|
|
| Harry Browne. Kaip tapau laisvas nelaisvame pasaulyje (1) |
|
Â
Knyga „Kaip tapau laisvas nelaisvame pasaulyje” kalba apie naujas laisvÄ—s idÄ—jas ir naujus jų įgyvendinimo bÅ«dus. F. Kafka sakÄ—, kad „knyga turi bÅ«ti kaip ledo kirtiklis, kad pralaužtų mÅ«sų viduje užšalusiÄ… jÅ«rÄ…”. Tokia ir yra ši knyga. Apeiti, apgauti autoritarinÄ™ valdžiÄ…, jos institucijas ir tokiu bÅ«du pasiekti norimÄ… laisvÄ™ – štai kÄ… iš esmÄ—s siÅ«lo autorius. Daugeliui karštos ir negailestingos tiesioginÄ—s kovos šalininkų tai gali pasirodyti nepriimtina ir tam jie turbÅ«t turi savų argumentų, bet knygos autoriaus atlikta plati vidinÄ—s argumentacijos studija ir galimų alternatyvų bei išsilaisvinimo technikų apžvalga verÄia susimÄ…styti, o svarbiausia – prapleÄia pasirinkimo galimybes. Juk mes to ir norime – laisvai rinktis ir laisvai įgyvendinti savo pasirinkimÄ…. Â
Â
Harry Browne. Kaip tapau laisvas nelaisvame pasaulyje (parankinÄ— knyga asmeniniam išsilaisvinimui)
Â
LaisvÄ— yra galimybÄ— gyventi savo gyvenimÄ… taip, kaip norisi.
LaisvÄ—s poreikis yra neatskiriama žmogaus prigimties dalis ir jo neįmanoma riboti įstatymais, lozungais ar įsakymais. Bet yra skirtumas tarp poreikių ir realybÄ—s. Daugumai žmonių laisvÄ— tÄ—ra maloni iliuzija, tai, apie kÄ… galima pasvajoti tempiant kasdienÄ™ įsipareigojimų naštÄ… realiame pasaulyje. Jie leidžia savo dienas tušÄiai plepÄ—dami apie tai, ko jie nori pasiekti gyvenime, ko jiems trÅ«ksta, kodÄ—l jie to neturi ir kas trukdo jiems bÅ«ti laisviems. Daugumai žmonių laisvÄ— tÄ—ra neišsipildanti galimybÄ—. „Jei ne žmona, man bÅ«tų pasisekÄ™“. Arba „Jei tik bÅ«Äiau balsavÄ™s už RuzveltÄ… (ar NiksonÄ…, ar dar kÄ… nors), šalis jau bÅ«tų laisva“. Nelaisvas žmogus niekada negali visiškai užspausti savo laisvÄ—s poreikio nežiÅ«rint to, kÄ… jis laiko savo įkalintojais – savo šeimÄ…, darbÄ…, visuomenÄ™ ar vyriausybÄ™. TodÄ—l kartais vis pabandoma išsivaduoti nuo suvaržymų. Nelaimei, tokios pastangos paprastai priklauso nuo individualių sugebÄ—jimų keisti kitų žmonių mastymÄ…, todÄ—l paprastai optimizmas virsta į žlugusias viltis ir liÅ«desį. Daug žmonių, tikÄ—damiesi išsilaisvinimo, įsitraukia į nuolatinÄ™ socialinÄ™ kovÄ… – įsijungia į judÄ—jimus, neatidÄ—liotinus politinius veiksmus, rašo laiškus redaktoriams ir kongresmenams, stengiasi apšviesti žmones. Jie tikisi, kad kada nors tai pasiteisins. Bet metai bÄ—ga, o visuotinių pokyÄių nematyti. Pasiekiamos mažos pergalÄ—s, bet pralaimÄ—jimai viskÄ… gražina į savo vietas. Pasaulis toliau keliauja jam vienam žinomu keliu. Iki pat mirties jų, kaip ir visų pavergtųjų, viltis lieka gyva. Planai, judÄ—jimai, kovos – niekas iš to neveikÄ—. TodÄ—l ir toliau nelaisvas žmogus svajoja, sutinka su esama padÄ—timiir lieka toje paÄioje vietoje. TurÄ—tų bÅ«ti geresnis kelias.
