|
Medžiotojas Simo Häyhä |
istorija |
Smulkutis metro šešiasdešimties Simo Häyhä gimė 1905 m. gruodžio 17 dieną. Gyveno Suomijos-Rusijos pasienyje, ūkininkavo, medžiojo aplinkiniuose miškuose. 1925 m. buvo pašauktas į tarnybą Suomijos kariuomenėje. Grįžęs toliau medžiojo ir augino gyvulius. Medžiotojo įgūdžiai labai pravertė 1939 m. lapkričio 30 d. prasidėjus Sovietų sąjungos – Suomijos karui. Per nepilnas šimtą dienų Simo „sumedžiojo” ne mažiau kaip 505 (tiek taiklių šūvių buvo patvirtinta) žmonių – sovietų kareivių (kai kuriais duomenimis, jis buvo taiklus apie 800 kartų, tik kiti šūviai nebuvo patvirtinti). Už tai buvo pramintas „Baltąja mirtimi”. Vieni jį laiko didvyriu, kiti fenomenaliu kariu, treti – taikliu medžiotoju. Atrodo, kad pastasis variantas yra arčiausiai tiesos. Paklaustas, kas jam padėjo taip pasižymėti, Simo atsakydavo: „Įgūdžiai ir tinkamas oras”. Oras iš tikro buvo tinkamas – tuo metu spaudė šaltukas nuo 40 iki 20 laipsnių pagal Celsijų. Simo Häyhä sėkmės paslaptis paprasta. Jis nenaudojo snaiperio šautuvo, nes šis jam būtų buvęs per didelis. Naudojo paprastą rusiško Mosino-Nagano šautuvo M28 suomišką versiją. Nenaudojo ir optikos, nes taikantis reikėtų kiek aukščiau pakelti galvą, be to, optikos stiklai saulėje blyksi, rasoja, dūžta. Mėgiama snaiperio pozicija buvo pusnis. Kad po šūvio nekiltų sniego debesėlių, jis aplink save truputį sutrambuodavo pusnį. Kad neišduotų iš burnos kylantis garas – veidą dengdavo balta kauke ir retsykiais palaižydavo sniego. Tiesa, Simo nebuvo nusistatęs prieš automatinius ginklus – pašaudydavo ir iš suomiško pistoleto kulkosvaidžio KP/-31. Spėjama, kad šiuo ginklu jis sumedžiojo daugiau nei 200 priešo kareivių.
Medžiotojo gudrybės – paprastos, tačiau laimikis – nemenkas. Tiesa, medžiojo ir jį. Jei priešininkai įtardavo, kuriuose plotuose jis medžioja, apšaudydavo artilerija ir kulkosvaidžiais. Medžiojo jį ir sovietų snaiperiai, bet medžioklėje daug lemia pažįstama vietovė. Nežiūrint visų įgūdžių, 1940 m. kovo 6 dieną Simo buvo sumedžiotas. Kulka pataikė į žandikaulį ir išlėkė pro kairįjį žandą. Kai sovietų kareiviai jį sučiupo, pastebėjo, kad „nebuvo pusės veido”. Sunku pasakyti kaip, bet Simo Häyhä išgyveno. Iš komos būsenos prabudo kovo 13-ąją, tą pačią dieną, kai buvo paskelbta taika.
Po karo suomių valdžia medžiotoją apdovanojo. Iš kapralų jis buvo pakeltas į leitenantus. Medžiojo jis ir vėliau, tiesa, jau nebe žmones, o briedžius. Sako, buvo labai tylus ir ramus žmogus. Įvairūs ideologai sakytų, kad sovietus jis medžiojo gindamas savo ūkę, savo valstietiškas vertybes. Galbūt. Nors tada iškyla logiškas klausimas, o kodėl gi jis medžiojo briedžius? Juk šis laimikis įvairių šalių politikams neatrodė toks „garbingas”. Paklausti nebėra ko. Simo Häyhä mirė 2002 m. balandžio 1 dieną.
