|
       Aš širdingai priimu tokį motto - „Geriausia ta valdžia, kuri mažiausiai valdo" - ir norÄ—Äiau matyti jį sparÄiau ir sistemingiau įgyvendinamÄ…. Ä®kÅ«nytas jis galiausiai prilygtų tam, kuriuo aš taip pat pasikliauju, - „Geriausia ta valdžia, kuri visai nevaldo"; o kai žmonÄ—s bus pasiruošÄ™ tokiai valdžiai, tuomet jie jÄ… ir turÄ—s. VyriausybÄ— geriausiu atveju tÄ—ra tinkama, tikslinga priemonÄ—; taÄiau dauguma vyriausybių paprastai ir visos vyriausybÄ—s kartais yra netinkamos. Argumentai, iškelti prieš pastoviÄ… kariuomenÄ™, - o jų daug, jie svarÅ«s ir verti, kad vyrautų, - pagaliau gali bÅ«ti iškelti ir prieš pastoviÄ… vyriausybÄ™. Pastovi kariuomenÄ— tÄ—ra pastovios vyriausybÄ—s ginklas. Pati vyriausybÄ—, bÅ«dama tik bÅ«das, kurį žmonÄ—s pasirinko jų valiai vykdyti, visai taip pat gali imti piktnaudžiauti ir iškrypti anksÄiau, nei žmonÄ—s pajÄ—gs per jÄ… veikti. TÄ… patvirtina dabartinis karas su Meksika - darbas palyginti nedaugelio individų, panaudojanÄių pastoviÄ… vyriausybÄ™ kaip savo įrankį; mat iš pat pradžių žmonÄ—s nebÅ«tų sutikÄ™ su tokia priemone.
       Ši Amerikos vyriausybÄ— - kas gi ji yra, jei ne tradicija, nors ir nesena, bet siekianti bÅ«ti nesumenkinta perduota palikuonims ir kiekvienÄ… akimirkÄ… netenkanti garbingumo? Ji neturi nei gyvasties, nei jÄ—gos, bÅ«dingų paskiram žmogui; nes pavienis žmogus gali palenkti jÄ… savo valiai. Ji yra nelyginant medinis šautuvas, nukreiptas prieš paÄius žmones; ir jei kada nors jie rimtai panaudotų jį vienas prieš kitÄ…, tai jis, be abejonÄ—s, subyrÄ—tų. TaÄiau dÄ—l to ji nÄ—ra mažiau reikalinga; mat žmonÄ—ms reikia vienokio ar kitokio sudÄ—tingo mechanizmo, kad girdÄ—tų jo pastovų ūžesį, kad patenkintų savÄ…jÄ… vyriausybÄ—s idÄ—jÄ…. VyriausybÄ—s šitaip parodo, kaip sÄ—kmingai jos gali bÅ«ti primestos žmonÄ—ms, netgi kaip jie gali primesti jas sau, jų paÄių naudai.
Â
       Visi turime pripažinti, jog tai puiku; taÄiau ši vyriausybÄ— niekada pati nepastÅ«mÄ—jo jokio verslo - nebent skubumu, kuriuo pasitraukÄ— jam iš kelio. Ji nepalaiko laisvÄ—s šalyje. Ji nesusitvarko Vakaruose. Ji neauklÄ—ja. Visa, kas pasiekta, yra dÄ—l amerikieÄių tautai bÅ«dingo charakterio; ir bÅ«tų pasiekta dar daugiau, jei vyriausybÄ— nebÅ«tų kartais painiojusis jos kelyje. Nes vyriausybÄ— yra priemonÄ—, įgalinanti žmones palikti vienas kitÄ… ramybÄ—je; ir, kaip jau sakyta, ji yra tinkamiausia, kai pati savo valdinius labiausiai palieka ramybÄ—je. Prekyba ir komercija, jei jos nebÅ«tų iš gumos, niekada nepajÄ—gtų peršokti kliÅ«Äių, kurias įstatymų leidÄ—jai nuolat stato joms ant kelio; ir jei reikÄ—tų tuos žmones vertinti vien tik pagal jų veiksmų padarinius, o ne - iš dalies - pagal ketinimus, jie pelnytų bÅ«ti priskirti ir baudžiami kartu su tais piktavaliais, kurie stato kliÅ«tis ant geležinkelio bÄ—gių.
       TaÄiau kalbÄ—damas praktiškai ir kaip pilietis, skirtingai nuo tų, kurie vadina save nepripažįstanÄiais jokių vyriausybių, aš reikalauju - ne tuoj pat jokios vyriausybÄ—s, bet tuoj pat geresnÄ—s vyriausybÄ—s. TebÅ«nie iš kiekvieno sužinota, kokia vyriausybÄ— pelnytų jo pagarbÄ…, ir tai jau bÅ«tų vienas žingsnis ta linkme, kad jÄ… turÄ—tume.
