Eugenijus Misiūnas. Apie gydymą baime
politika

zombiai     XVIII amžiuje sunkiomis psichinėmis ligomis sergantiems ligoniams gydytojai, be kitų metodų – tokių kaip panardinimas į vandenį, sukimas ratu pasodinus ar paguldžius nelaimėlius į vadinamąją rotacinę mašiną, – rekomenduodavo sužadinti baimės jausmą. Taip būdavo gydomi maniakai, isterikai, melancholikai, lunatikai ir kitomis psichinėmis ligomis sergantys pacientai (apie tai knygoje “Madness and Civilization” rašo Michelis Foucault).   

     Šiandieninėje Lietuvoje šis gydymo metodas – sukelti baimę – vis dar naudojamas, tik jis taikomas sveikiems žmonėms, siekiant juos paversti psichiškai nestabiliais (tiesa, fakto, kad taip “gydomi” nieko nenutuokiantys sveiki piliečiai, niekas nepripažins).   

     Garsiai buvo paskelbta, kad mūsų visuomenė serga, kad jai reikia kvalifikuotos pagalbos. Diagnozę nustatė aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai ir ją pakartotinai patvirtino brangiai apmokamų ekspertų, politologų propagandistų ir didžiosios žiniasklaidos sudarytas “daktarų konsiliumas”. Jo išvada ta pati: Lietuva serga, o ligos pavadinimas – patriotizmo nepakankamumas.    

     Ryškiausi požymiai, pagal kuriuos atpažįstama ši liga – napakankamai mylimi bei garbinami konservatoriai ir Grybauskaitė, nepakankamai bijoma ir nekenčiama rusų. Tvirtinama, jog laiku nesuteikus reikiamos pagalbos ir ligai progresuojant gali būti komplikacijų, kurių pasekmės – sumažėjęs gimstamumas, savižudybės, alkoholizmas ir emigracija, o ekstremaliais ligos paūmėjimo atvejais – per rinkimus balsuojama ne už tuos, už kuriuos reikėtų. Tai paskutinė ir pavojingiausia patriotizmo nepakankamumo ligos stadija.   

     Manoma, kad ligos požymiai išryškėja sulaukus pilnametystės, kai suteikiama teisė balsuoti, bet juos galima pastebėti ir žymiai jaunesniame amziuje. Patriotizmo nepakankamumo rizikos grupei priskiriami visi, kurie gimė ir gyveno SSRS. Teigiama, kad daliai jų šiandien pasireiškia aiškūs simptomai: nostalgija praėjusiems laikams, nepasitenkinimas valdžios sprendimais ir net kartais kylantis noras protestuoti. Liga gali būti perduodama paveldimumo būdu, tačiau pagrindinė jos priežastis – auklėjimo klaidos: per daug tolerancijos ir laisvės, per mažai muštro ir “beržinės košės”. Patriotizmo stokos virusą galima netgi “pasigauti” ir parsivežti iš kitų, tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų šalių. Taigi čia ne tik Lietuvos valdžios problema.   

     Kaip minėjau, šią ligą XXI a. Lietuvoje bandoma gydyti baime. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus buvo eksperimentuojama ir gąsdinama komunizmu, Rusija, pedofilija, lenkais ir gėjais, buvo derinamos įvairios baimę sukeliančios propagandos dozes, tačiau pastebėta, kad jos po kurio laiko tampa neveiksmingos. Panašiai kaip žmogaus organizme įsiveisęs virusas pripranta prie antibiotikų, todėl jų reikia vis stipresnių.   

     Ligą diagnozavę viliasi, kad stipresnė rusų ir Putino baimės dozė šį kartą turėtų padėti. Šiandien rezultatai juos turėtų džiuginti, nes gydymas veikia. Dar neseniai sveikai atrodę žmonės tapo psichiškai nestabilūs ir elgiasi kaip bepročiai – jie pradeda kliedėti, mato iškreiptą pasaulio vaizdą, padaugėja isterijos ir psichozės atvejų. Kaip hipohondrikai, kurie nuolat nerimauja, kad gali susirgti, taip didesnė visuomenės dalis šiandien bijo, kad tuoj tuoj bus užpulti ir pradeda matyti haliucinacijas – rusų tankus savo darže ir Putiną, rėžiantį kalbą iš balkono Pilies gatvėje Vasario 16-osios proga. Dar vakar buvę sveiki žmonės šiandien pradėjo bijoti ir nekęsti rusų, tapo nacionalistais ir rusofobais.   

     Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šį metodą – sukelti baimę – pasitelkia ne tik valdžios atstovai, bet ir tie, kurie dar tik ketina patekti į valdžią, jau yra buvę joje anksčiau arba šiaip valdžios palaižūnai. Bieni gąsdina Kremliumi, kiti – užsieniečių, pasiruošusių supirkti Lietuvos žemes, baubu, ir, kaip ir galima tikėtis, suranda nemažai patikinčių.   

     Lietuva ES pirmauja daugelyje sričių. Bet, be jokios abejonės, lyderiautume dar vienoje srityje: jei būtų statistiniai duomenys, pas mus būtų didziausias zombių, kaip juos įvardijo vienas FB draugas, procentas.   

     Šie naujos kartos zombiai – tai žiniasklaidoje besiliejančios propagandos paveikti gyventojai, kurie ne tik pasidaro priklausomi nuo televizijos, bet, svarbiausia, mato pasaulio vaizdą iškreiptą ir tik dviejų spalvų – baltos ir juodos. Juos kankina nerimas, pasireiškia kliedesiai, jie visur įžvelgia priešus, kurie realybėje dažniausiai neegzistuoja. Tokių Lietuvoje yra net 87% – tiek, apklausus didžiųjų miestų gyventojus, yra tikinčių, kad naujas Rusijos bandymas okupuoti Lietuvą yra realybė. Tai jau ne pavieniai ligos atvejai. Tai epidemija. Masinė psichozė ir isterija. Kitaip, kaip medicininiais terminais, to nepavadinsi.    

     Sakysit – kas tu toks, kad gali nustatinėti diagnozę? Juk tai valdzios prerogatyva. Ir kaip gali abejoti 87% Lietuvos piliečių sveiku protu? Atsakyčiau taip: matyt mano imuninė sistema stipresnė (galbūt dar ir todėl, kad negyvenu Lietuvoje), o masinėms psichozėms nepasiduoda tik stipriausi. Tokių visuotinės psichozės epidemijų, panašių į maro ar choleros, per visą žmonijos istoriją buvę ne kartą. “Nacionalizmas - tai infantili liga, tymai, kuriais serga žmonija”, – tai ne mano, o Alberto Einšteino diagnozė.    

     Belieka konstatuoti, kad valdantieji, žalodami žmonių psichinę sveikatą, savo tikslą pasiekė – baimė ir neapykanta sutelkė ir suvienijo tautą (o dar sakoma – lietuviai nevieningi!). Ką gi, serijinis žudikas Deksteris, kurį pamilo Amerikos ir viso pasaulio serialų mylėtojai, sakydamas, kad “Fear is a powerful motivator”, buvo teisus. Baimė iš tiesų yra galingas motyvuojantis veiksnys – tą gerai žino ir tuo naudojasi visų valstybių valdžiažmogiai.   

     Bet jei tik norite atsikratyti baimės ir neapykantos, primygtinai siūlau pasinaudoti kitu, veiksmingesniu XVIII a. gydytojų taikytu ir aprašytu metodu – jie buvo pastebėję jog psichines ligas gydyti padeda kelionės. Keliaukite. Tai išbandytas būdas. Tikrai padės.   

     Ir pabaigai. Būčiau nenuoširdus, jei neprisipažinčiau – baimė ir man nesvetima. Ir aš dažnai ko nors bijau. Pavyzdžiui, šiuo metu bijau, kad jei dar ilgiau lauksiu, pabrangs lėktuvo bilietai – ne, šį kartą ne į Krymą, o į Ispaniją...

     2014 03 30

   zombiai

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti