O man įdomu ką tu galvoji apie žmogų, mylintį savo veikiančios indaplovės garsą? Aš tai galvoju, kad jis byški paplaukęs. Ir tikrai tokia meile nesiremčiau. Patriotai dažnai (beveik visada) kalba apie savo meilę ir man tai atrodo mažų mažiausiai juokinga. Nereikia mylėt tos indaplovės, užtenka ja naudotis, ir tuo daugumai žmonių jos misija baigiasi. Patriotai sako "ne", jeigu tu kalbi lietuviškai, bet nemyli lietuvių kalbos, tai esi nemūsiškis, gal rusų ar EU agentas, gal šėtono vietininkas, nežinau. Iš kitos pusės patriotizmas išsigimė iki tiek, kad jau ir kalbėt ar rašyt lietuviškai nebebūtina, svarbu "mylėt lietuvą". Čia irgi vis papuola pavyzdžių, kai draskomasi dėl patriotizmo, bet nesivarginama persijungt klaviatūrą į lietuvišką raidyną. Dar vienas dalykas yra tas, kad patriotai primeta žmogui ką jis turi mylėti (gerbti, puoselėti) atsitiktinių aplinkybių dėka atsidūręs tam tikroje vietovėje. O ką daryt žmogui, jei jam daugiau patinka airių kultūra, tajų seksualinis elgesys, maorių maistas, arba, jei jis nuoširdžiai myli japonų arbatos ceremoniją, arba dar ką nors. Va, čia ir matosi patriotų ribotumas, mylėti galima tik tą ir tą, o visa kita yra antraeiliai, žemesnės rūšies reikalai ir palaipsniui, anksčiau ar vėliau pasakoma, kad ir tie tais reikalais besidomintys žmonės yra antrarūšiai. Trečia, visas patriotines spekuliacijas naudoja ir valstybė. Ir taip yra ne atsitiktinai. Tiesą sakant, valstybė ir sukūrė patriotizmą. Mano požiūris į valstybę yra griežtai neigiamas, todėl vargu ar išeis suvilioti mane jos firminiu produktu- patriotizmu.
Beje, daina ne apie patriotizmą, tą tau patvirtintų kiekvienas Lt patriotas. Viskas ką gali sau leisti patriotas, tai norėti pakeisti vieną vyriausybę kita, vieną prezidentą kitu.

Kuo pasireiškia dabartinė Lietuvos nepriklausomybė ? Pirmiausia tuo, kad nuo mūsų beveik visų (kokių devyniasdešimt kelių procentų turinčiųjų LR piliečio pasus) dabartinėje Lietuvoje visiškai, absoliučiai niekas nepriklauso.
Kokios yra pačios svarbiausios (ir vienintelės visuotinai pripažįstamos) mūsų turimos laisvės? Girti ir šlovinti valdžią, partijas bei vyriausybę; mokėti mokesčius; emigruoti naxui; prasigerti; pasikarti.

Kostia, seime yra pilna dorų žmonių, bet jie negali nieko doro nuveikti. Dabartinė politinė sistema yra klaidinga savo esme. Reikia ne bandyti išrinkti dorus žmones į valdžia - reikia žmonėms tapti valdžia. Tokia anarchijos esmė.