       Galų gale tikroji priežastis, dÄ—l kurios, valdžiai patekus į žmonių rankas, daugumai leidžiama ilgai ir neperimamai valdyti, yra ne ta, kad dauguma yra labiausiai tikÄ—tinai teisi, ir ne ta, kad mažumai taip atrodo teisingiausia, bet todÄ—l, kad dauguma yra stipriausia fiziškai. TaÄiau vyriausybÄ—, kurioje dauguma lemia visais atvejais, negali bÅ«ti grindžiama teisingumu, kad ir kaip žmonÄ—s jį suprastų.
Â
       Ar negalÄ—tų bÅ«ti vyriausybių, kuriose ne dauguma faktiškai sprÄ™stų, kas teisinga, o kas ne, bet sąžinÄ—? - kuriose dauguma sprÄ™stų tiktai tuos klausimus, kuriems taikytina tikslingumo taisyklÄ—?
Â
       Ar turi pilietis apskritai, kad ir akimirkÄ… ar mažiausiu laipsniu, atiduoti pirmenybÄ™ įstatymų leidÄ—jui, o ne sąžinei? Kam tuomet kiekvienas žmogus turi sąžinÄ™? Aš manau, kad pirmiausia mes privalome bÅ«ti žmonÄ—s, o tik paskui pilieÄiai. Ne taip svarbu ugdyti pagarbÄ… įstatymui, kaip tam, kas yra teisinga. Vienintelis įpareigojimas, kurį turiu teisÄ™ prisiimti, yra visuomet daryti tai, kÄ… laikau teisingu. Gana pagrįstai sakoma, kad korporacija neturi jokios sąžinÄ—s; taÄiau sąžiningų žmonių korporacija yra korporacija su sąžine. Ä®statymas niekuomet nedarÄ— žmonių nors mažumÄ—lÄ™ teisingesnių; o rodantys jam pagarbÄ…, net ir palankiausiai jam nusiteikÄ™ kasdien paverÄiami neteisybÄ—s nešÄ—jais. Netinkamos pagarbos įstatymui bendriausiÄ… ir natÅ«raliausiÄ… pasekmÄ™ matai kolonoje, sudarytoje iš kareivių, pulkininko, kapitono, viršilos, eilinių, parako nešÄ—jų -visų, žengianÄių nuostabia tvarka per kalvas ir slÄ—nius į karus prieš jų paÄių valiÄ…, kÄ… ten valiÄ… - prieš jų sveikÄ… protÄ… ir sąžinÄ™, ir dÄ—l to jų žygiavimas iš tikrųjų yra toks sunkus ir verÄia širdį smarkiai plakti. Jie nÄ— kiek neabejoja, jog visa tai - prakeiktas dalykas, į kurį jie įtraukti; jie visi nusiteikÄ™ taikingai. Taigi, kas gi jie yra? Ar išvis žmonÄ—s? Ar tik maži judantys įtvirtinimai ir apkabos, tarnaujantys kokiam nors neturinÄiam principų valdžios žmogui? Apsilankykite Laivyne ir ten sutiksite jÅ«rų kareivį, tokį žmogų, kokį gali padaryti Amerikos vyriausybÄ—; arba tokį, kokį ji gali padaryti savo juodÄ…ja magija - balkšvÄ… žmogiškumo šešÄ—lį ir atmenÄ…, žmogų, išlietÄ… gyvÄ… ir sveikÄ…, ir jau, gali pasakyti, palaidotÄ… su ginklais ir laidotuvių palyda, nors gali bÅ«ti, kad
       Nebuvo girdėti nei būgno, nei gedulo natos,
       Kai jo kÅ«nÄ… link pylimo skubÄ—dami nešÄ—me,
       Ir nÄ— vienas kareivis nepaleido atsisveikinimo šÅ«vio
       Prie kapo, į kurį mūsų didvyrį paguldėme.
       Dauguma žmonių kaip tik šitaip tarnauja Valstybei - labiau ne kaip žmonÄ—s, bet kaip mašinos, savo kÅ«nais. Tai jie - pastovioji kariuomenÄ— ir policija, ir kalÄ—jimo prižiÅ«rÄ—tojai, konsteb-liai, posse comitatus, ir kt. Dauguma atvejų Äia nÄ—ra jokios laisvo sprendimo ar moralinio jausmo apraiškos; jie prilygina save medžiui, žemei ir akmeniui; ko gero, gali bÅ«ti pagaminti mediniai žmonÄ—s, kurie lygiai taip pat tiktų šiam reikalui. Tokie nusipelno ne didesnÄ—s pagarbos nei šiaudiniai žmonÄ—s ar purvo gabalai. Jie verti tiek, kiek arkliai ar šunys. TaÄiau kaip tik tokie paprastai laikomi gerais pilieÄiais. Kiti - didžiuma įstatymų leidÄ—jų, politikų, teisininkų, ministrų, valdžios pareigÅ«nų - tarnauja Valstybei daugiausia savo galvomis; jie, patys to nenorÄ—dami, gali visai taip pat tarnauti ir velniui, ir Dievui, nes retai mato tarp jų kokį nors moralinį skirtumÄ…. Labai nedaugelis -herojai, patriotai, kankiniai, reformatoriai kilniÄ…ja prasme ir žmonÄ—s - tarnauja Valstybei ir savo sąžine, ir todÄ—l neišvengiamai dažniausiai jai priešinasi; ValstybÄ— paprastai juos traktuoja kaip priešus. Išmintingas žmogus bus naudingas tik kaip žmogus ir nesutiks bÅ«ti „moliu" ir „užkimšti skylÄ™ nuo vÄ—jo", ir bent jau paliks pareigas savo palaikams:
       Esu per daug aukštos kilmÄ—s, kad bÅ«Äiau nusavintas,
       Kad bÅ«Äiau valdomas antraeilis
       Ar bet kokios nepriklausomos valstybės
       Naudingas patarnautojas ir instrumentas.
       Tas, kuris visą save atiduoda savo artimiesiems, atrodo jiems nereikalingas ir savanaudis; bet tas, kuris jiems atiduoda tik dalį savęs, paskelbiamas geradariu ir filantropu.
       Tad kaip dera žmogui šiandien elgtis su šia Amerikos vyriausybe? Atsakau, kad jis negali nejausdamas gÄ—dos bÅ«ti susijÄ™s su ja. Aš negaliu nÄ— akimirkÄ… pripažinti šios politinÄ—s organizacijos kaip savo vyriausybÄ—s, kuri yra taip pat vergų vyriausybÄ—.
       Visi žmonÄ—s pripažįsta revoliucijos teisÄ™; t.y. teisÄ™ atmesti lojalumÄ… vyriausybei ir priešintis jai, kai jos tironija arba jos neefektyvumas yra didžiulis ir nepakeliamas. TaÄiau beveik visi sako, jog dabar taip nÄ—ra. Taip buvo, mano jie, 75-ųjų metų revoliucijoje. Jei man kas nors pasakytų, kad tai bloga vyriausybÄ—, nes ji apmokestino kai kurias užsienio prekes, atvežtas į jos uostus, greiÄiausiai dÄ—l to nekelÄiau triukšmo, nes galiu išsiversti ir be tų prekių: visos mašinos turi savo trintį; ir turbÅ«t gerai, kad šitaip atsveriamas blogis. Šiaip ar taip, didelÄ— nuodÄ—mÄ— triukšmauti dÄ—l to. TaÄiau, kai trintis užvaldo paÄiÄ… mašinÄ… ir prieinama iki organizuotos priespaudos ir plÄ—šikavimo, aš sakau: geriau jau atsikratykime tokios mašinos. Kitaip tariant, kai šeštoji dalis tautos, tarusios bÅ«ti laisvÄ—s prieglobsÄiu, yra vergai, o visa šalis neteisÄ—tai užtvindyta ir nugalÄ—ta svetimos kariuomenÄ—s ir pajungta karo įstatymui, aš manau, kad tuomet sąžiningiems žmonÄ—ms ne per anksti sukilti ir imtis revoliucijos. ŠiÄ… pareigÄ… dar primygtinesnÄ™ daro faktas, kad šitaip apimta šalis nÄ—ra mÅ«sų paÄių, bet mÅ«sų yra įsiveržusi kariuomenÄ—.
       Paley, populiarus autoritetas moralÄ—s klausimais, skyriuje apie „Paklusimo pilietinei vyriausybei pareigÄ…" bet kokį pilietinį įpareigojimÄ… suveda į tikslingumÄ…; jis sako: „Tol, kol šito reikalauja visos bendruomenÄ—s interesas, t.y. tol, kol pripažintai valdžiai neišeina priešintis ar jÄ… pakeisti, nesukÄ—lus visuotinio nepatogumo, Dievo valia reikia jai paklusti, bet ne ilgiau." -„Sulig šiuo principu, bet kokio konkretaus pasipriešinimo teisÄ—tumas pavirsta sukeliamo pavojaus bei skriaudos kiekio, iš vienos pusÄ—s, o iš kitos, jų atitaisymo tikimybÄ—s bei kainos skaiÄiavimu." Ir visa tai, jis sako, kiekvienas žmogus sprÄ™s pats sau. TaÄiau Paley, regis, niekada nesusimÄ…stÄ— apie tokius atvejus, kuriems tikslingumo taisyklÄ— netaikytina, kai tauta, taip pat kaip individas, turi laikytis teisÄ—tumo bet kokia kaina. Jei aš neteisÄ—tai iš skÄ™stanÄiojo rankų išplÄ—šiau lentÄ…, turiu jÄ… grąžinti, nors paskandinÄiau save. Toks poelgis, Paley požiÅ«riu, sukeltų nepatogumÄ…. Bet tas, kuris šiuo atveju išsaugos savo gyvenimÄ…, jį praras. Ši tauta turi atsisakyti vergų ir nutraukti karÄ… prieš MeksikÄ…, netgi jei tai bÅ«tų jos, kaip tautos, egzistencijos kaina.