TurÄ—tų bÅ«ti kelias išsilaisvinti nelaukiant stebuklo. TurÄ—tų bÅ«ti kelias, kuriame individas galÄ—tų keisti situacijÄ… nelenkdamas į savo pusÄ™ viso pasaulio. TurÄ—tų bÅ«ti kelias, kuriuo eidamas jis išvengtų kosminių mokesÄių, turÄ—tų laiko savo pomÄ—giams, mÄ—gautusi meile be varginanÄių komplikacijų, pašalintų erzinanÄius socialinius apribojimus ir išlaisvintų save nuo šimtų įpareigojimų, kuriuos kasdien jam užkrauna aplinkiniai. Ir turÄ—tų bÅ«ti kelias, kuriuo einant nebÅ«tina perauklÄ—ti visų kitų dalyvaujanÄių žmonių. Laimei, toks kelias yra.
NebÅ«tina įsitraukti į visa apimanÄiÄ… visuomenÄ—s, kurioje tu gyveni, perkÅ«rimo kampanijÄ…. Nereikia kantrybÄ—s norint perauklÄ—ti kiekvienÄ…, su kuriuo turi reikalų. Yra kelias, visiškai priklausantis nuo tavo pasirinkimo. Gali bÅ«ti laisvas nekeisdamas pasaulio. Gali gyventi savo gyvenimÄ… taip, kaip nori, nežiÅ«rint to, kÄ… su savo gyvenimais daro kiti. Â
Â
Ar tai įmanoma?
Â
Nieko keisto, kad tai atrodo neįmanoma.
Galų gale, kaip įmanoma gyventi taip, kaip norisi, kai pilna žmonių, kurie neleistų tau to padaryti? Kaip gali leisti savo pinigus kur panorÄ—jÄ™s, kai vyriausybÄ— lupa tokius didelius mokesÄius? Kaip gali daryti kÄ… panorÄ—jÄ™s, kai vyriausybÄ— ir visuomenÄ— uždraudÄ— daugybÄ™ tavo mÄ—gstamų veiklų? Kaip galima gyventi savo gyvenimÄ…, kai esi įsipareigojÄ™s savo šeimai, savo draugams, savo darbui? Argi įmanoma nekreipti dÄ—mesio į kitų keliamus reikalavimus? Aš suprantu, kad šiuo metu laisvo gyvenimo trukdžiai atrodo sunkiai įveikiami. Ir vis dÄ—lto jau yra žmonių, gyvenanÄių savo pasirinktÄ… gyvenimÄ…. Kai kurie iš jų galbÅ«t pradÄ—jo su didesnÄ—mis problemomis nei tavo. Bet nežiÅ«rint problemų, jie atrado laisvÄ™ nelaukdami, kol visas pasaulis taps laisvu. BÅ«ti laisvu nelaisvame pasaulyje nÄ—ra jau taip utopiška, kaip galÄ—tų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Galų gale, juk visuotinai priimta, kad pasaulyje su nelaisvomis tautomis gali bÅ«ti ir laisvos tautos. KodÄ—l tada nelaisvoje tautoje negalÄ—tų bÅ«ti laisva valstybÄ—? Arba laisvas miestas nelaisvoje valstybÄ—je? Svarbiausia – kodÄ—l nelaisvuose miestuose, valstybÄ—se ar tautose negalÄ—tų bÅ«ti laisvų individų? LaisvÄ— įmanoma, ir jei tu tikrai nori – gali jÄ… pasiekti. Negaliu žinoti, kokios laisvÄ—s tu trokšti – laisvÄ—s nuo socialinių apribojimų, šeimos problemų, aukštų mokesÄių, blogų santykių, darbo,valstybinių represijų. Kas bebÅ«tų svarbu tau, mes apžvelgsime tai ir dar daugiau. Manau suprasi, kad mÅ«sų aptarinÄ—jami principai tiks bet kuriai tave knisanÄiai situacijai. Nepanašu, kad tapsi laisvu įstodamas kur nors, dalyvaudamas eitynÄ—se, piketuodamas ar skųsdamasis, nes visi šie metodai remiasi kitų žmonių pažiÅ«rų keitimu. O aš turiu mintyje metodus, kuriuos tu visiškai kontroliuoji. Â
Â
KodÄ—l tu nesi laisvas?