tamstos labai jau redukcionistini ai argumentai. Kalba šiaip ne vien bendravimo "instrumentas", bet ir mąstymo būdas, tam tikra pasaulėžiūra ir nuo jos tam tikra prasme priklauso pasaulio suvokimas (ir to is esmes negali pasirinkti, ar nuneigti, tai gauni kaip "birth - kit"). Kalba kaip svarbiausia kultūros dalis ir raiška, gyvenamoji geografinė, geopolitinė vieta daro įtaką tiek charakteriui, temparamentui, tiek formuoja supratimą apie pasaulį. tad neišvengiamai taip gaunas kad dažniausiai pilnavertiškai gali bendrauti tik gimtąja kalba ir geriausiai suprasti tave gali toje pat sociokultūtinėj e - etnografinėje vietovėje užaugęs žmogus.
citata: "Dar vienas dalykas yra tas, kad patriotai primeta žmogui ką jis turi mylėti (gerbti, puoselėti) atsitiktinių aplinkybių dėka atsidūręs tam tikroje vietovėje. O ką daryt žmogui, jei jam daugiau patinka airių kultūra, tajų seksualinis elgesys, maorių maistas, arba, jei jis nuoširdžiai myli japonų arbatos ceremoniją, arba dar ką nors."
manau, kad reikia skirti nacionalizmą nuo patriotizmo. Nesiginčysiu dėl pirmojo, kuris yra 100procentis valstybės produktas, valstybės religija, indoktrinavimo priemonė ir t.t. bet patriotizmą laikau daugiau natūraliu, dvasiniu prisirišimu prie gimtų vietų, aplinkos kur užaugai(jei ten buvai mylimas, s.s.). Prie kalbos, su kuria gimei ir užaugai. Man asmeniškai ypatingus sentimentus kelia ne pati bendrinė lietuvių kalba, o dzūkų tarmė. ir tenykščiai kraštai, miškai, gimtos vietos, bla bla. Taigi, žiūrint iš šio taško, doras patriotas gerbs kitos šalies, vietovės, whatever, patriotą, ar tiksliau jo patriotinius jausmus, sentimentus ar pridėkim dar rūpestį gimtąja aplinka, jos ateitimi. nacionalizmas gal ir trukdys žavėtis kitų tautų, kultūrų kalbomis, pasiekimais, temperamentu ir dvasia, sureikšmindamas savąją kultūrą ir paniekindamas kitas, tuo tarpu patriotizmas tik suponuos pareigą pirmiausia pažinti savo kalbą, kultūrą, aplinką, jos istoriją ir vertinti jos paveldą ir kūrybą, kad galėtum lygiaverčiai bendrauti su kitos šalies, kultūros patriotu. Žmogus, kuris niekina aplinką, kurioje užaugo (išskyrus tuos atvejus, kai ji jį realiai traumavo ir žlugdė jo asmenybę ir trukdė saviraiškai) nevertas pagarbos. Bet tai nereiškia, kad patriotizmas sutampa su nekritišku ir infantiliai sentimentaliu prisirišimu prie to kas sava ir pažįstama, vengiant svetimų, nepažintų kultūrų ir požiūrių, kad jis verčia priimti tam tikras vertybes kaip nekvestionuojam as dogmas.
ble, daug čia prispangau, tikiuosi įkirtai mano požiūrio esmę.

"O kaip manot, tautinė patriotinė dvasia jaučiama šiandien Lietuvoje?
S: Viskas tvarkoj su patriotizmu Lietuvoj. Kartais gal jis perlenkiamas, kartais gal kai kuriems žmonėms nusispjaut, jei jie plačių kosmopolitinių pažiūrų. Patriotizmas – meilė savo kraštui. Tai nėra uniformos, nėra vėliavėlės, nėra skanduotės... Meilė savo kraštui (visom prasmėm) – labai gilus dalykas. "

