Mefisto: Kam tau šefas?
politika

kapitalizmas        Kiekvienas tipinis mūsų visuomenės narys, t.y. pilietis, turi darbą, turi valdžią, maitinasi, gyvena. Tame gyvenime visur jį supa šefai – darbe turime viršininką, valdžioje turime viršininkus, ką jau kalbėti apie krūvas ministerijų su visais savo departamentais – ištisas viršininkų kontoras. Kam mums jie?

 

Turbūt pats artimiausias kiekvienam darbininkui yra tiesioginis viršininkas darbe. Jis tave, nabagą, priglaudžia, priima į darbą ir moka algą. Rodos, abipusiai naudingi santykiai – tu dirbi, o jis tau moka. Apie šių santykių neabipusiškumą dar gūdžiame XIX amžiuje (ne per seniausiai pasirodžius samdomo darbininko fenomenui) kalbėjo piktas dėdė Marxas, kuris aiškino, jog kiekvienas dirbantis iš tiesų ne dirba ir gauna už darbą pinigus, o dirba ir dalinasi savo sukurtais pinigais su darbdaviu.

 

Tai apibrėžta paprastu pridėtinės vertės dėsniu – juk prekės galutinė savikaina susideda iš jos žaliavų savikainos ir darbo (padaryto apdorojant žaliavą) vertės. Žinoma, realybėje kiek kitaip – realybėje pardavėjas prie viso to užsideda dar ir dešimteriopai didesnį antkainį. Bet esmė paprasta – šefas tau turi duoti darbo įrankius, tu sukuri prekę ir pinigus, o šefas, savęs neskriausdamas, su tavimi dalijasi tavo pinigais. Jo pagrindinė užduotis – duoti tau įrankius, žaliavą ir paimti tai, ką tu padarei. Kodėl tu to negalėtum padaryti pats – pasiimti įrankius, pasiimti žaliavą, padaryti ir parduoti arba atiduoti pardavėjui? Todėl, kad tada šefas neturėtų darbo, todėl jis daro viską, kad tu to negalėtum padaryti. Kitas dalykas – jis nuolat, kai tik galės, mažins tau algą, nes tada jam daugiau liks pinigų – jis juk su tavimi dalijasi tavo paties sukurtais pinigais, vadinasi, kuo mažiau tau duos, jam pačiam daugiau liks. 

 

Kiti šefai, su kuriais ne taip tiesiogiai susiduri, yra tie dėdes, kurie sėdi valdžioje ir kuriuos tu a la „renki” į valdžią, nors nieko iš sąrašo nepažįsti, todėl ką bežymėtum, per TV matai vis tuos pačius snukius Seime. Viena pagrindinė jų funkcija – paimti iš tavęs pinigus, kuriuos tu jau dalinaisi su savo darbo šefu, ir pasidalinti dar kartą. Tai tiesiogiai vyksta per mokesčius. Kai tu dirbi, pirmiausiai „moka” tavo darbo šefas – jis atseit už tavo darbą moka pinigus iš savo kišenės, o iš tikro visiems suprantama, kad iš tavo darbo, nes nuo to tiesiog sumažėja tavo oficiali alga, ir tiek. Tada tu moki mokesčius pats – nuo tavo atlygio valstybė pasiimą didžiulę dalį socialiniam draudimui ir kitoms reikmėms. Bet tai dar ne viskas! Atrodo, po paraliais, pagaliau gavai savo pinigus, kuriais su visais jau dalinaisi tiek kartų, bet jie iš tavęs dar atima – yra toks mokestis, vadinamas PVM, kurį tu sumoki pirkdamas bet kurią prekę. Tu perki duoną – moki valdžiai, perki pieną – moki valdžiai. Kuri atlygio dalis galų gale lieka grynai tau? 

 

Žinoma, nenuostabu, kad valdžioje dažnai sėdi tie patys dėdės verslininkai arba su jais susiję žmonės – kam jiems dalintis pinigais su šefais, jie geriau eis į valdžią, tada nereikės su niekuo  dalintis. Čia prasideda kitas procesas – sėdint valdžioje, reikia paimti tai, ką avinėliai piliečiai sunešė į kraitį. Prasideda visokie viešieji pirkimai, kai valdžia perka iš verslo paslaugas ir turtą, t.y. iš esmės perka patys iš savęs, o dar tiksliau, į savo sąskaitas perveda mokesčių mokėtojų pinigus.

 

Galima nesunkiai pastebėti, kad valstybė iš tiesų laikosi ne dėl šefų, o dėl nuolatinio paprastų mirtingųjų darbo. Bet mirtingieji turi savybę mirti, todėl minimaliai reikia pasirūpinti, kad turėtų duonai ir galėtų nors kiek pasigydyti bei prigimdyti atžalų – naujos darbo jėgos. Bet nebūtina. Sakoma, kad sunkiausia uždirbti pirmąjį milijoną. Jei uždirbai pakankamai ir prasimušei į valdžią, tada pinigai taps tik formalumu. Iš esmės egzistuoja ribinė suma, po kurios jau reikia tikrai lakios fantazijos, kad sugalvotum, kur panaudoti tuos popierėlius – juk visi maitinamės ta pačia duona, gyvybei palaikyti mums reikia to paties, nesvarbu, ar turi milijardą, ar pusšimtį litų.

 

darbininkas ir bosas

 

Šiandieną sėdėjau „Maximoje”. Viduryje prekybos centro įrengtos tokios kavinukės, kuriose paprastai dirba vienas žmogus, ir jose galima pavalgyti bei atsigerti. Stebėjau, koks pardavėjos darbas – ji turi paprastą virtuvės įrangą, jos meniu sudarytas iš to, ką galima įsigyti toje pačioje „Maximoje”. Ji tuos produktus tiesiog pašildo ir pateikia klientui. Praktiškai ji viena yra pilnavertė „varomoji kavinės jėga” – ji pati paima, pati paruošia, pati patiekia, pati aptarnauja, pati sutvarko, pati išplauna. Bet ji turi šefą, kurio užduotis – pasidalinti su ja jos pačios uždarbiu. Tas šefas nei gamina tų produktų, nei gabena, nei paruošia juos, nei bendrauja su klientais... O ar ji negalėtų tiesiog įkurti savo kavinės? Ne, šefas tuo pasirūpins – jis pasirūpins sudėtingais įstatymais ir pakankamai maža alga.

 

Kam mums visiems tie šefai? Ar ekonomika sugriūtų, jei vietoj šefo pati „Maximos” kavinės darbuotoja susitartų su tiekėjais? Ar tada paprastam žmogui galutinis produktas nekainuotų dar mažiau? Tada gal užtektų pinigų ir mokslui, ir sveikatos apsaugai, kuriuos turėtų užtikrinti mūsų mokami mokesčiai? Žinoma, mums nereikia šefų. Mes neturime dalintis savo darbo vaisiais su pašaliniais žmonėmis, mums nereikia, kad mums kas nors komanduotų kaip avinų bandai. Vietoj to patys turėtume spręsti, su kuo dalytis savo pinigais. Patys turėtume priimti sprendimus, susijusius balsavimais, susirinkimais ir tarybomis. Patys, o ne mūsų šefai.

 

2009 11 09

 

Komentarai  

 
0 # elementaru ir aiškupinčius Y-m-d H:i
Paprastas, bet geras tekstas. Supras net a.lt troliai.
 
 
0 # Taipdfwv Y-m-d H:i
2x2=4
 
 
0 # sdfdstrolis Y-m-d H:i
užgauliojantis komentaras pašalintas
 
 
0 # GIRDEJOT?GIRDEJOT? Y-m-d H:i
Kasparas sake, kad mes nuo siol ne bomzai narkomanai, o anarchistai inteligentai.
URAAAAAAAA!!!!!!
 
 
0 # :(carlos Y-m-d H:i
na rasinekit, bet mano nuomone, tokie tekstai tik iskraipo marksizmo ekonomikos prasme, jei jau cia i ja nurodote, bei yra beviltiskai primityvus...o kur ta tavo maksimos paprasta darbuotoja po to pelna detu, o jei bububu i dar viena kavines investuotu ir pati pasidaryu shefe...
 