Â
LaisvÄ— yra galimybÄ— gyventi savo gyvenimÄ… taip, kaip norisi. Ir tai įmanoma net tada, jei kiti lieka ten, kur buvÄ™. Jei nesi laisvas dabar, galbÅ«t taip yra todÄ—l, kad esi priklausomas nuo žmonių ar institucijų, kurios, tu jauti, varžo tavo laisvÄ™. Nesitikiu, kad nebesuksi dÄ—l jų galvos vien todÄ—l, kad aš taip pasiÅ«liau. TaÄiau tikiuosi parodyti tau, kad tie žmonÄ—s ir institucijos santykinai yra bejÄ—gÄ—s sustabdyti tave, kai tik tu nusprÄ™si, kaip pasiekti savo laisvÄ™. Yra kai kas, kÄ… galima nuveikti norint išsilaisvinti, ir jei tu skirsi tam dÄ—mesio, niekas nesugebÄ—s tau sutrukdyti. TaÄiau kai pasiduodi tau kliudanÄių įtakai, nebepastebi daugybÄ—s alternatyvų, galinÄių padÄ—ti juos apeiti. Tavo ieškoma laisvÄ— jau dabar pasiekiama, bet ta galimybe lieka nepastebÄ—ta. Ko gero, yra dvi priežastys, kodÄ—l tu nepasinaudojai tokios laisvÄ—s galimybe. Viena priežastis – tu nežinai daugybÄ—s įmanomų alternatyvų.  Tau nereikÄ—s sÄ—sti į kalÄ—jimÄ… norint išvengti mokesÄių. Tau nereikÄ—s tapti socialiniu raupsuotoju atsisakius paklusti socialiniam spaudimui. Tau nereikÄ—s atsisakyti meilÄ—s norint išvengti sudÄ—tingų, ribojanÄių šeimos problemų. Ir tau nereikÄ—s gyventi be draugų stengiantis išvengti, kad tavo gyvenimas nebÅ«tų pajungtas kitų poreikiams. Jei nežinai apie kitas galimybes, lengva į šiuos atvejus žiÅ«rÄ—ti kaip į abejotinus. Bet yra kiti pasirinkimai, yra bÅ«dai pasiekti tai, ko nori, nesukeliant blogų pasekmių. Kita priežastis – tu tikriausiai neklausinÄ—damas priÄ—mei kai kurias, varžanÄias tavo laisvÄ™ prielaidas. MÅ«sų kultÅ«ra persisunkusi filosofinÄ—mis „tiesomis“, kurios visuotinai priimamos neabejojant jų teisingumu. Apie tokias nuvalkiotas tiesas aš galvoju kaip apie spÄ…stus. Tipiškas spÄ…stų pavyzdys, pavyzdžiui, yra teiginys: „BÅ«tų savanaudiška rÅ«pintis savo laisve, visų pirma turi galvoti apie kitus“. Arba: „Tavo trokštama laisvÄ— yra nemorali“, ar „VyriausybÄ— stipresnÄ— už tave“, ar „Turi priimti daugumos valiÄ…“. TurbÅ«t yra šimtai tokių spÄ…stų, bet aš juos sutraukiau į keturiolikÄ… esminių rÅ«šių. Labai lengva pakliÅ«ti į spÄ…stus. Šios frazÄ—s kartojamos taip dažnai, kad pradedamos vertinti kaip savaime suprantamos. Ir tai gali nuvesti prie juose įtvirtintų atitinkamų veiksmų, o rezultatas tebus prarastas laikas, beprasmÄ— kova ir bandymai padaryti tai, kas neįmanoma. SpÄ…stai gali priversti tave susitaikyti su nieko bendra su tavimi neturinÄiais gyvenimo apribojimais. Gali negalvodamas mokÄ—ti mokesÄius, kurių tau nereikia mokÄ—ti, tvirtai laikytis tau netinkanÄių standartų, užsiiminÄ—ti problemomis, kurios iš tikro visai nÄ—ra tavo. SpÄ…stai yra teiginiai, kurie priimami jų nepatikrinus. Kol jie netikrinami, tu gali bÅ«ti jų vergas. TodÄ—l kituose puslapiuose mes juos tikrinsime. Manau, suprasi, kad dauguma jų verti ne daugiau nei senovÄ—s teiginiai, pavyzdžiui, „Pasaulis yra plokšÄias“. Jei nesi laisvas, labai panašu, kad įkliuvai į kai kuriuos iš tų spÄ…stų. Ir tu tikriausiai nežinai apie alternatyvas, kurios, priešingai nei tu manei, padÄ—tų įveikti apribojimus be skausmo ir pastangų. Kai mes panagrinÄ—sime tuos spÄ…stus ir alternatyvas, tikiuosi, kad suvoksi neribotÄ… prieš tave atsiverianÄių kelių skaiÄių. Tu turi viskÄ…, ko reikia tavo gyvenimo kontrolei. Kontrolei, kuri nepageidaujama, kai tu kreipi dÄ—mesį į tavo kelyje stovinÄius žmones. Â