tai greičiausiai, kad ginčas tik dėl terminų. bet tiesiog pikta kai patriotizmas kaip jausmas ir kaip valstybės ideologija suplakama krūvon ar kai fašistuojantys ar į protekcionizmą linkę nacionalistai suplakami su šiaip jaunais ar vyresniais žmonėmis, kurie gerbia šalį, kurioje gyvena(nesiveld ami pernelyg giliai į politiką ir receptus kaip reikėtų viską sutvarkyti, kad "Lietuva būtų teisingai valdoma") ir suvokdami save kaip lietuvius, turėdami omenyje priklausymą Lietuvai kaip labiau tam tikrai kalbinei ir sociokultūrinei bendruomenei, nei politiniam administracinia m vienetui. Dėl tų save taip mėgstančių vadinti patriotais asmenų, kurie savo vertę įtvirtina tik pagal rasinę, nacionalinę, seksualinę tapatybę nelabai verta ką komentuoti. Tokie asmenys meldžiasi galiai ir prievartai, militarizmas, įstatymų griežtinimas ir snukių daužymas jiems atrodo būtini žmogiškam bendrabūviui palaikyti reiškiniai, turi siaurą ir ankštą, gynybišką savimonę ir dažniausiai neturi nei lašo pažiūrų lankstumo ir subtilaus humoro jausmo. Aišku, tas pats pasakytina ir apie kraštutinius kairiuosius. klausimas, kuris kyla, kiek įmanoma su tokiais žmonėmis ar esančiais ant tokio skirstymo ribos rasti bendrą kalbą ir ar įmanomas vienyjimasis svarbių politinių klausimų atžvilgiu. Juk visi pralaimim, kai buko fašizmo ir protekcinio nacionalizmo pagalba yra skaldoma darbininkų klasė, socialinis nepasitenkinima s ir teisėtas pyktis, propagandos priemonėm sublimuojamas į tam tikras "atpirkimo ožių" pažeidžiamas socialines grupes, užuot skatinęs socialines reformas ir kovą už savo teises.

Švedijos Tautinių Demokratų partijos http://www.gaytv.se/ atstovo Mattias Gaystrand'o sveikinimas Lietuvos patriotams Kovo 11-osios proga, pasakytas tą dieną vykusioje Patriotinėje eisenoje:

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad man yra didelė garbė pasveikinti Jus šiandien. Prieš 20 metų Jūs išsivadavote iš feministiškos, homofobiškos komunistinės okupacijos. Man, kaip švedui, yra didelė garbė stovėti čia ir sakyti šią kalbą Jums, ir taip pat man tai suteikia viltį. Viltį, kad ateities Europa bus laisvų, išsaugojusių savo kultūrą, savitumą ir lytinę savastį vyriškių Europa. Europa, kuria mes visi galėsime didžiuotis ir mėgautis!

Stovėdamas čia šiandien aš galėčiau papasakoti apie labai liūdnus pokyčius Švedijoje. Tačiau vietoje to aš verčiau pasinaudosiu proga išvardinti Jūsų turimus privalumus.

Didžiausias Jūsų privalumas, kurio tiesiog negalima nepabrėžti, yra tai, kad Jūs vis esate vieninga, lytiškai homogeniška Tauta. Jūs vis dar duodate boboms į snukį ir siunčiate jas naxui. Jūs vis dar netikite amoraliu, sveiką protą ir vyro prigimtį neigiančiu komunistiniu melu apie lyčių lygybę. Jūs išsaugojote kalėjimo vertybes, moralę ir idealus. Tai yra jėga, kuria Jūs galite didžiuotis ir mėgautis ją turėdami.

Nesileiskite apgaunami masinės informacijos priemonių, neva tai vartojimas ir pinigai, ne analinis seksas, suteikia laisvę baltam patriotiškam vyrui. Nesileiskite įtikinami, neva tai heteroseksualum as yra normalus, neva tai boba yra žmogus. Valdžioje esantieji jau apgavo ir išdavė beveik visus Europos vyrus. Aš tikiuosi, ir visa savo širdimi prašau, kad čia susirinkę jauni ir gražūs vyrai išvengtų tokios pačios lemties.

Prieš 20 metų Jūs išsilaisvinote iš homofobinės Sovietų Sąjungos ir tuo ją sugriovėte. Tai suteikia vilties, kad mes visi kartu sugebėsime neleisti Europos Sąjungai pavirsti tokia pačia feministinio, antivyriško, analinį seksą persekiojančio blogio imperija, kokia buvo Sovietų Sąjunga.

Baigdamas aš noriu dar kartą pasveikinti Jus Švedijos Tautinių Demokratų vardu su Nepriklausomybė s atkūrimo diena! Ir prašau Jūsų, visados atminkite, kad kas nekiša draugui į rudają, tas gaidys nepatriotas!