 
0 # Klausimas carlosuifdg Y-m-d H:i
Man vis tik neaišku kam apskritai reikalingas pelnas? Kapitalizme taip, plėtra (iki begalybės?), gerbūvis (kam?), galia. Bet žiūrint iš žmogiškos pusės pelno siekimas yra nereikalingas. Pelninga įmonė reiškia tik tai, kad kažkas moka daugiau nei verta, kitaip tariant- įteisintą (kieno?) apgaulę. Tokiu atveju kavinės darbuotojai-sav ininkei nėra prasmės plėstis. Kodėl nepakanka dirbti savo darbą ir gauti už tai tinkamą atlygį? Kodėl būtinai turi būti pelnas?
 
 
0 # na taipJuzefas Y-m-d H:i
"Tas šefas nei gamina tų produktų, nei gabena, nei paruošia juos, nei bendrauja su klientais" kažkaip ponai anarchistai mato tik vieną grandį, gal dėl to jus ir laiko nuo realybės atitrūkusiais marginalais - narkomanais. Ar ta pati pardavėja rūpinasi produktų tiekimu? Ar ji rūpinasi patalpų valymu? Buhalterija? Labai juokingai atrodo, kai paimamas tiesiogiai su klientu bendraujantis darbuotojas ir jame bandoma įkūnyti visą verslą, nors už jo stovi dar daugybė kitų grandžių, tokių kaip tiekimas, darbo organizavimas ir t.t. Šefas, kaip jūs vadinat, taip pat yra dažniausiai samdomas darbuotojas turintis savo funkciją. Aišku žmonėms kurie užsiima tik Chomskio zubrinimu iki nugriuvimo ir teorijų kūrimu tas sunkiai suvokiama. Gal vietoj eilinės kokio marksisto grafomano rašliavos perskaitykit ekonomikos ir vadybos įvado vadovėlius. Mažiau tokių juokų skaldysit :-)
 
 
0 # JuzefuiValentinas Y-m-d H:i
Tamsta teisus. Straipsnelis is tiesu labai supaprastina darbo santykiu esme, taciau as cia izvelgiu ir privaluma. Juk autorius ir nepretenduoja i pamatines ekonomikos studijas.Tai savotiskas pradziamokslis skirtas tiems samdomiems dirbantiesiems, kurie net nesusimasto apie tokius ir pan. dalykus.Pasiuly mas redakcijai - spausdinti kuo daugiau tokiu paprastu, bet ne primytyviu t.y. iskreipianciu esme straipsneliu, o esant galimybei ir platinti juos nemokamai skrajuciu pavidalu. Butu visai nebloga inicyatyva. Gal susimaste zmones pradetu ir rimciau dometis "pridetine verte", "pinigais", samdytojo- pabreziu - samdytojo o ne darbdavio ir samdomojo santykiais ir pan. Bet tam reikia bent jau pradziamokslio. Sia funkcija ir atliktu mano minetosios skrajutes. Sekmes redakcijai.
 