Â
Tavo laisvÄ—
Â
Dauguma kalbanÄių apie laisvÄ™ knygų pateikia planÄ…, kurio vykdymas priklauso nuo kitų žmonių paramos. Paprastai, norint pasiekti laisvÄ™, esi skatinamas dalinti kokiÄ… nors knygÄ… kitiems, įsiÅ«lyti idÄ—jÄ… daugybei žmonių ir laimÄ—ti visuomenÄ—s paramÄ…. Ši knyga ne tokia. Net jei turi tik vienÄ… šios knygos egzempliorių, ir niekas kitas daugiau negalÄ—s jos perskaityti ar susipažinti su išvadomis, idÄ—jos vis dar bus tau naudingos. KalbÄ—sime tik apie tavo laisvÄ™. Net jei idÄ—jos ir bus veiksmingos kitiems, tai nesvarbu. Visų pirma turi nusprÄ™sti, ar jos bus veiksmingos tau. Tau nereikÄ—s nieko įtikinÄ—ti. Kiekviena knygos idÄ—ja priklausys vien nuo tavo veiksmų. Garantuoju, kad netapau laisvas dÄ—l ilgų, gerai paruoštų paskaitų ar dÄ—l mistiškų įtikinÄ—jimo galių. Ir vis tik aš esu laisvas. Aš esu laisvas daugiausia dÄ—l to, kad pasirinkau tokį gyvenimo keliÄ…. Susikoncentravau ties dalykais, kuriuos kontroliuoju, ir panaudojau šiÄ… kontrolÄ™ savo gyvenimo kliÅ«Äių ir apribojimų pašalinimui. TodÄ—l dabar esu laisvas gyventi taip, kaip norisi. NežiÅ«rint nuolatinių didelių mokesÄių, moku tik kelis juokingai mažus procentus. NežiÅ«rint chaotiško gyvenimo bÅ«do, gyvenu savo gyvenimÄ… be trukdžių iš visuomenÄ—s pusÄ—s. Kiekviena mano gyvenimo diena yra mano, ir galiu jÄ… naudoti kaip noriu. Mano laikas nepriklauso valstybei, visuomenei, darbui, beprasmiams ryšiams su žmonÄ—mis, su kuriais neturiu nieko bendra. Nesibaiminu, kad bet kuriuo momentu suskambÄ—s telefonas, ir man bus pasakyta, kad privalau kažkÄ… padaryti laiku. Man nereikÄ—jo kišti galvos į smÄ—lį tam, kad tai pasiekÄiau. Turiu vertingų ryšių – asmeniškų, profesinių ir romantiškų. Uždirbu žymiai daugiau pinigų nei galÄ—jau uždirbti bÅ«damas „savo vietoje“, ir tam užtenka žymiai mažiau laiko. Bendrauju su žmonÄ—mis, kurie praturtina mano gyvenimÄ… ir nepriklausau nuo tų, kurie nori tik imti. TaÄiau mano gyvenimas tau mažai reikšmingas, o ši knyga nÄ—ra autobiografinÄ—. Pavadinimas buvo parinktas toks, kad tu suprastum, kad bent jau vienas žmogus pasiekÄ— tÄ… laisvÄ™, kurios ir tu ieškai, ir tai galima pasiekti nekeiÄiant pasaulio prigimties. Bus kalbama apie tavo laisvÄ™, bet pristatomos tokios idÄ—jos ir principai, kurie padÄ—jo pasiekti laisvÄ™ ir man. Svarbu suprasti, kad visus sprÄ™ndimus turÄ—si priimti pats. Negaliu pasakyti, kaip tau reikia gyventi, negaliu pasakyti, kÄ… „privalai“ padaryti norÄ—damas bÅ«ti laisvas. Vietoje to galiu pasiÅ«lyti krÅ«vÄ… galimybių, iš kurių galÄ—si rinktis. Galiu parodyti spÄ…stus, kurie laiko tave vergovÄ—je. Tada turÄ—si nusprÄ™sti, kÄ… ir kaip panaudosi. Jei svarbius sprÄ™ndimus priimi ne tu pats, niekada negalÄ—si veikti pasitikinÄiai, su tvirta nuostata, bÅ«tina tikslų įgyvendinimui. Tu turi nusprÄ™sti, kÄ… ruošiesi daryti ir, svarbiausia, kodÄ—l ruošiesi tai daryti. Kitaip planai ir viltys yra beprasmiai, laikini sprendimai, kurie bus atidÄ—ti, kai tik susidursi su kliÅ«timis. TodÄ—l prašau, negalvok, kad aš mokysiu tave gyventi. Tu turi nusprÄ™sti, kaip gyvensi. Šioje knygoje bus pasiÅ«lymų, taÄiau tu pats sprÄ™si, kas tau tinka, ir atitinkamai veiksi. Jei kartais atrodysiu aistringai įtikinÄ—jantis, nemanyk, kad spaudžiu tave veikti bÅ«tent taip, o ne kitaip. Aš spaudžiu tave sprÄ™sti paÄiam. Â