       Gyvenimo praktikoje tautos sutinka su Paley; bet ar kas nors mano, kad
       MasaÄÅ«setsas elgiasi
       bÅ«tent taip, kaip dera elgtis šioje krizÄ—je?
       Pilka valstija, nevalyva,
       Šleifas pakeltas, o siela purve velkasi.
       Praktiškai tariant, tie, kurie priešinasi reformai MasaÄÅ«setse, yra ne šimtas tÅ«kstanÄių politikų Pietuose, bet šimtas tÅ«kstanÄių komersantų ir fermerių štai Äia, tie, kuriems labiau rÅ«pi komercija ir žemÄ—s Å«kis nei žmogiškumas, ir jie nÄ—ra pasiruošÄ™ elgtis teisingai nei vergų, nei Meksikos atžvilgiu, kad ir kiek tai kainuotų. Aš ginÄijuosi ne su tolimais priešais, bet su tais, kurie Äia, namuose, bendradarbiauja ir derasi su anais tolimaisiais ir be kurių pastarieji bÅ«tų nepavojingi. Mes įpratome sakyti, kad žmonių masÄ—s nÄ—ra pasiruošusios; bet pažanga yra lÄ—tas dalykas, nes mažuma iš esmÄ—s nÄ—ra nei išmintingesnÄ—, nei geresnÄ— už daugumÄ…. Ne taip svarbu, kad daugelis bÅ«tų tokie pat geri, kaip ir tu, bet svarbu, kad kažkur bÅ«tų koks nors absoliutus gÄ—ris, nes jis užraugs visÄ… pyragÄ…. Yra tÅ«kstanÄiai tokių, kurie, paklausus jų nuomonÄ—s, yra nusistatÄ™ prieš vergijÄ… ir karÄ…, bet iš tikrųjų nieko nedaro, kad tai nutrauktų; jie laiko save Washingtono ir Franklino vaikais, bet sÄ—di sukišÄ™ rankas į kišenes ir sako nežinÄ…, kÄ… daryti, ir nieko nedaro; laisvÄ—s klausimÄ… jie netgi nukelia už laisvos prekybos klausimo ir po pietų ramiausiai skaito šios dienos rinkos kainas kartu su naujausiais pranešimais iš Meksikos ir galbÅ«t ties jais abiem užmiega. Kokia šiandien yra doro žmogaus ir patrioto rinkos kaina? Tie žmonÄ—s dvejoja, apgailestauja ir kartais rašo peticijas; bet nieko nedaro rimtai ir veiksmingai. Jie palauks, maloningai nusiteikÄ™, kol kiti ištaisys blogt kad nebereikÄ—tų dÄ—l jo apgailestauti. Geriausiu atveju jie tik pigiai pabalsuos, silpnai pritars, palinkÄ—s „laimingo kelio" teisiesiems, pro juos einantiems. Vienam doram žmogui tenka devyni šimtai devyniasdešimt devyni doros globÄ—jai; bet geriau turÄ—ti reikalÄ… su tikruoju daikto turÄ—toju nei su laikinuoju jo sergÄ—toju.
       Bet koks balsavimas yra savotiškas lošimas - nelyginant šaškÄ—s ar trik trak - su jam bÅ«dingu silpnu moraliniu atspalviu, žaidimas tuo, kas teisinga ir neteisinga, moralÄ—s klausimais; jis natÅ«raliai susijÄ™s su lažybomis. Balsuojantieji nerizikuoja savo reputacija. Metu savo balsÄ… bet kaip, kaip man tinka; bet nesu gyvybiškai suinteresuotas tuo, kad laimÄ—tų teisingumas. Mielai palieku tai daugumai. TodÄ—l jos įsipareigojimai niekada neperžengia tikslingumo. Netgi balsuodami už teisingumÄ… dÄ—l jo nieko nepadarome. Tiktai silpnai pareiškiame žmonÄ—ms savo norÄ…, kad jo bÅ«tų daugiau. Išmintingas žmogus nepaliks teisingumo atsitiktinumo malonei ir negeis, kad jis vyrautų daugumos valia. Nedaug dorybÄ—s tÄ—ra masių veiksmuose. Kai dauguma pagaliau balsuos už vergijos panaikinimÄ…, tai bus dÄ—l to, kad ji abejinga vergijai, arba dÄ—l to, kad mažai bus belikÄ™ tos vergijos, kuriÄ… reikÄ—tų panaikinti jų balsais. Tuomet jie patys bus vieninteliai vergai. Tik to, kuris teigia savo laisvÄ™, tik jo balsas gali paspartinti vergijos panaikinimÄ….
