Vilis Normanas. Menas na chuj reikalingas
kontrkultūra

huj        Neseniai LUNI vyko diskusija „Redas Diržys prieš Gintautą Mažeikį: „Kūrybinės industrijos – kūrybinio potencialo išraiška ar nauja kapitalistinio išnaudojimo forma?“. Pats šios diskusijos negirdėjau, bet nepaisant to, turiu ką pasakyti ir šia tema.

 

Keista, kad vis dar diskutuojama (o gal pyzdelinama?) tokiu klausimu. Aš greičiau kelčiau klausimą – na chuj kapitalizme dar reikalingos kokios nors kūrybinės industrijos? Kas čia ką nors kuria? Ar jūs dar pažįstate menininkų, kuriuos įkvėptų mūza ir jie taip save išreikštų?

 

Tokių žmonių nėra. Kapitalizmas seniai sunaikino bet kokį kūrybinį potencialą. Paliko tik valstybės išlaikytinius, kurie bando imituoti meną ir uolius meno naikintojus, kurie žlugdo meną savo darbais.

 

Pirmieji nori įtikti kritikams, antrieji – publikai. Kitokių menininkais besiskelbiančiųjų nėra. Diskusija apie kūrybinį potencialą iš principo neįmanoma. Nėra kam kurti meną, kai jo niekam nereikia. Tačiau ar galima tai, kas vyksta su meno imitavimu, pavadinti kapitalistinio išnaudojimo forma? Ni chuja. Jeigu kas nors vis dar kovotų prieš kapitalizmą ir rašytų edičkas, gal ir būtų galima teigti, kad vyksta tam tikras išnaudojimas.

 

Tačiau bent jau Lietuvoje niekas prieš kapitalizmą seniai nekovoja meno pagalba. Nėra menininkų, todėl nėra ir kūrybinės industrijos, nėra ir jokio išnaudojimo. Paprasčiausiai visi yra bybį dėję ir renkasi kuriai pusei palankiau įtikti – valstybei ar publikai. Kokie čia, blet, menininkai?

 

Visais laikais (net Lietuvoje) menas buvo kovos su sistema forma, o dabar tai tapo ne išnaudojimo, bet uždarbio forma, ir tiek. Nereikia to sureikšminti. Taip ir turėjo būti. Iš visų menininkų liko tik prostitutės, kurios parduoda save, kad pragyventų, ir viskas.

 

Gaila man į juos žiūrėti – labai rimti veidai, o juk žino, kad parsiduoda. Žino ir tai, kad nekuria jokio meno. Nesvarbu, ar jie būtų dailininkai, ar filmų kūrėjai, ar rašytojai. Visi vienodai na chuj reikalingi. Nenori kurti pagal taisykles – pašol von. Atsiras kitų, kurie sutiks tai daryti.

 

Nebėra žmonių iš idėjos. Nebėra ir meno. Nes menas pačia plačiausia prasme taip pat yra tik idėja. Štai kodėl net nediskutuoju apie jokį potencialą – jis neįmanomas. Kūrybiškai masturbuotis galėtų nebent koks nors sotus kapitalistas, kuris taip neturi ką veikti, jog sugalvojo pats save tenkinti menu. Tačiau likimo parodija – ir tokių neatsiranda. Ir tai visai teisinga. Juk menas nuo pat jo atsiradimo buvo vargšų užsiėmimas.

 

Trumpai tariant, nors viešoje erdvėje vis dar pyzdelinama labai rimtomis temomis, iš tiesų reikėtų keisti diskursą ir ieškoti realybę atitinkančių temų. Menas, menininkai, kova, anarchija – arba tampa idėjomis ir gyvuoja nenešdami pelno, arba miršta.

 

Koks čia, blet, gali būti menas, kuris daromas tam, kad neštų pelną? Tai ne menas. Kokie čia gali būti menininkai, kurie iš anksto žino, ką reikia sukurti, kad užsidirbtų savo sąskaitoms apmokėti? Kapitalizmas nužudė meną. Kūrybinės industrijos – tik labai gražiai skambantys du žodžiai, kurie jau seniai nieko nereiškia.

 
2010 06 20
 
 
huj

 

 

Komentarai  

 
0 # Vilis Normanas. Menas na chuj reikalingasBimBim Y-m-d H:i
Pritauzyjai cia...nori paversti mena specifiniu ginklu kovai pries kapitalizma, bet mano manymu, menas turiu daugiau funkciju nei tik tokia kova.
 
 
0 # issika nesamoniu maisasudas Y-m-d H:i
O kaip Monalizos paveikslas? Ar pirklio uzsakytas ir "gerai" nupiestas pirklio dukros portretas kovoja su kapitalizmu? Grynai proletariska ideja yra mena apkrauti viena politine funkcija
 
 
0 # ...citrina eduardovna Y-m-d H:i
'Pats šios diskusijos negirdėjau, bet nepaisant to, turiu ką pasakyti ir šia tema.'

O NA CHUJ REIKALINGAS VILIS NORMANAS?
 
 
0 # ...Mantas Y-m-d H:i
Tai tipo... Menas turi būti išlaikomas visuomenės...?

Bet menininkas gali kurti ką tik nori...

