Fiokla. Būties revoliucija
politika

deganti baznycia        Vokiečių anarchistas Maxas Nettlau savo darbe „Anarchizmas ir religija“ rašo: „Vienintelis ryšys tarp anarchizmo ir religijos yra tas, kad jie yra priešingose žmogaus evoliucijos poliuose. Religija vystėsi žmonijos evoliucijos pradžioje, o anarchizmas, su jo daugybe formų, paskutiniame žmonijos vystymosi etape.“

 

Pritarčiau minčiai, kad anarchizmo vystymasis tęsis tol, kol gyvuos žmonija, tik nepritarčiau minčiai, kad anarchizmas ir religiškumas yra priešinguose žmonijos vystymosi poliuose. Man atrodo, kad jie yra greta ir kartais susiliečia bei persipina ar konkuruoja bei susipriešina. Ir anarchizmas, ir žmogiškasis religiškumas – nuolatinis kitimas, begalinis savo jungtimis, formomis ir apraiškomis. Kalbėdama apie žmoniškąjį religingumą, turiu omenyje ne bažnytines struktūras, bet žmogaus pastangas suprasti savo būtį ir save būtyje.

 

Nuoširdus noras surasti kelią į tiesą nuveda žmogų į begalines transcendentines paieškas su daugybe neatsakomų klausimų arba padaro žmogų idealistu, norinčiu pakeisti pasaulį, padarant jį geresnį. Žmogus tampa ir aktyviu anarchistu, ir savotišku eretiku, ieškančiu pažinimo. Anarchizmas – kaip gyvasis vanduo, teikiantis gyvenimą, bet neduodantis aiškių ir fundamentalių atsakymų. Štai randi atsakymą, o jau ryt jis pasensta, ir reikia ieškot naujo, ir taip be galo... Lygiai taip pat yra ir dvasinėse tiesos paieškose.

 

Gal tai ir yra amžinybė? Dažnai užduodu sau šį klausimą. Tik iškart kyla kitas dualistinis klausimas: tai gėris ar blogis, amžinas rojus ar amžinas pragaras?

 

Kieno pusėje Dievas, jei jis yra? Mūsų utopistų, idealistų, kurių sielos kaip išlietas vanduo, o gyvenimai kaip chaosas ir audros, ar dešiniųjų fundamentalistų, kurie šaukia: Christo Rey! – „Tegyvuoja Kristus Karalius!“ arba choru giedodami Ave Maria kyla į kruviną kovą UŽ fašizmą, monarchiją, galią ir turtą, kaip tai vyko Ispanijos pilietiniame kare...

 

Ir ką išgyveno Buenaventura Durrutis, kai ištarė „Geriausiai apšviečia deganti bažnyčia“? Transcendentinę eretiko ekstazę ir suvokimą, kad dieviškumas yra žmoguje ir kad visi išoriniai bei materialūs dievo namai yra tik tamsos tvirtovės, o gal jis buvo tik paprastas fizinis keršto įrankis?

 

Kurioje pusėje gėris? Ar pažemintųjų gynėjų, ar galios turėtojų? Kas yra arčiau Tiesos ir Šviesos? Dešinių pažiūrų istorikai bet kokį gaivališką maištą ar revoliuciją įvardina kaip „juodųjų jėgų ar raudonojo teroro“ siautėjimą, bet įdomu, kaip jie aprašytų Jėzaus Kristaus veiklą, jei į jo veiklą žvelgtų iš fundamentalistinių pozicijų?

 

Įsivaizduokime skelbimą su politinio nusikaltėlio nuotrauka ir prierašu apačioj: „Ieškomas valstybei pavojingas nusikaltėlis, raginantis nemokėti mokesčių, griauti šventyklas, atsisakyti turtinės nelygybės ir kurstantis maištus prieš esamą tvarką. Pavojingos sektos (organizacijos) lyderis. Apsirengęs skurdžiai. Tvirtina esantis dailidės (valstiečio, darbininko) sūnus.“

 

Tai apie Kristų, bet tinka apibūdinti ir B. Durruti, ir N. Machno, ir M. Bakunino ir E. Debordo veiklai bei santykiui su valstybėmis ir pasaulio galiomis.

 

Ir kai matau šiuolaikinę dvasininkiją, ištvirkaujančią su pasaulio galingaisiais, iškilmingai laiminančią ir šventinančią (priminsiu, kad žodis „šventinti“ religinėje sampratoje reiškia „pašvęsti Dievui“) bankus, prekybos centrus ir akmeninius stabus pasaulio galingiesiems, niekaip neįsivaizduoju šalia jų Jėzaus. Gal aš klystu, gal mano suvokimas apie dvasinius dalykus yra klaidingas, gal tikrai Dievas yra už galinguosius...

