smurtas pries moteris       Pagal morališkai pasenusią idėją valstybė turėtų laikyti savo motiniškose rankose „teisėtos prievartos“ monopolį. Bet šiais laikais tai toli gražu nebeakivaizdu. „Teisėtos“ prievartos  monopolio išardymo kryptimi ypač toli buvo nuėjusi Busho Jr. administracija, kuri vadovavosi Čikagos ekonomikos mokyklos Šventos Trejybės doktrina (liberalizacija + privatizacija + dereguliacija). (Rumsfeldas buvo artimas Friedmano draugas iki pat pastarojo mirties.) Bushas kur tik galėjo pritaikė „autsorsingo“ (outsourcing) principą: JAV vardu karus kariavo ir kalėjimus prižiūrėjo privačios saugos tarnybos, o labdara nusiaubtuose kraštuose rūpinosi nusipelniusios korporacijos.

 

Bet šį kartą noriu pažymėti, kad mikrolygmens procesai dailiai atitinka tą globalios plotmės tendenciją demonopolizuoti „teisėtą prievartą“. Norint tai pamatyti, reikia turėti omenyje, kad teisėta prievarta įgyvendinama dviem pagrindiniais būdais: pozityviai (pvz., draudimais) ir negatyviai – „pagal nutylėjimą“. 

 
Gražus pavyzdys čia yra smurtas namuose. 
 

Pavyzdžiui, jei vyras primuša su juo gyvenančią moterį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir „nežymų“ sveikatos sutrikdymą (pvz., mėlynė paakyje), policija, t.y. valstybė nesikiša. Tokiais atvejais galioja BK 140 straipsnis („fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas“), pagal kurį ikiteisminis tyrimas policijos įstaigose negalimas. 

 

Kitaip tariant, vyrui patriarchui valstybė deleguoja teisėtos prievartos galią („autsorsingas“). Moteris gali kreiptis į teismą „privataus kaltinimo“ tvarka. Jeigu sužalojimas pripažįstamas „vidutinišku“ arba „sunkiu“, – tai jau bus nebe privataus kaltinimo byla. Tada jau įsitraukia valstybė (policija).

 

Jei sulaužyta nosis – policija vykdo tyrimą, o jei tik paleistas kraujas – ne. Lengvai sukruvindamas „savo“ moterį, vyras veikia kaip valstybinės prievartos įgaliotinis. 

 

Jei smurtaujantis patriarchas yra buto savininkas, teismai negali jam uždrausti sugrįžti namo. Jei moteris kreipiasi į teismą „privataus kaltinimo tvarka“, ji turės pati išsikraustyti (dažnai su vaikais) iš namų.

 

Visa tai galima paaiškinti tuo, kad moterų statusas – kaip ir vaikų, gyvūnų bei augalų – yra tarpinis tarp nuosavybės objekto ir individo.

 

2009 03 26