|
|
| Pats garsiausias anarchoprimityvistas |
|
 1974 m. „Black and red press” išleido ultrakairiojo teoretiko Grandizo Muniso knygÄ… „ProfsÄ…jungos prieš revoliucijÄ…”, kur buvo įdÄ—tos kelios J. Zerzano esÄ—. Tada ir prasidÄ—jo 20 metų truksiÄ…s jo bendradarbiavimas su „Fifth estate”, „Anarchy: a journal of desire armed”, „Demolition derby” ir kitais anarchistų leidiniais. IšstudijavÄ™s F. Perlmano, D. Watsono ir kitų autorių darbus jis pamažu suprato, kad pasaulio problemų priežastis yra pati civilizacija ir kad egalitarinį žmonių tarpusavio santykių ir žmonių santykių su gamta modelį geriausiai atitiko medžiotojų-rinkÄ—jų visuomenÄ—s formos.  1990 m. J. Zerzanas susipažino su unabomberio Th. Kaczynskio manifestu „PramoninÄ— visuomenÄ— ir jos ateitis”. Jis dažnai dalyvavo teismo posÄ—džiuose ir įsitraukdavo į diskusijas su Kaczynskiu. TapÄ™s žinomu unabomberio gynÄ—ju, J. Zerzanas patraukÄ— žiniasklaidos dÄ—mesį. 1995 m. „The New York Times” per visÄ… puslapį išspausdino interviu su J. Zerzanu. Kitas jį išgarsinÄ™s faktas buvo jo ryšiai su Oregono anarchistais – varomÄ…ja juodojo bloko jÄ—ga per 1999 m. protestus prieš Pasaulio prekybos organizacijÄ… (PPO) Sietle. Juodojo bloko anarchistai buvo kaltinami korporacijų ir parduotuvių nuosavybÄ—s naikinimu. Naujienų tarnybos po riaušių sukÄ—lÄ— ugningas diskusijas, o J. Zerzanas buvo vienas karšÄiausių juodojo bloko gynÄ—jų – jis noriai kalbÄ—jo su žiniasklaida ir aiškino demonstrantų nuostatas bei veiksmus.  TapÄ™s populiarus, J. Zerzanas Ä—mÄ— skaityti paskaitas ir dalinti interviu aiškindamas anarchoprimityvizmo ir Pasaulinio teisingumo judÄ—jimo idÄ—jas. Pastaruoju metu Zerzanas teigia, kad anarchistai turÄ—tų atsiriboti nuo politinÄ—s kairÄ—s.  Šiandien J. Zerzanas yra vienas iš žurnalo „Green anarchy” redaktorių. Jis veda „Anarchy radio” laidas KWVA radijo stotyje, rašo į „Anarchy magazine” ir „Adbuster”.  J. Zerzano konstruojama civilizacijos, kaip vis didÄ—janÄios susvetimÄ—jimo sankaupos, teorija remiasi Theodoro Adorno negatyvios dialektikos idÄ—ja. Anot J. Zerzano, paleolito laikų žmonių bendruomenÄ—s ir panašios šiuolaikinÄ—s bendruomenÄ—s (Kalahario dykumos gyventojai Ichu, Pietų Afrikos bušmenai, Kongo Mbuti) gyvena nesusvetimÄ—jusį gyvenimÄ…, kuriame nÄ—ra išnaudojimo, nes toks gyvenimo bÅ«das paremtas primityviu pakankamumu ir glaudžiais ryÄiais su gamta. KalbÄ—damas apie tokias visuomenes, kaip apie tam tikrÄ… politinį idealÄ…, ir jas konstruktyviai lygindamas su dabartinÄ—mis (ypaÄ pramoninÄ—mis) visuomenÄ—mis, J. Zerzanas atlieka antropologines tokių visuomenių studijas. ŠiuolaikinÄ™ visuomenÄ™ jis vadina vargo visuomene, paremta psichologinio nepritekliaus jausmu. Civilizacijos istorija, anot J. Zerzano. yra atsižadÄ—jimo istorija. ŠiuolaikinÄ— civilizacija – ne progresas, o utopija, kylanti iš neigimo.  J. Zerzanas šiuo metu yra bene pats garsiausias anarchoprimityvistas, besipriešinantis technologijoms. Jis atmeta ne tik valstybÄ™, bet ir visas hierarchinių, autoritarinių santykių formas. Jis teigia: „Gali bÅ«ti, kad vienintelÄ— viltis yra atkurti socialinÄ™ bÅ«tį, pagrįstÄ… „akis į akį” principu, atlikti radikaliÄ… decentralizacijÄ… ir sunaikinti skurdinanÄių gamybos bei aukštųjų technologijų dominavimÄ…”.  Politiniai J. Zerzano projektai kvieÄia naikinti technologijas. Jo teorija itin kritikuoja darbo pasidalijimÄ…, nes atskiria įrankius, kurie priklauso jų naudotojui, ir technologines sistemas, kurios pajungia naudotojÄ…. Technologija yra elito nuosavybÄ—, todÄ—l ji automatiškai sukuria galiÄ…, kuriÄ… elitas panaudoja prieš paprastus žmones – vartotojus. Ši galia yra viena iš susvetimÄ—jimo priežasÄių.  Savo darbais J. Zerzanas kritikuoja engÄ—jiškÄ… agrokultÅ«rinÄ™ civilizacijÄ… ir siÅ«lo įdÄ—miau pažvelgti į ikiistorinių žmonių gyvenimo bÅ«dÄ… kaip į įkvepiantį laisvos visuomenÄ—s pavyzdį. Jo kritika išsiplÄ—tÄ— iki tokių temų kaip saviizoliacija, kalba, simbolinis mastymas (menas ar matematika), laikas.  ParengÄ— RB 2009 06 04  J. Zerzanas „Anarchisto bibliotekoje“                  |
ar gerai destau?