 

„Anarchistai niekada nelaimėjo“, – dažnai girdžiu tokią repliką. „Jus visi apgauna“... Ir tikrai, kam reikalingi utopijų kūrėjų, laisvės sūnų ir dukterų gyvenimai bei aukos šiame pasaulyje, kuriame laimi materializmas, galia ir pinigai? Pasaulyje, kuriame dominuoja tie, kurie nieko neklausinėja, o tiesiog paklūsta ir fanatiškai tiki. Jų tikėjimui apibūdinti aš net nesiryžčiau taikyti paklusnių avelių metaforos, man fundamentalistų tikėjimas panašesnis į šlykščiausią žmogiško savanaudiškumo apsireiškimą, o maldos „Už tautą“, „Už dorą“, „Už šeimą“ – į girtos vištos kudakavimą. Keisčiausiai, kad jie taip kudakuodami laimingai ir sočiai gyvena. Net kažkada kilo tokia mintis, kad šiame pasaulyje laimingi tik kvailiai.

 

Nors ko čia stebėtis, net Ekleziaste (1.13) parašyta: „Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.“ Kartais pavydžiu fundamentalistams, konservatoriams, materialistams, kaip jiems paprasta gyvent tose hierarchijose ir kiek nedaug jiems reikia atsakymų, o ir visi jų atsakymai nekintantys, na gal truputį pašvinkę ir papuvę, bet aiškūs. Viską galima suskaičiuot ir nupirkt, net ir išganymą, bent tą, kuris parduodamas.

 

Ir kodėl mes, anarchistai, „vaikštom ledu“ rizikuodami viskuo? Ir kodėl net krikščionis anarchistas rizikuoja tapti eretiku ir atstumtuoju dėl socialinių idealų? Dėl lygybės, dėl žmonių brolybės? Ir kodėl mes, ieškodami atsakymų ir vis vargindami kūną prie knygų, nesugebame atlyžti ir atsikratyti idealizmo, nes juk kiekvienas perskaitėme, kad visos utopijos buvo sunaikintos? Visos anarchistinės respublikos buvo pasmerktos šio pasaulio galingųjų, tad kodėl mes stojam į pusę tų, kurie niekad nelaimi?

 

                      deganti baznycia fiokla

 

Mačiau ir aš degančią bažnyčią, ir nors gaisro aplinkybės kitos, galiu patikinti, kad įspūdis neišdildomas. Įvykiai po to gaisro patvirtino, kad Buenaventura Durrutis buvo teisus, – hierarchinių bažnytinių struktūrų pastatai suteikia šviesą tik degdami.

 

Tąsyk supratau, kad turtuoliai iš žmonių paima viską: laiką, sveikatą, turtą ir net Dievą, uždarydami jį į savo paauksuotus pastatus. Tąsyk pagalvojau, kad pats Dievas leido tai bažnyčiai sudegti, tiksliau, leido pasireikšti visiškam bukumui ir hierarchinių bažnyčių šventikų luomo arogancijai.

 

Ištvirkaudami su valdžia ir kvailindami žmones, jie yra bendradarbiai kitų hierarchinių struktūrų, kurios reikalingos materialiam turtui sukaupti ir jį išlaikyti, o vėliau žarstant trupinius pavergti pasaulį. Hierarchijos visiškai nesusijusios su tuo, kas žmogiška ir dvasiška. Juk tikra draugystė, užuojauta, broliška pagalba negali būti tarp skirtingo luomo žmonių, nes antraip tai arba vergystė, arba tironija.

 

Visad man buvo keistas paradoksas, kad bažnyčios, skelbiančios apie dievišką žmogaus prigimtį, iš paskutiniųjų palaikė vergovę, o Apšvietos amžiaus ateistai, kildinę save iš beždžionių, siekė išlaisvinti žmones iš gyvuliškos vergijos. Kaip tai suprasti? Ir kur rasti pateisinimą žmonių engimui ir niekinimui? Biblijoje?

 

Anarchizmas – pažinimo ideologija. Suprasti pasaulį, pamatyti tikrąjį jo veidą ir apie tai papasakoti kitiems. Anarchistų tikslas – hierarchijų griovimas, kuris lygus materialinių santykių griovimui dėl dvasinių. Esame ir būties revoliucionieriai, nes mūsų kova yra ir dvasinė.