Â
       Girdžiu, kad BaltimorÄ—je ar kur kitur bus rengiama konvencija, išrinksianti kandidatÄ… į Prezidentus, - jÄ… sudarys daugiausia leidÄ—jai ir žmonÄ—s, kurių profesija - politika; o aš galvoju, kas gi yra tas sprendimas, kurį jie ten pasieks, kiekvienam nepriklausomam, protingam ir garbingam žmogui, ar neturÄ—tume labiau pasikliauti jo išmintimi ir sąžine? Ar negalime pasikliauti kokiais nors nepriklausomais balsais? Argi maža šioje šalyje individų, kurie nedalyvauja konvencijose? Bet ne: regiu tÄ… gerbiamÄ… žmogų iškart pasitraukiantį iš savo pozicijų ir nusiviliantį savo šalimi, nors jo šalis turi daugiau pagrindo nusivilti juo paÄiu. Jis bemat priima šitaip išrinktÄ… kandidatÄ… kaip vienintelį galimÄ…, tuo įrodydamas, jog pats yra galimas kandidatas bet kuriam demagogo tikslui. Jo balsas vertas ne daugiau už balsÄ… bet kokio neturinÄio principų užsienieÄio ar vietinio samdinio, kuris galÄ—jo bÅ«ti nupirktas. KÄ… jau kalbÄ—ti apie žmogų, kuris yra žmogus ir, kaip sako mano kaimynas, turi nugarkaulį, per kurį ranka neperbrauksi! MÅ«sų statistika pasiklydo: gyventojų pasirodÄ— esÄ… per daug. Kiek žmonių tenka tÅ«kstanÄiui kvadratinių mylių šioje šalyje? Vargu ar bent vienas.
Â
       Ar Amerika nebeturi jokių paskatų žmonÄ—ms, kad jie Äia kurtųsi? Amerikietis nunyko iki Keistuolio, kuris pasižymi stipriu bandos instinktu ir akivaizdžiu intelekto bei džiugaus pasitikÄ—jimo savimi stygiumi; jo pirmas ir svarbiausias reikalas, atÄ—jus į šÄ¯ pasaulį, - pasirÅ«pinti tvarka elgetynuose; prieš įstatymiškai įsivelkant į vyriškÄ…jį rÅ«bÄ…, - surinkti fondÄ… remti našles bei našlaiÄius, kurių gali rastis; jis, trumpai tariant, ryžtasi gyventi tik remiamas draudos kompanijos, pažadÄ—jusios jį padoriai palaidoti.
       Iš tiesų tai nÄ—ra žmogaus pareiga pasiaukoti bet kokios, netgi didžiausios neteisybÄ—s išnaikinimui; yra ir kitų dalykų, kuriais jis gali kaip tinkamas užsiimti; taÄiau jo pareiga bent jau nusiplauti jÄ… nuo savo rankų; ir, jei dÄ—l to jis nebesuka galvos, tai neturÄ—tų ir savo darbais, veiksmais jos skatinti. Jei atsiduodu kitiems siekiams ir apmÄ…stymams, tai pirmiausia turiu bent įsitikinti, ar, įgyvendindamas tuos siekius, nesÄ—džiu ant kito žmogaus sprando. Taigi pirmiausia turÄ—Äiau nulipti nuo jo, kad ir jis galÄ—tų atsidÄ—ti saviems apmÄ…stymams. PažiÅ«rÄ—k, kokie nesuderinami dalykai yra toleruojami. Esu girdÄ—jÄ™s kažkurį iš mÅ«sų miestelÄ—nų sakant: „NorÄ—Äiau, kad man kas įsakytų padÄ—ti numalšinti vergų sukilimÄ… arba žygiuoti į MeksikÄ…, - pažiÅ«rÄ—tum, ar aš paklusÄiau"; taÄiau tie patys žmonÄ—s, kiekvienas tiesiogiai savo lojalumu ir taip pat netiesiogiai bent jau savo pinigais, buvo jų pakaitas. Kareiviui, atsisakanÄiam tarnauti neteisingame kare, ploja tie, kurie neatsisako palaikyti neteisiÄ… vyriausybÄ™, kariaujanÄiÄ… tÄ… karÄ…; jam ploja tie, kurių veiksmus ir autoritetÄ… jis ignoruoja ir prilygina nuliui; tarytum ValstybÄ— taip atgailautų, jog samdo tÄ…, kuris jÄ… plaktų rykštÄ—mis, jai nusidÄ—jus, bet ne taip, kad ji nors akimirkÄ… liautųsi dariusi nuodÄ—mes. Šitaip vardan tvarkos ir pilietinÄ—s vyriausybÄ—s visi galiausiai esame priversti atiduoti duoklÄ™ mÅ«sų paÄių menkumui ir jį paremti. Po pirmojo nuodÄ—mÄ—s raudonio ateina abejingumas; ir iš amoralios ji, taip sakant, virsta nemoralia ir nevisiškai nereikalinga gyvenimui, kurį susikÅ«rÄ—me.
