|
|
| Tauta ir jos sūnus Vilniaus knygų mugėje |
| ivykis |
|
Akademikas ne tik atvirai nerimavo dėl Mariaus sveikatos, bet ir išvadino jį tautos apaštalu bei gelbėtoju. Ir nors norinčių tapti tautiškai išgelbėtais susirinko tik koks 30, o renginio programoje žadėti veikėjai ir personažai – R. Ozolas ir V. Bražėnas – net nepasirodė, tačiau nusivilti neteko. Tokia impozantiška asmenybė kaip VPU prof. O. Voverienė sugebėjo renginį paversti pompastiška vaduko pagarbinimo ceremonija ir gan efektingu reginiu. Profesorė, smarkiai pralenkdama akademiką, Marių Kundrotą vadino didvyriu, o knygos išleidimą – pasiaukojamu žygdarbiu. Anot O. Voverienės, M. Kundroto knyga „Tauta amžių kelyje“ – kelrodis ateinančioms kartoms, pamatas naujoms tautotyros mokykloms. Tai knyga, kuri turi būti kiekvieno tikro lietuvio namuose. Profesorė apgailestavo, kad Marius, rašydamas monografiją, pasirinko poleminę leksiką, o ne etnocentristinę poziciją. Pats autorius nuolankiai priėmė panegirikas ir išsamiai paaiškino, kas yra žmogus tautoje ir tauta pasaulyje. O M. Kundrotui išsakius filosofinę mintį, kad fundamentaliausia ir geriausia žmonių bendruomenė yra tautinė, aš stipriai suabejojau O. Voverienės pareiškimais apie Mariaus radikalų demokratėjimą ir pliuralistinį požiūrį į istoriją, kuris esą per stipriai pasireiškė monografijoje. Nacionalistų fronte nieko naujo, tačiau kai kurie faktai, išaiškėję per knygos pristatymą, tiesiog pribloškė. Pavyzdžiui, kad atvirai nacionalistinės ir propagandinės M. Kundroto knygos recenzentai, leidėjai ir rėmėjai darbuojasi Vilniaus Pedagoginio universiteto istorijos katedroje. Taip išeina, kad įvairios voverienės, grigai ir kundrotai intensyviai darbuojasi skalbdami smegenis būsimiems istorijos mokytojams, kurie savo ruožtu tą patį darys savo mokinukams. Tautinis ir religinis ugdymas šių dienų mokykloje pagal prof. O. Voverienę tampa kūnu ir gyvena tarp mūsų. Ei, gerb. akademine visuomene, ką nors darykit su nacionalizmu, kuris plinta ne tik gatvėse, bet ir universitetuose! Nijolė Veksaitė
2010 02 23 |









Komentarai
2008 m. atsinaujina Lietuvių tautinio jaunimo lyga. Septynerių metų kelyje darbų jai nepristigo. Sukurta Birželio 23-osios maršo tradicija, organizuojami jaunimo susitikimai su tautinės rezistencijos dalyviais, labdara lietuviškai mokyklai Vilniaus krašte, daugybė įvairių akcijų, aktyviai įsijungta į Sąšauką „Už dorą ir tautą“.
2008 04 19 LTJL, įsijungus tautinio internetinio laikraščio Patriotai.lt, tautinių subkultūrų atstovams, atskiriems jaunimo aktyvistams, išauga į Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą – LTJS. Iškeltos trys kandidatūros į sąjungos vadovo pareigas – Marius Kundrotas, Laura Gaigalaitė, Julius Panka. M.Kundrotui ir L.Gaigalaitei atsiėmus savo kandidatūras, vadovu vienbalsiai išrinktas J.Panka.
2008 07 20 LTJS, Lietuvos žygeivių sąjungos, Centro partijos atstovai, ankstesni Laisvės lygos ir Tautininkų sąjungos dalyviai, individualūs tautos patriotai susitelkia į jungtinę tautinę asociaciją. Jai siūlomi įvairūs vardai – Lietuvių sąjunga, Lietuvių vienybės sąjunga, Lietuvių tautinė sąjunga, Lietuvių tautinis centras, Lietuvių tautininkų santara. Daugumos balsų sprendimu, asociacijos vardu išrinktas Lietuvių tautinis centras – LTC. Tarybos nariais išrinkti Kęstutis Čeponis, M.Kundrotas, J.Panka, Rimantas Slibinskas, Eugenijus Skrupskelis, Mindaugas Šimkūnas, Arūnas Trukanas, kontrolieriumi – Valdas Striužas. Pirmininku išrinktas M.Kundrotas.
"
Panele, Nijole, taip ir nesupratau kuo nacionalizmas blogai... juk rašai lietuviškai nacionaline kalba, kalbi turbūt irgi lietuviškai ;-) pati saugai nacionalinę vertybę - kalbą :-) tai esi nacionalistė...