 

Pabaigai vieno mėgstamo mano rašytojo palinkėjimas: „Žmonės pasidalinę į dvi gentis, vieni – amžini dievakūriai, kiti – amžinieji netvarių siekių vergai, trokštantys valdyti žmones ir visą Žemę. Jie užgrobė valdžią, kad įtvirtintų Dievo egzistenciją anapus žmogaus, Dievo – žmonių priešo, teisėjo ir Žemės valdovo. Subjaurojo jie Kristaus veidą, atmetė Jo priesakus, nes gyvasis Kristus yra prieš juos, prieš žmogaus valdžią artimui savo.“ (M. Gorkis).

 
2010 03 23

 

Komentarai  

 
0 # nesamoneanarchyintheanarchija.lt Y-m-d H:i
SKIRK TIKEJIMA NUO FASISTINIO YRANKIO RELIGIJOS! RELIGIJA IR ANARCHIZMAS NETURI NIEKO BENDRO IR APSKRITAI ZMONES KURIE ANT TIEK DURNI KAD PATIKETU VISA SAVO BUTIES VISUMA VIENAM TOTALITARIAM ISIVAIZDUOJAMAM VALDOVUI NEMYLI SAVES IR YRA DEBILAI.
 
 
0 # gudNe anarchistas Y-m-d H:i
+10.
 
 
0 # *pekA Y-m-d H:i
Labai geras tekstas.Man labai patiko,labai!
 
 
0 # +fff Y-m-d H:i
Daug klausimų be atsakymų. Atsakymų teks ieškotis patiems..
 
 
0 # +10ufotrees Y-m-d H:i
N.E.K.T.A.R.A.S .
 
 
0 # „Ieškomas valstybei pavojingas nusikaltėlis, raginantis nemokėti mokesčių"Heh Y-m-d H:i
O tai "kas ciesoriaus- ciesoriui" ne Kristus pasakė, laikydamas rankoje monetą?
 
 
0 # +10Darius Malys Y-m-d H:i
Kaip krikščioniškai anarchistiška. :-) Gražu. Gera mintis. Nors ją ir paprasčiau galima buvo pateikti.
+10
 
 
0 # burn burnDarius Malys Y-m-d H:i
O bažnyčių deginti nereikia, paprasčiausiai padaryti jas lygių žmonių bendruomenės namais, o ne hierarchijos. :-)
 
 
0 # pojJop Y-m-d H:i
po tokiu tekstu gali net nuomone pakeisti apie anarchistus. tiesiog kitas veidas, palyginus su visokiu paaugliu psichopatu isteriskais ir neurotiskais straipsniais.
 
 
0 # :)toks Y-m-d H:i
prielaida būtų teisinga, jeigu žmogus vystytųsi. betgi nesivysto. ką jau bekalbėt apie "vystymosi etapus".
 
 
0 # šiaipfff Y-m-d H:i
Bet šiaip jau, sakyti, kad Kristus iš tikro yra anarchistiškas, tik bažnyčia iškraipė jo idėjas yra tas pats, kas sakyti, kad Lietuvos valstybė yra gera, tik Seimas blogas išrinktas, vyriausybė blogai suformuota. Krikščionybė, kaip ir kapitalizmas, yra nepaprastai gyvybinga ir pajungianti sau viską kas tik įmanoma. Kažkada pritaikė sau visas anksčiau čia buvusio tikėjimo šventes, vėliau persiėmė nacionalinio atgimimo idėjomis, nenustebčiau, kad dabar pritaikytų sau kokio anarchizmo, ar antiglobalizmo, ar dar kokių pasipriešinimo judėjimų idėjas (tai jau vyksta Pietų Amerioje). Vistiek esmė lieka ta pati- viskas dievo valioje.
 
 
0 # ...+ Y-m-d H:i
"Buenaventura Durrutis buvo teisus, – hierarchinių bažnytinių struktūrų pastatai suteikia šviesą tik degdami."
Žiūrėdamas į nuotrauką, nematau joje nė vienos hierarchinės struktūros - tik gražų ir saugotiną architektūros paminklą, kuriam iškilo mirtinas pavojus.
 
 
0 # oahahaooo Y-m-d H:i
užgauliojimai pašalinti
 
 
0 # amenolol Y-m-d H:i
Stai ir iskilo visos krikscioniu atmatos i pavirsiu.
 
 
0 # lietuvistautietis Y-m-d H:i
Aisku kai nori paimti kazkas pasauli i savo rankas ir sukurti nauja pasaulio santvarka pirma reikia panaikinti religija po to seima ir galiausia valstybe o tam gerai pasitarnaus anarchistai ir liberalai.
o tada vis sedesime globalsitu kiseneje ir ne cypt.
 