Tokia neeilinio medžiotojo istorija. Žmogaus, kuris, naudodamasis „taikiais” medžiotojo įgudžiais, vos ne XIX amžiaus ginklais ir geru oru, prieš 70 metų sugebėjo per dieną sumedžioti po 5-10 savo kraujo brolių. Parengė Visiems Svetimas 2010 05 30
|
Komentarai
žinot, džiaukitės kad mes gyvenam ne Rusijoj, nes ten jei pabandytum apie jų partizanus taip pasakyt, tai būtum akmenim užmėtytas.
kažin kodėl a.lt ir LUNI'ai visokie taip be atokvėpio dergia tuos kurie ėjo į mišku ir kovojo už tėvynę? aš suprantu jog daugumai čia, galbūt sovietmetis ir Rusija dabar asocijuojasi su galiybe keisti padėtį savo šalyje, bet siūlau prisiminti Paleckiuką I, kuris važiavo saulės parvežti. noriu tik tiek pasakyti - aš mielai padėčiau į pavėsį visus šiandienos valdininkus, bet jei kas sugalvotų pasikviesti Didįjį Bolį iš rytų, kad jis Lietuvon atneštų gerbūvio saulę tokius dėčiau į pavėsį pirmiausia. mano visa šeima buvo represuota, prosenis mirė Šiltės lageryje už tai kad nešė partizanams žemėlapius, todėl bet kurį kuris bandytų man į akis tokius žodžius sakyti - [...]
beje aš puikiai suprantu kad buvo visokių negerovių iš partizanų pusės, bet šiaip ar taip - paklauskit savęs, ar būtų taip buvę jei mūsų alies nebūtų okupavę sovietai.
todėl mano manymu visi kurie dergia partizanus (o cituota frazė yra būtent tai) yra niekingas FSB pakalikas arba latvių gatvės rezidentas. (beje atkreipkt dėmesį jog mano nuomone paskirus partizanų nusikaltimus būtina pripažinti!)
Niekaip nesuprantu ką bendro su anarchija turi pats psichopatas ar psichopato nužudyti rusų šauktiniai - tiesiog priversti vykti į karą.
Gal autorius galėtų detaliau paaiškinti?
Nu blin blin, o jūs į save kartais iš šono pažiūrit ? Džiaugiuosi, kad šitas saitas smunka iki tokio lygio :D
Tai tiesiog žudikas maniakas, gavęs progą medžioti nebe gyvūnus, o žmones...
O dėl Lietuvos partizanų, tai net ir nemažai įvykdytų karo nusikaltimų, dar nesuteikia teisės visą partizanininį pasipriešinimą prilyginti banditizmui. Nes jeigu kiekvieną atskirą atvejį demonstruotumėm e kaip taisyklę, tai anarchistinis judėjimas niekuo nesiskiria nuo Al Qued'os.
Taigi, būkime sąžiningi ir nepilkime šūdo ant kurie to nenusipelnė.
Taip pat nustokime ieškoti visokių revoliucinių vadukų kaip Kedys, Che ar kažkoks dar koks suomių iškrypėlis. Išorinė revoliucija prasisdeda vidiniame išsilaisvinime.
Vergo niekas neišlaisvins - tik jis pats!
Karas bent jau toks koks buvo tada ar koks vyksta dabar yra nusikaltimas. Tad ir pasakymas ,,karo nusikalimas''=, ,mafijos garbės kodeksas''.
O gal tu manai kitaip?
Karas pats savaime yra nusikaltimas ir savo esme gimdo dar stipresnius nusikaltimu. Karo nusikaltimas tai tik karo išdava - t.y. nusikaltimo (karo) distiliatas.
Atsakyk (moraliniu aspektu) geras ar blogas buvo Simo Häyhä? O jei nori išvengti kraštutinio dualizmo - kuo buvo geras ir kuo blogas Simas.
Kitas dalykas. Partizaniniskar as skirasi nuo suomiu karo.
Partizanai, Lietuvos atveju, nereguliariosio s pajegos. Piresingai, nei SUomijoje.
Kova su kolaborantais, deja, buvo neisvengiama. Kai kur pavyko islaikyti sazininga tyrima, t.y nusauti isitikinus ar tas asmuo kaltas, ar ne; kitur to nepavyko. bet reikia pazymeti - tai buvo ne suoliu ziemos karo analogas, tai buvo rezistencinis, pogrindini spartizaninis karas Tuo paciu, leiskite paklausti, kiek CHE nuzude partizaninio karo metu beginkliu asmenu,uurie arba kolaboravo, arba ne? revoliucija ant durklu ne ka maziua nusinese nekaltu gyvybi negu musu pokaris.
Siulau pasidometi 1945 musiais prie Ginakiemio, Mieguicioniu. Oficialiai kazkodel skelbiami mazesni skaiciai partizanu nukautu nkvd kareiviu, tuo tarpu byloje yra idomus faktas - vietiniam sovietu vadukui buvo siusti tikri skaiciai, o pastarasis i Kremliu siunte mazesnius skaicius. Tuose musiuose zuvo ~30 (bijau sumeluoti) nkvdistu, stribu ir t.t.
Nezinau, kiek Jums zinomas Bakaloriskiu kaimo atvejis (kaimas, saugodamasis nuo knvd/stribu, buvo apsiginklaves iki dantu. Ar ne kolektyvizmo, bendruomeniskum o pozymis? :-) ). ZOdziu, buvo uzpulti nkvd/stribu daliniai, o po kurio laiko tie patys nkvdistai uzpuole ta kaima, sudegino visus iki vieno. po to karto varenos rajone tais metais prasidejo inirtingo kovos. vienas is to pavyzdziui - butent mano mineti Ginaikiemio/mie guicioniu musiai, kada partizanu pasalose buvo nukauta daug nkvd kareiviu.arba prie Daugu (1945, vienos pasalos metu, zuvo 18 nkvdistu).
----
skaitant apie karus, norisi atsiversti viena gera (pacifistine) knyga...Kaip tampame albinosais...
Kritiskas ir konstruktyvus poziuris, t.y neidealizuojant is ir neheroizuojanti s, verinant pokari, yra reikalingas. reikia issivaduoti is tarpukario klisiu, kai istorija tapo pilitikos tarnaite, kai tendencingai buvo snekama apie viena fakta atsiejant abstrahuojant ji nuo konkteksto, enbuvo giluminio zvilgsniu, nebuvo kitu metodu pagalbos analizei. vakarietiski metodai, analizuojant tam tikrus reiskinius,yra reikalingi aip oras, antraip busim mankurtu armija, kuri tikes, kad viskas, kas parasyta - yra tikra (0 kad visi partizanai besalygiskai buvo geruciia, nors zinom,kad taip, deja, nebuvo). SIulau ir tamstai atsimerkti ir skirti pelus nuo grudu - garbingus kovotojus nuo banditu (buvusiu zydsaudziu, kaimynu zudyiku, kriminal et cetera)
anarchistai jokiu budu neidealizuoja nei imperialistu, nei okupantu. Left'as - taip, bet leftas - tai ne a.lt ;
Priesingai, toki tamsuma taip snekedami demonstruoja
ultraa-patriota i, neskirdami ideologijos. Anarchistai atvirksciai,s tovo ANTI autoritarizmo/t otalitarizmo/ka ro/imperliazmi puseje.Pabresiu , ANTI !.
apie raudonuju fasiu rezima Lietuvoje yra prirasyta simtai knyguu. Kam kartotis? AIsku, anarchistams reiketu isreiksti savo pozicija ir siuo klausimu, kad nekiltu neaiskumu ir neubtu sudo pilimo. Taciau pozicija, jei nagrinesi anarchistu nuomone, yra labai aiski. Siulau prisiminti K. Boruta - jo poziicja, vertinant tiek Smetona, tiek nacius ir sovietus labai panasi i anarchistu.
Papratas dalykas - tarp partizanu uvo daug nieksu. laai daug nieksu. Kaip mano senele sakydavo, vienam kaime kovojo pries rusa,kitam kaime - kaimynas pries kaimyna. Taip sakydavo moteris,kurios tevas buvo nelieciamas partizanu ir net stribu, nes buvo bezemis savanoris, gaves zemes, ketines stoti i partizanus, bet kai uzejo pas kaimyna ir pamate partizanu issaudyta seima, smegenu likucius ant sienos, suprato, kad ne jam, buvusioam nepriklausomybe s kovus avanoriui (vyzuotam, taip sakant) eiti kartu su jais.
Del to reikia atskirti pelus nuo grudu. Vieno asmens nuomone siuo klausimu - nera visu anarchistu nuomone.
Kita vertus, patiems anarchistams siulau paskaityti apie Norilsko polit.kaliniu sukilimus pries gulago rezima, kai buvo iskelta raudonai juoda veliava. daugiau apie tai, deja, nieko nezinau, bet gal bus kam idomu.