 
0 # Tu pats juokus skaldai.Heh Y-m-d H:i
Kalbama apie mažą kavinukę parduotuvėje.Ti ekimas yra toks išpūstas reikalas, kad man tokios priežastys tik juoką kelia. Šiandien tiekimo organizavimas visų pirma reiškia tarpininkavimą ir atitinkamo procento nuėmimą. Tu gal mažas vaikas, bl, nežinai, kad pakanka susiskambint, aptart sąlygas (kokybę, terminus, kiekius, ir pan.), gal pasirašyt kokį popierių, nors ir tai nebūtina, ir tiekėjas tau pristatinės viską ko reikia iki durų, be jokio "tiekimo organizavimo". O taip, dabar būtent tos pačios pardavėjos rūpinasi savo patalpų valymu. Jei tą daro koks outsorc'as, tai atimami tos pardavėjos pinigai, o ji mielai juos pasilaikytų sau. Kavinukės buhalterijos nesugebėtų tas pats žmogus sutvarkyt? Jėjum, tu per menkai vertini žmones ir per aukštai save. Mažos įmonės buhalterija yra zuikio daina, kai dirbama sau. Darbo organizavimas išvis yra fantomas šiuo atveju. Kas organizuoja tavo darbą kai gaminiesi vakarienę namie? Ir kuo tas pats gaminimas skiriasi mažoje kavinėje?
Tu gal nematei kaip dirba mažos parduotuvėlės, kur vienas žmogus ir dirba ir yra savininkas. Kai dirbama sau, viskas supaprastinama. Nebereikia tų strategijų ir konsultacijų, atkrenta visi tie pilvūzų postringavimai apie valdymo gebėjimų ugdymą. Stambesnėse įmonėse viskas bus sudėtingiau, bet ne iki tiek, kad reikėtų boso su kostiumėliu už 5 gabalus. Žmonės dirbantys tiekimo srityje tvarkysis su tiekėjais, buhalteriai tvarkys popierius. Viskas sukasi savu ruožtu ir klausimas išlieka tas pats- kam šitoje sistemoje reikalingi viršininkai ir viršininkų viršininkai?
 
 
0 # joJuzefas Y-m-d H:i
Taigi visi yra asilai tik anarchistai ir komunistai yra protingi. Nes argi protingi samdys dyriką, kad jis organizuotų visos kontoros darbą. Nes nauda matai tik iš pardavėjos. Na bet kadangi čia visi tik ir sukūrę savo verslus, tai matomai reikia jumis tikėti. Graudu.
 
 
0 # Re:Juzefui Y-m-d H:i
Byški pritrūkai argumentų ane, tai perėjai prie ironijos. Suplakei anarchistus su komunistais ir galvoji, kad čia jau šakės kaip pavarei?

Taip, protingi nesamdys viršininko, o suksis patys, bet čia net ne tai svarbiau. Valstybė skatina hierarchijas, nes be jų pati subyrėtų ir todėl visiškai sąmoningai kuria aplinkybes rastis ir daugintis viršininkams. Dažnai net ne kuria aplinkybes, o primeta kaip būtiną sąlygą. Neteko susidurt, kai reikia tvarkyt elementarius reikalus, bet viskas stoja, nes reikia viršininko palaiminimo, o jo šiuo metu nėra? Tai va, kiekvieną kartą, kai būtina gauti viršininko leidimą, vietoje to, kad patiems spręsti problemas, susiduriame su prievartine hierarchija. Ne vieną kartą teko įsitikinti, kad tas, be kurio parašo stoja darbai yra visiškai nereikalingas pačiam procesui vykti žemesniame lygyje. Draugelis neseniai pasakojo, kad jo normaliai besiverčiančioj e įmonėje trims žmonėms tenka vienas viršininkas, kuris irgi turi savo viršininką, kuris irgi turi savo viršininką, paskui dar akcininkai ir virš visko- valstybė.
 
 
0 # :-)KKK Y-m-d H:i
Pardavėjos yra pardavėjomis tik todėl, kad nesugeba pačios suorganizuoti to, ką sugeba baisieji šefai. Pasaulis visada buvo varomas tų šefų, vadybininkų, verslininkų, politikų ir t.t. - Būtent jie yra tikrieji kūrėjai. Jeigu ne tokie žmonės kaip šefai, tai dar ir dabar sėdėtumėme medžiuose su beždžionėmis.

O pats straipsnis - tai beviltiškai suprimityvintos seniai žinomos "tiesos".

:-)
 
 
0 # kkkKKK Y-m-d H:i
Pardavėjos yra pardavėjomis todėl, kad neturi pinigų pačios ką nors įsirengti ir įveikti biurokratines kliūtis. O neturi pinigų jos todėl, kad juos pasiėmė bosai, kurie sukūrė ir tas pačias biurokratines kliūtis. Bosai stumia pasaulį į priekį?! Aš tai sakyčiau, kad jie stabdo ir griauna pasaulį. Neįžiūri to?