       Labiausiai paplitusi ir įsigalÄ—jusi klaida reikalauja, kad jÄ… paremtų labiausiai nesavanaudiška dorybÄ—. Švelnų priekaištÄ…, paprastai reiškiamÄ… patriotizmo dorybei, dažniausiai užsitraukia kilnieji. Tie, kurie, nepritardami vyriausybÄ—s bÅ«dui ir jos veiksmams, lieka jai ištikimi ir jÄ… remia, yra, be abejo, jos sąžiningiausi rÄ—mÄ—jai ir dažniausiai yra patys rimÄiausi reformų trukdytojai. Kai kurie kreipiasi su peticijomis į ValstijÄ…, kad ši nutrauktų SÄ…jungÄ…, kad nepaisytų Prezidento reikalavimų. Bet kodÄ—l jie patys nenutraukia sÄ…jungos tarp savÄ™s ir Valstijos ir neatsisako mokÄ—ti savo dalies į jos iždÄ…? Ar jie nesusijÄ™ tokiu pat ryšiu su Valstija kaip Valstija su SÄ…junga? Ar ne dÄ—l tų paÄių priežasÄių Valstija nesipriešino SÄ…jungai, dÄ—l kurių ir jie nesipriešino Valstijai?
       Kaip gali žmogus tiktai tenkintis turÄ—damas nuomonÄ™, ja mÄ—gautis? Koks gali bÅ«ti mÄ—gavimasis, jei, jo nuomone, jis yra skriaudžiamas? Kai tavo kaimynas apgaule išgauna iš tavÄ™s vienintelį dolerį, juk nesitenkini žinojimu, kad esi apgautas, ar pasakymu, kad esi apgautas, netgi prašymu grąžinti tau priklausanÄiÄ… skolÄ…; iškart imiesi veiksmingų žingsnių, kad susigrąžintum visÄ… sumÄ…, ir pasirÅ«pini, kad daugiau tavÄ™s niekada neapmulkintų. Veiksmas, atsiremiantis į principÄ…, - teisingumo suvokimas ir jo vykdymas - keiÄia daiktus ir santykius; jis iš esmÄ—s yra revoliucinis ir nevisiškai sutampa su bet kokiu jau buvusiu dalyku. Jis padalija ne tik valstybes ir bažnyÄias, jis padalija šeimas, taip, jis padalija ir individÄ…, atskirdamas jame velniškÄ…jį pradÄ… nuo dieviškojo.
       Neteisingi įstatymai egzistuoja; ar tenkinsimÄ—s tuo, kad paklusime jiems, ar mÄ—ginsime juos taisyti, kol kas jiems paklusdami, ar iškart juos peržengsime? Paprastai žmonÄ—s, esant tokiai vyriausybei kaip ši, mano, jog privalo laukti, iki įtikins daugumÄ… jÄ… pakeisti. Jie mano, kad pasipriešinimas bÅ«tų blogesnis vaistas prieš blogį nei pats blogis. Bet pati vyriausybÄ— kalta dÄ—l to, kad vaistas yra blogesnis už blogį. Ji daro jį blogesnį. KodÄ—l nenorima numatyti reformÄ… ir ja pasirÅ«pinti? KodÄ—l vyriausybÄ— nepuoselÄ—ja savo išmintingosios mažumos? KodÄ—l ji šaukia ir priešinasi net nepaliesta? KodÄ—l ji neskatina savo pilieÄių bÅ«ti budrių ir nurodyti jos klaidas, kad galÄ—tų jų išvengti? KodÄ—l ji visuomet nukryžiuoja Kristų ir ekskomunikuoja KopernikÄ… ir Lutherį, o WashingtonÄ… ir FranklinÄ… paskelbia maištininkais?
       Atrodytų, jog tyÄinis ir praktiškas jos autoriteto neigimas tebuvo vienintelis įžeidimas, kurio vyriausybÄ— niekada nesitikÄ—jo; antraip, kodÄ—l gi ji nepaskyrÄ— apibrėžtos, deramos ir proporcingos bausmÄ—s? Kai žmogus, neturintis jokios nuosavybÄ—s, vienintelį kartÄ… atsisako uždirbti Valstybei devynis šilingus, jis sodinamas į kalÄ—jimÄ… laikui, kurio neriboja joks man žinomas įstatymas ir kurį sÄ…lygoja tiktai tų, kurie jį ten patalpino, nuožiÅ«ra; taÄiau jei jis pavogtų iš ValstybÄ—s devyniasdešimtkart devynis šilingus, jis ir vÄ—l greit bÅ«tų paleistas į laisvÄ™.
       Jeigu neteisingumas yra neišvengiama vyriausybÄ—s mašinos trinties dalis, tebÅ«nie taip, tebÅ«nie taip; galbÅ«t ji gražiai susidÄ—vÄ—s, - žinoma, mašina galiausiai susidÄ—vÄ—s. Jeigu neteisingumas turi spyruoklÄ™ ar skriemulį, ar virvÄ™, ar svertÄ… vien tik sau, tuomet gal ir gali pagalvoti apie tai, ar vaistas nebus blogesnis už patį blogį; bet jeigu jo prigimtis reikalauja, kad tu bÅ«tum neteisingumo nešÄ—jas kitam, tuomet, sakau, laužyk įstatymÄ…. Tegu tavo gyvenimas bÅ«na priešpriešinÄ— trintis, sustabdanti mašinÄ…. Mano pareiga yra bent jau pasirÅ«pinti, kad neatsi-duoÄiau neteisingumui, kurį pats smerkiu.
