistemai, negaliu ir viskas.
 
 
0 # pastabeleKuklus Y-m-d H:i
Tai kaip jus tokie visi protingi bet sunku univera uzbaigt tiek laiko prasimokius. Maistaujat pries sistema sakot :-) O tai ko tuos 3.5 metu nemaistavot? Toks vaizdas kad valios per mazai turit ir nesugebat baigt ka pradeje, bet pasiteisinimu ieskot. Ir ka jus cia dar Geitsa ir Einsteina kaip pvz kisat. Jie genijai kurie kitus turetu mokyti o ne jie is kitu, del to jiem ir nera ka veikt univere. Tu istok i Harvarda kaip Geitsas tada galesi ir mesti univera, nes jau parodysi kad pakankamai koses turi. Ir mete del verslo o ne del vaikisko maisto pries sistema. As sutinku kad univeras nieko ypatingo bet kazkaip reik atsijot zmones, nes visi gali pasisakyt kokie jie protingi, be jokiu irodymu. Ir siaip, jei tokia sistema tai ar neprotingiau turet ta popieriu (juk lengva baigt) ir tada daryt ka nori gyvenima, o ne kovot su vejo malunais