Â
PradÄ—kime
Â
Pirmoje dalyje pažvelgsime į daugybÄ™ žmones įkalinanÄių spÄ…stų, daugybÄ™ be išlygų priimamų teiginių ir niekam nereikalingų apribojimų. Ä®domu pamatyti, kokie tušti daugelis iš tų teiginių tampa, kai pažiÅ«ri į juos iš arÄiau. Tikiuosi, kad skyriaus pabaigoje tau bus visiškai aišku, kodÄ—l nesi laisvas. Antroje dalyje bus kalbama apie alternatyvas – bÅ«dus išsilaisvinti nuo tave pavergusių dalykų (vyriausybÄ—s, blogų santykių, socialinių apribojimų, darbo, šeimos problemų ir pan.). TreÄioje dalyje bus aptariamos technikos, kurios gali bÅ«ti panaudotos pokyÄiui laisvo gyvenimo link. Yra daugybÄ— bÅ«dų išsivaduoti nuo sudÄ—tingų problemų, kurios, rodos, laiko tave supanÄiotÄ…. Bet viskas iš eilÄ—s, kitaip technikos gali bÅ«ti bevertÄ—s. Kol nežinosi, kodÄ—l esi vergas ir su kuo turi galynÄ—tis, iš alternatyvų bus mažai naudos. Viskas prasideda nuo tavÄ™s, nes tu esi tas žmogus, kuris išlaisvins pats save. TodÄ—l nÄ—ra prasmÄ—s konstruoti idealaus žmogaus įvaizdžio ir tikÄ—tis, kad tu jį atitiksi. Mano pasiÅ«lymai gali bÅ«ti veiksmingi tik tavo galimybių kontekste. LaisvÄ— yra galimybÄ— gyventi savo gyvenimÄ… taip, kaip norisi.
Didžioji pasaulio dalis iki pat tavo gyvenimo pabaigos bus nelaisva. Dauguma žmonių ir toliau gyvens, kaip pasakÄ— H. Toreau, „tylaus liÅ«desio gyvenimus“ mokÄ—dami didelius mokesÄius, prisitaikydami prie socialinio spaudimo, dirbdami ilgas valandas be aiškiai apÄiuopiamos naudos, niekada neturÄ—dami laiko savo pomÄ—giams, pasiduodami maskaradui be meilÄ—s, vadinamam santuoka. Laimei, nebÅ«tinai toks turi bÅ«ti ir tavo gyvenimas.
Net ir nelaisvame pasaulyje tu gali būti laisvas.
Â
Kaip tu manai, kas pradžiugins sielą,
jei ne judėjimo laisvė ir savęs valdymas?
-WALT WHITMAN
Â
Žodžiais negalima išreikšti to,
kad visa laisvÄ— iš esmÄ—s yra savÄ™s paties išlaisvinimas,
kad aš turiu tiek laisvÄ—s, kiek įgaunu jos iš savÄ™s.
-MAX STIRNER
Â
Neturintys kantrybės laukti tęsinio visą knygos tekstą anglų kalba gali rasti www.mediafire.com Vertė RB
Â
Skaityti toliau
 |
Taip pat visiems siÅ«lyÄiau pasiskaityti Å¡itÄ… tekstÄ… apie anarchistų ginÄus:
Transcending Anarcho-Semantics
http://mises.org/Community/blogs/brainpolice/archive/2008/09/06/transcending-anarcho-semantics.aspx
"For every man enjoys absolute freedom—pure liberty—if, like Crusoe, his “naturally†owned property (in his person and in tangibles) is free from invasion or molestation by other men. And, of course, being in a society of voluntary exchanges, each man can enjoy absolute liberty not in Crusoe-like isolation, but in a milieu of civilization, harmony, sociability, and enormously greater productivity through exchanges of property with his fellow men. Absolute freedom, then, need not be lost as the price we must pay for the advent of civilization; men are born free, and need never be in chains. Man may achieve liberty and abundance, freedom and civilization."