       Kai dÄ—l bÅ«dų, kuriuos valstybÄ— numatÄ— blogiui taisyti, tai aš tokių nežinau. Jiems reikia pernelyg daug laiko, o žmogaus gyvenimas toks trumpas. Aš turiu ir kitų vertų dÄ—mesio reikalų. Aš atÄ—jau į šÄ¯ pasaulį ne vien tik tam, kad padaryÄiau gyvenimÄ… jame gerÄ…, bet tam, kad gyvenÄiau jame - gerame ar blogame. Žmogus neprivalo padaryti visko; jis turi padaryti kai kÄ…; o kadangi jis negali padaryti visko, todÄ—l nebÅ«tina, kad jis darytų kažkÄ… bloga. Prašyti gubernatoriaus ar įstatymų leidÄ—jo yra ne daugiau mano reikalas, nei jų reikalas yra prašyti manÄ™s; o jeigu jie neišgirstų mano prašymo, kÄ… turÄ—Äiau tuomet daryti? TaÄiau ValstybÄ— nieko nenumatÄ— tokiam atvejui: pati jos Konstitucija yra blogis. Tai gali pasirodyti šiurkštų, užsispyrÄ—liška ir priešiška; taÄiau ji turi bÅ«ti ypaÄ švelni ir dÄ—mesinga tai vienintelei sielai, kuri gali įvertinti jÄ… ar bÅ«ti jos verta. Toks yra bet kuris pasikeitimas į gerÄ…jÄ… pusÄ™, panašiai kaip gimdymas ir mirtis, supurtantys visÄ… kÅ«nÄ….
Â
       Aš nesvyruodamas sakau, kad tie, kurie vadina save aboli-cionistais, turÄ—tų nedelsdami veiksmingai nutraukti paramÄ… -ir savo asmeniu, ir nuosavybe - MasaÄÅ«setso vyriausybei ir nelaukti, kol jie sudarys vieno balso daugumÄ…, kol įgis vyravimo teisÄ™. Manau, pakanka, kad jie turi DievÄ… savo pusÄ—je, nelaukdami kažko kito. Be to, bet koks žmogus, teisesnis už savo kaimynÄ…, jau sudaro vieno daugumÄ….
       Aš susiduriu su šia Amerikos vyriausybe arba jai atstovaujanÄia Valstijos vyriausybe tiesiogiai, akis į akį ne dažniau kaip kartÄ… per metus jos mokesÄių rinkÄ—jo asmenyje; tai yra vienintelis neišvengiamas bÅ«das žmogui, esanÄiam mano padÄ—tyje, susidurti su ja; ir tuomet ji man aiškiai sako - PRIPAŽINK MANE; o pats paprasÄiausias, veiksmingiausias ir, esant tokiai reikalų padÄ—Äiai, pats bÅ«tiniausias bÅ«das jÄ… traktuoti, išreikšti tÄ…jį nedidelį pasitenkinimÄ… ja ir meilÄ™ jai, tai - neigti jÄ…. Mano civilis kaimynas, mokesÄių rinkÄ—jas, kaip tik ir yra tas žmogus, su kuriuo privalau turÄ—ti reikalÄ…, nes galų gale ginÄijuosi juk su žmonÄ—mis, ne su pergamentais, ir jis pats pasirinko bÅ«ti valdžios atstovu. Kaip apskritai jis kada nors sužinos, kas gi jis yra ir kÄ… jis daro kaip vyriausybÄ—s tarnautojas arba kaip žmogus, jei ne tuomet, kai turi pasirinkti, kaip jam elgtis su manimi, savo kaimynu, kurį jis gerbia: kaip su kaimynu ir jam gera linkinÄiu žmogumi ar kaip su maniaku ir rimties trikdytoju, ir pažiÅ«rÄ—ti, ar jis gali įveikti šiÄ… kliÅ«tį, atitverianÄiÄ… jį nuo kaimyniškumo, nesigriebdamas šiurkštesnÄ—s minties ar karštesnio žodžio, atitinkanÄio jo veiksmÄ…?
Â
       Gerai žinau, kad jei bent tÅ«kstantis, šimtas, jei bent dešimt žmonių, kuriuos galÄ—Äiau įvardyti, - jei tik dešimt dorų žmonių, - o taip, jei bent vienas DORAS žmogus šioje MasaÄÅ«setso valstijoje, atsisakÄ™s laikyti vergus, iš tikrųjų turÄ—tų išsižadÄ—ti šios partnerystÄ—s ir už tai bÅ«tų pasodintas į apygardos kalÄ—jimÄ…, tatai ir bÅ«tų vergijos panaikinimas Amerikoje. Nes nesvarbu, kokia menka gali atrodyti pradžia: tai, kas kartÄ… gerai padaroma, tas padaroma visiems laikams. TaÄiau mums labiau patinka kalbÄ—ti apie tai: tokia, sakome, yra mÅ«sų misija. Reforma gali išvardyti daug jai tarnaujanÄių laikrašÄių, bet - nÄ— vieno žmogaus. Jei mano garbusis kaimynas, Valstijos atstovas, norintis paskirti savo dienas žmogaus teisių klausimo sutvarkymui Tarybos rÅ«muose, užuot grasinamas Karolinos valstijos kalÄ—jimais, pasÄ—dÄ—tų MasaÄÅ«setse, Valstijoje, kuriai taip knieti įpiršti savo seseriai vergijos nuodÄ—mÄ™, - nors tuo tarpu ji tegali nurodyti nesvetingumÄ… kaip jųjų nesantarvÄ—s priežastį, - įstatymų leidÄ—jai dar neatsisakytų šios temos kitÄ… žiemÄ….