 
0 # "Is tikro myleti gali tik laisvas zmogus"fff Y-m-d H:i
Visų pirma, meilė yra biologinis procesas (jausmas, išgyvenimas), siejamas su vienaip ar kitaip besireiškiančia lytine funkcija. Todėl aš įsitikinęs, kad mylėti tėvynę ar Dievą yra taip pat liguista, kaip ir mylėti Mėnulį ar požeminį vandenį. Arba tai yra vienoks ar kitoks nukrypimas (ne iškrypimas) nuo lytinės funkcijos, kas visai įmanoma. Labai puikiai tai patvirtina ir klišė "mylėti (ar nemylėti) nepriversi". Taip, nepriversi, lygiai kaip nepriversi ir savo plaukų augti, ar skonio receptorių neveikti. Mačiau net filmuką, kur aiškinama, kad kai tik žmogus sutinka jam biologiškai tinkamiausią (tinkamesnį) kandidatą į porą, įsijungia galingi, ir visiškai nevaldomi gamtos per milijonus metų suformuoti mechanizmai, kuriuos mes dabar vadiname žodžiu "meilė" ir apipynėme visa ta poezija, muzika, socialinėmis, moralinėmis normomis, religiniais svaičiojimais ir t.t.
Dabar apie laisvę. Čia irgi ne viskas taip paparasta, nes žmogus yra sociobiologinė būtybė. Šiuo atveju tai reiškia, kad noras būti laisvam yra pirminis (ir todėl nereikia žmogaus versti norėti būti laisvu- visi to nori), bet evoliucijos procese žmogus galėjo išgyventi tik būdamas socialus, t.y. tik bendradarbiauda mas su tokiais pat kaip jis, taigi ir dalindamasis su jais savo laisve. Kai tik atsirado žmonių grupė, priskirianti save "aukštesnei" žmonijos evoliucijos atšakai, toks dalijimasis laisve tapo neteisingas, iškreiptas, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tuomet galima sakyti, kad meilę ir laisvę sieja tik tai, kad jų kilmės šaknys yra biologinės. Tačiau mylėti gali ir laisvas ir nelaisvas žmogus. "Iš tikro mylėti" yra tik religinis manipuliavimas. Religija mėgsta "taisyti" žmones. Jei jie nesijaučia, kad kažką reikėtų taisyti, bandoma tokią padėtį pakeisti, sukurti kaltę, nuodėmę. Tam puikiausiai tinka "tikro" gyvenimo, "tikros" moralės, "tikros" meilės, etc, kategorijos. "God is love" galima pakeisti į "God is biology". Aukštinti Dievą-meilę yra tas pats kas aukštinti Dievą-šalčio pojūtį. Įdomu, kad religiniai veikėjai ir tokiam atvejui turi varijantą. Jie sako: viskas yra meilė, arba viskas yra Dievas (viskas Dievo valioje). Nukrypau, bet tokia yra mano pozicija.
 
 
0 # .a... Y-m-d H:i
gražiai.
 
 
0 # "mylėti savo tėvus, brolius ir seseris yra vienoks ar kitoks incestas"fff Y-m-d H:i
O tai tu myli savo tėvus? Nu betgi... yra žmonių, kurie myli ir savo automobilį. Arba bent jau galvoja, kad myli. Aš tai meilę pergyvenau tik kelis kartus gyvenime ir taip, galinga, viską nušluojanti jėga- daugiau nieko negaliu pridurti. O visa kita- prisirišimas, pagarba, draugystė, nuosavybės jausmas, dvasinis artumas, savitarpio supratimas, etc. Bet mylėti brolį?! Atsiprašau, bet aš turiu brolį, mus daug kas sieja, mes artimi žmonės ir suprantame vienas kitą be žodžių, bet apie meilę man liežuvis neapsiverstų kalbėti. Gal tu dar jaunas, gal tu dar nepatyrei meilės ir neturi su kuo palyginti?
 
 
0 # MeileMeile Y-m-d H:i
Meile tai gebejimas del kazko pasiaukot. Vien del to, kad nera potraukio dulkintis dar nereiskia, kad nera meiles. Tarkim meile pasauliui ir zmogiskumui ir is to atsirandantis pasiaukojimas ir atsidavimas grazioms ar net utopiskom idejoms.
 
 
0 # Apie supratimaSuprates irgi Y-m-d H:i
"Tąsyk supratau, kad turtuoliai iš žmonių paima viską: net Dievą, uždarydami jį į savo paauksuotus pastatus"

Zmones ji patys ten uzdare, yra pilna alternatyviu religiniu judejimu tiek Lietuvoje, tiek visur kitur. Ne visiems net baznycios reikalingos, ne visi yra centralizuoti kaip kataliku baznycia, bet kur traukia pagrindines mases? Pas katalikus. Tad kaltint, kad is zmoniu atimtas kitoks dievas butu nekorektiska.

P.S. Dievas yra fizika.