"We have seen the absurdity of saying that man does not have free will because he has not the power to violate the laws of his nature—because he cannot leap oceans at a single bound. It is similarly absurd to say that a man is not “truly†free in the free society because, in that society, no man is “free†to aggress against another man or to invade his property. Here, again, the critic is not really dealing with freedom but with power; in a free society, no man would be permitted (or none would permit himself) to invade the property of another. This would mean that his power of action would be limited; as man’s power is always limited by his nature; it would not mean any curtailment of his freedom."
http://mises.org/rothbard/seven.asp
Resolving Anarchist Conflict
http://mises.org/Community/blogs/brainpolice/archive/2008/05/05/resolving-anarchist-conflict.aspx
Manau, kad RB turÄ—tų patikti :) AÅ¡ irgi iÅ¡ dalies sutinku su juo, bet man atrodo, kad savanoriÅ¡kas anarchistinis socializmas turÄ—tų derintis prie Rothbardo teisių sampratos, o ne atvirkÅ¡Äiai. Straipsnyje iÅ¡sakoma nuomonÄ—, kad galÄ—tų sugyventi abi teorijos. Deja, tokiu atveju, anarchistinÄ—je visuomenÄ—je gali kilti problemos dÄ—l žemÄ—s ir kitos nuosavybÄ—s teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo konfliktų atvejų.
Apie tai plaÄiau raÅ¡oma anarchistinÄ—s teisÄ—s blog'e:
Neo-lockean vs. Use-based Property Rights
http://polycentricorder.blogspot.com/2009/01/neo-lockean-vs-use-based-property.html
Mano nuomone, matant abejų teisių sampratos praktines problemas - galima sukurti jų sintezÄ™, kuri galÄ—tų iÅ¡gelbÄ—ti besimezgantį dialogÄ… tarp mutualizmo ir agorizmo. Rothbardas irgi daug konkreÄių pasiÅ«lymų visokiais klausimais turÄ—jo. GalbÅ«t laikas dar vienai teorijos reformai. Konkinas sukÅ«rÄ— strategijÄ… Rothbardui, bet kol kas niekas nebandÄ— rimtai pabandyti reformuoti Rothbardo teisių sampratÄ…. Jis pats teigÄ—, kad bet kokia etiÅ¡ka strategija tinkama, bet Äia jau eitų kalba apie paÄiÄ… etikÄ….
Teoriškai įmanomi du variantai:
A. NAP ir savanoriški kooperatyvai, laisvai samdomi darbuotojai, savanoriškos employer-employee įmonės + Rothbardo teisių samprata, kaip universalus įstatymas.
B. NAP ir savanoriški kooperatyvai, laisvai samdomi darbuotojai, savanoriškos employer-employee įmonės + Rothbardo teisių sampratos sintezė su mutualizmu, kaip universalus įstatymas.
Nematau jokių galimybių šių pakankamai skirtingų teisių sampratų sugyvenimui realybėje. Galima nebent pasirinkti kažkurią vieną, arba padaryti jų sintezę. Priešingu atveju mūsų lauktų mutualistų ir agoristų PDA kovos iki galutinės kažkurios pusės pergalės, o to tikriausiai joks teisininkas nenorėtų.
Taigi, bÅ«tų įdomu pamatyti kaip vulgarusis kolektyvizmas ir libertarizmas (su socialdemokratijos ir valstybinio kapitalizmo elementais) sukuria kažkÄ… visiÅ¡kai naujo. Tiesa, aÅ¡ dar labai abejoju, kad agoristai galÄ—tų atsisakyti grynojo Rothbardizmo. Tai pagrindas ant kurio stovime, autoritetas be kurio nebÅ«tų buvÄ™ įmanoma sukurti agorizmo teorijÄ…. Manau, kad ankÅ¡Äiau, ar vÄ—liau mes rasime atsakymÄ….
http://www.youtube.com/watch?v=ixc8IlCs56w&feature=channel_page