Tai gaunasi.. visuomenė turi mokėti už menininką, net jei anas visuomenei visiškai nepatinka?

Kažkaip man kvailai atrodo :-)
 
 
0 # AutoriuipekA Y-m-d H:i
Bravo Normanai!
 
 
0 # Menas pinigamspekA Y-m-d H:i
"Iš visų menininkų liko tik prostitutės, kurios parduoda save, kad pragyventų," - Kurios č..pia Zuokui,ir kaput.
 
 
0 # chaTomas Y-m-d H:i
Visas straipsnis tėra klišių rinkinys, išreikštas skurdžia kalba, pagardinta rusiškais keiksmais, gaila nebėra prierašo "autorius yra filosofas" ar kažkaip panašiai.
 
 
0 # atkreipkite dėmesį į papildomą nuorodąpinčius Y-m-d H:i
Mano supratimu, Normanas tiesiog pasitreniravo rašyti kaip Limonovas. Gal ir neblogai. Tokia patirtis praverčia.
 
 
0 # hm.Justelis Y-m-d H:i
Menas man net etimologiškai skamba kaip kažkas "men'ama", t. y. netikra, idealizuota, neatitinkama realybei.
Jis turi estetinę funkciją: įkūnyti tam tikrą darną ir harmoniją materialia forma, ir iš esmės yra apolitiškas. Kam patinka tas ir moka - yra menininkų išlaikomų valstybės, komersantų, yra ir išlaikomų mėgėjų, "supporterių" kaip yra su undergroundiniu menu.

Tai į ką yra nukreiptas šitas straipsnis mano manymu yra "socialinis menas", menas su socialine potekste. Savu laiku toks "menininkas" buvo Maironis, vėliau J.Marcinkevičiu s, dabar pretenzijų turi tokiu tapti A.Mamontovas (albumas "Geltona.Žalia. Raudona" su antioligarchinė m, antikomercinėm idėjom). Tokio "meno" specifika kita - svarbiau turinys, įkvėpimas vidinei ir išorinei rezistencijai nei estetinė forma. Ir toks menas yra miręs LT.
geriausia tokio "meno" forma LT aš laikau grafittininką(ę ), kuris/-i
išpaišė tekstus: "Jeigu tiek ir tiek piliečių pasipiktins šiuo rašliavojimu tokiu ir tokiu e-paštu, aš uždažysiu šį užrašą" ir "tiek ir tiek piliečių turi teisę inicijuoti įstatymo svarstymą Seime". ir dar "buvo 21 amžius, turėjom dažų, laisvių, bet niekas nenorėjo nieko pasakyti".

Manau straipsnio silpnoji vieta yra suplakimas viso meno į vieną krūvą.

O keiksmai galėtų būti adresuoti tik tiems asmenims, kurie įsivaizduoja kuriantys "socialiai atsakingą meną", bet iš tiesų parsidavinėja stambiam kapitalui.
 
 
+1 # komentaraskomentatorius Y-m-d H:i
jau kelintą kartą susislaikau parašyti komentarą po tokio pobūdžio straipsniu, palaikydamas tai tuščiom pastangom bandyti šnekėti prieš lojimą. ar toki tekstai kažką pasako? Ne, jie vulgarizuoja, kažkiek linksmina ir domina (nes negali rimtai imti pasvirusių rusiškųjų) ir tik kokiu penktadaliu užkabina esmę.
Esmė ta, kad anarchistų mąstysena yra nevykelio, kovotojo filosofija. Noras kovoti ir nežinojimas prieš ką toks stiprus, kad galiausia kovoji ir su naikini pats save prisidengdamas neva idealogija. Tai yra kvaila ir šitas straipsnis tai parodo.

Galiausia iškyla klišė: valstybės menininkai vs populiarumo siekiantys - abu niekšai, nes nekovoja prieš kapitalizmą. Du žodžiai - skaudžiai skurdu. Net ir kalbant apie idėjinį ir idealoginį krūvį, mūsų 3mln kultūros ašarų pakalnėj yra jaunų grupių, vietų, renginių, darbų, akcijų kurie tai turi ir nepaleidžia. Taip, senieji meno amatininkai gali mirti nes jų darbo prasmė jau yra mirus, bet netgi tai yra labai individualu, priklauso nuo kiek netalentingai išpildyta (ką bėje galime pasakyti ir apie šį "straipsnį")

tūlas autorius gali pavarginti savo pasidomėjimu prieš rašant, tuo labiau darydamas generalizacijas apie meną savo kelių pastraipų nuoraše bandydamas užimti pikto joukdrio (miško genio) vaidmenį, bet būdamas per jaunas ir per piktas ir ganėtinai tiesiai kvailas tik sugaišta ne vieno mano laiką

straipsnis sakiniu: "iš tiesų reikėtų keisti diskursą ir ieškoti realybę atitinkančių temų", o kita - savidestrukcine pseudoanzlizės technika atliktas eskizas "mano pyktis ant mirusio meno gali būti visuotinis"
 
 
0 # Nu kas per...Loki Y-m-d H:i
"Visais laikais (net Lietuvoje) menas buvo kovos su sistema forma" - tokios nesamonės seniai negirdėjau...