       Esant tokiai vyriausybei, kuri įkalina neteisÄ—tai, tikroji vieta teisingam žmogui taip pat yra kalÄ—jimas. Šiandien tinkamiausia vieta, vienintelÄ— vieta, kuriÄ… MasaÄÅ«setsas parÅ«pino savo laisvesnÄ—ms ir ne taip nusiminusioms sieloms, yra jo kalÄ—jimai, į kuriuos jis jas iškelia ir užrakina savo paties įstatymu, kadangi jos ten jau išsikÄ—lÄ— savo principais. Kaip tik ten jas ras ir bÄ—glys vergas, ir garbÄ—s žodžiu paleistas meksikietis, ir indÄ—nas, kreipÄ™sis teisman dÄ—l skriaudų, padarytų jo giminei; toje atskirtoje, bet laisvesnÄ—je ir garbingesnÄ—je vietoje, į kuriÄ… Valstija patalpina tuos, kurie eina ne su ja, bet prieš jÄ…, - vieninteliame vergų valstijos name, kuriame laisvas žmogus gali garbingai bÅ«ti. Jei kas mano, kad ten bÅ«dami, jie nebeteks įtakos, o jų balsai daugiau nebeskaudins Valstijos klausos ir jie bus kaip priešai uždaryti tarp jos sienų, tie nežino, kad tiesa yra nepalyginti stipresnÄ— už neteisybÄ™ ir kad kur kas iškalbingiau ir veiksmingiau kovos su neteisybe tas, kuris šiek tiek jos patyrÄ— savuoju asmeniu. Mesk į balsavimo dėžę visÄ… savo balsÄ…, ne tik popieriaus skiautelÄ™, bet visÄ… savo įtakÄ…. Mažuma yra bejÄ—gÄ— tol, kol ji taikosi prie daugumos; tuomet ji net nÄ—ra mažuma; taÄiau ji nenugalima, kai įsikabina visu savo svoriu. Jei alternatyva yra tokia - laikyti visus teisius žmones kalÄ—jime arba atsisakyti karo ir vergijos, - Valstija nesvyruos, kÄ… pasirinkti.
Â
       Jei tÅ«kstantis žmonių šiemet atsisakytų mokÄ—ti mokesÄius, tatai nebÅ«tų nei smurtinÄ—, nei kruvina priemonÄ— -tokia ji bÅ«tų, jei jie juos mokÄ—tų ir šitaip leistų Valstijai vykdyti smurtÄ… ir lieti nekaltÄ… kraujÄ…. Tai faktiškai ir yra taikios revoliucijos apibrėžimas, jei apskritai tokia revoliucija įmanoma. Jei mokesÄių rinkÄ—jas ar koks kitas valstybÄ—s pareigÅ«nas paklaustų manÄ™s, kaip vienas tÄ… ir padarÄ—, „Bet kÄ… gi aš turiu daryti?", atsakyÄiau: „Jei iš tikrųjų nori kÄ… nors padaryti, tai palik savo tarnybÄ…." Kai pilietis atsisako lojalumo, o pareigÅ«nas savo tarnybos, tuomet ir įvyksta revoliucija. Netgi, tarkime, bÅ«tų pralietas kraujas. Bet ar nÄ—ra savotiškai praliejamas kraujas, kai sužeidžiama sąžinÄ—? Iš tos žaizdos išteka tikroji žmogaus jÄ—ga ir nemirtingumas, ir jis mirtinai nukraujuoja visiems laikams. Dabar regiu tÄ… tekantį kraujÄ….
       Apie pilietinio nepaklusnumo pareigÄ… / Henry David Thoreau; iš anglų kalbos vertÄ— Rolandas Pavilionis. – Vilnius: Baltos lankos, 1999.
Â
       Skaityti toliau
 |
        Niekas negali užtikrintai teigti, kas yra teisus, o kas klysta, kuris kelias yra arÄiausiai tiesos arba kuris kelias yra geriausias, siekiant didžiausios gerovÄ—s visiems ir kiekvienam. Su patirtimi susieta laisvÄ— yra vienintelis bÅ«das atrasti tiesÄ… ir tai, kas geriausia; o laisvÄ— negali egzistuoti, jei egzistuoja draudimas laisvai klysti.
