Anarchizmo istorija: CincinaÄio „Utopija†(1847-1856), mainams naudojusi ne pinigus, o darbo laikÄ…

cincinacio utopija - pinigas        „Utopija” buvo anarchoindividualistų kolonija, kuriÄ… 1847 m. maždaug už 38 km nuo CincinaÄio miesto (Ohajo valst., JAV) įkÅ«rÄ— Josiah Warrenas. Norint patekti į kolonijÄ… reikÄ—jo gauti asmeniškÄ… kvietimÄ…, nes Warrenas manÄ—, kad laisvÄ— rinktis savo draugus yra viena pagrindinių asmens laisvių. Kolonijos žemÄ—s savininkas buvo ne komuna, o jos gyventojai, tad žemÄ—s sklypai buvo perkami ir parduodami pagal atitinkamus kontraktus. Kolonijos ekonomika rÄ—mÄ—si privaÄia nuosavybe ir rinkos ekonomika, kurioje mainų priemonÄ— buvo darbas. PrekÄ—mis ir paslaugomis buvo prekiaujama atsiskaitant „darbo laiko pinigais”.

 

1850 metų viduryje bendruomenÄ—je jau stovÄ—jo apie 40 pastatų. PusÄ— jų buvo naudojama pramonei. Kolonijoje taip pat veikÄ— dvi „CincinaÄio laiko parduotuvÄ—s”. Šios labai sÄ—kmingai veikusios parduotuvÄ—s buvo Warreno išradimas. Jis naudojo darbo kaip vertÄ—s teorijÄ…, kuri teigia, kad prekÄ—s vertÄ— susidaro iš laiko, reikalingo jai pagaminti ir įsigyti. Iš to jis padarÄ— išvadÄ…, kad neetiška įkainuoti jÄ… didesniu darbo kiekiu, nei iš tikro reikalinga jai pagaminti. Savo išvadÄ… jis apibendrino fraze „Kaina riboja kainÄ…”. TikÄ—damas, kad darbas yra visų prekių kainos pagrindas, jis natÅ«raliai priÄ—jo išvados, kad vienodas darbo kiekis turi bÅ«ti atlyginamas vienoda materialine kompensacija.

 

ParduotuvÄ—je pirkÄ—jai galÄ—jo apsipirkinÄ—ti naudodami „darbo laiko pinigus”, o tai reiškÄ—, kad jie sutinka už prekÄ™ atlikti tokį darbo kiekį. ParduotuvÄ— užsidÄ—davo 7 % antkainį atsižvelgdama į darbÄ…, reikalingÄ… atgabentį prekÄ™ iki parduotuvÄ—s lentynos. Be to, kaina kilo priklausomai nuo to, kiek laiko pirkÄ—jas pirkdavo prekÄ™ (pardavÄ—jas specialiai fiksavo su pirkÄ—ju praleistÄ… laikÄ…). VÄ—liau šis antkainis buvo sumažintas iki  4%. Buvo laikoma, kad 12 svarų kukurÅ«zų atitinka vienÄ… valandÄ… darbo.

 

cincinacio utopija

 

Visa ši sistema sÄ…lygojo, kad niekas negalÄ—jo užsidirbti iš svetimo darbo. Kiekvienas gaudavo prekių pagal savo darbo laikÄ…. VÄ—liau ši sistema buvo tobulinama bandant atsižvelgti į darbo sunkumÄ… ir kokybÄ™. ParduotuvÄ—se taip pat buvo įrengtos skelbimų lentos, kur žmonÄ—s kabino raštelius apie norimus atlikti darbus ir tokiu bÅ«du už „darbo laiko pinigus” buvo galima lengviau nusipirkti paslaugas.

 

Tokiose parduotuvÄ—se prekÄ—s bÅ«davo žymiai pigesnÄ—s nei konkuruojanÄiose parduotuvÄ—se, ir, atitinkamai, greitesnÄ— apyvarta, todÄ—l netrukus atsirado kolonijai nepriklausanÄių parduotuvių, naudojanÄių tÄ… patį metodÄ…. Pilietinis karas, auganÄios aplinkinių žemių kainos (o tai neleido kolonijai plÄ—stis) ir individualių kvietimų naujiems kolonistams bÅ«tinumas lÄ—mÄ— tai, kad kolonija sunyko. TaÄiau 1875 m. keli pirmieji kolonistai vis dar laikÄ—si ir verslui vis dar naudojo „darbo laiko pinigus”.

 

Pats Warrenas, praÄ—jus keliems metams po kolonijos įkÅ«rimo, paliko jÄ… ir iškeliavo kurti kitų kolonijų. taÄiau dažnai sugrįždavo pasižiÅ«rÄ—ti kaip sekasi. 1855-1856 m. žiemÄ… paskutinį kartÄ… apsilankÄ™s kolonijoje Warrenas rašÄ—: „ApsilankÄ™s šioje mažoje lygybe paremtos visuomenÄ—s užuomazgoje, kuri dabar egzistuoja jau 8,5 metų, gavau daugiau vilties nei tikÄ—jausi. Ir ne tiek dÄ—l tos malonių akiai pastatų grupÄ—s, kiek dÄ—l to, kokiu bÅ«du tai atsirado. Teoriniai ir praktiniai lygios visuomenÄ—s kÅ«rimo metodai per tuos 8,5 metų kolonijos gyventojams nepadarÄ— nieko blogo, o tik davÄ— naudos.”

 

Pagal http://wapedia.mobi/ parengÄ— RB

2009 10 28
 
cincinacio utopija - piniga1

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:
yvComment v.1.24.0