Castor&Pollux. XX a. Lietuvos jaunimas nenuveikė nieko doro, tik išprovokavo pučą
teorija

castor&pollux      Castoras ir Polluxas, du amžinai jauni pusdieviai, šaiposi iš gražiausio tautos žiedo – Lietuvos jaunimo. Jie teigia, kas Sąjūdžio seniams jaunimas buvo tik „mėsa po tankų vikšrais“, o 1972 m. Kauno jaunimo maištas primena pavėluotą lavono pirstelėjimą. Ir prognozuoja, kad bent kiek rimtesnių pokyčių jaunimo gyvenime reikia laukti tik 2011-aisiais...

 

Castor: Tėvelis Freudas sakė, kad jaunas žmogus yra apimtas Edipo komplekso, kuris nukreiptas prieš pačius artimiausius „senius“: pif paf – tėvą, trach tararach – motiną... O kaip Edipo kompleksas veikia ne atskiro žmogaus, o visuomenės atveju? Pavyzdžiui, pif paf – vyriausybę, trach tararach – valdžią! Ar žmonijos istorija žino pavyzdžių, kai jaunuomenė sukildavo maištui prieš valdžioje esančią senuomenę ir ją „patvarkydavo“?

 

Pollux: Istorijoje, ypač modernybėje, tokių pavyzdžių išties gausu. Jau nuo Anglijos ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijų maištingas jaunimas veiksmingai „patvarkydavo“ esamą „senių“ tvarką arba spjaudavo į ją ir kurdavo naujas utopijas. XX amžiuje senelis Freudas ir jo mokiniai (ne be nuožmiojo Nietzsche‘s ir barzdylos Marxo pagalbos) užvirė tikrą košę – jaunimas suprato, kad laimės tik atmetęs atgyvenusius moralinius nuostatus ir pradėjęs seksualinę revoliuciją. Ir pradėjo... Tikra revoliucija įmanoma tik tada, kai pasikeitimų žmogus ne trokšta ar nori, o tiesiog kūniškai geidžia. Ten kur nebuvo seksualinės revoliucijos, laimėjo kontrrevoliucija su visokiais ATgimimais ir ATkūrimais.

Kalbant rimčiau, dabar susiduriame su daug šlykštesne, nei senasis režimas, naująja tvarka. Jei senoji tvarka egzistavo kaip kalėjimas, mokykla ar totalitarinė valstybė, kur norėdamas išvengti įstatymo botago, privalėjai nekalbėti garsiai, o galvoti galėjai bet ką, tai naujoji tvarka pajungia tavo instinktus, tave visą. Jaunimui atrodo, kad edipinė prievarta dingo. Kur jau! Dabartinis jaunimo tėvas yra Darbas, o mama – Laisvoji rinka. Neužmirškime ir pamotės raganos – Didžiosios krizės.

Pranykus senajai šeimos hegemonijai, jaunimas apgaudinėja save iliuzine laisve. Naujasis gyvenimo būdas baisesnis už bet kokį tironą – jis dulkina visą parą išnaudotojams dirbantį jaunimą, apvaginėja studentus, spardo bedarbius, gniuždo žmones, ištroškusius kūrybinės laisvės, įtraukia į hierarchijos pinkles jaunus karjeristus, pudrina smegenis auksiniam supermarketų ir klubų jaunimėliui. Be to, šiuolaikinis gyvenimas pilnas sadomazochistinių prietarų, o visa šiuolaikinė sistema – tai impotentas, nuvytusiom akim stebintis tave per slaptos kameros akutę. Todėl taip ir gniaužiasi kumščiai žiūrint į su viskuo susitaikiusius jaunimo atstovus, kurie taip nemyli gyvenimo, kad jį aukoja karjerai, prabangai ir kitoms apgailėtinoms šiuolaikinės visuomenės vertybėms.

 

Castor: 1968-aisiais radikalus Vakarų Europos jaunimėlis kovojo barikadose, o laisvalaikiu skaitinėjo Mao „Raudonąją knygelę“. Gal jie nieko nežinojo apie raudonųjų Kinijos maoistų terorą prieš vyresniuosius?

 

Pollux: Žinojo, žinojo, ir nuėjo dar toliau. Kinijoje Mao pasinaudojo kultūrine revoliucija ir dar stipriau suveržė valdinių apynasrį. Tuo tarpu Vakaruose – Paryžiuje, San Franciske, Vudstoke – kultūrinė revoliucija virto tikru muzikos, chaoso, neribotos laisvės ir meilės festivaliu. Jie buvo tikri prieš edipinę prievartą sukilę teroristai, terorizavę ne tik tėvelio Supermarketo ir motinos Bažnyčios vaikučius, bet ir pačią iškrypusią tradiciją, jos dogmas bei tabu. Bet paskui žavieji utopistai viską pamiršo, atsivertė į vartotojų tikėjimą, ir kapitalizmas juos ryte prarijo kartu su visais kartų konfliktais. Dabar jie laimingi kuria dogmas ir tabu savo atžaloms. Kaip sakė rusų dainininkas Jegoras Letovas, viskas pagal planą.

 

Castor: Daugelis mano, kad masinis jaunimo pasipriešinimas sustojo po XX a. 7-ojo dešimtmečio Paryžiaus studentų revoliucijos, kurios pralaimėjimas sušiko visą reikalą. Kiek studentų mestų akmenų nuskriejo į policininkų pusę per pastaruosius 40 metų?

 

Pollux: Laimė, judėjimas išliko, nes išliko budrių žmonių, suvokiančių, kad edipinė prievarta niekur nepradingo. Prisiminkime įniršusius aštuntojo dešimtmečio pankus, jaunus italų darbininkus, pergudravusius sistemą, prisiminkime Meksikos kovotojus zapatistus, Sietlo ir Genujos antiglobalistus, Italijos ir Prancūzijos imigrantus, pažvelkime į naujienų portaluose mirgančias Italijos universitetų studentų eitynių nuotraukas. Ir jaunimas eina ne vienas, įniršis dažnai apima ir jų tėvus, susidūrusius su tikru kapitalistiniu gyvenimo būdu, kuris yra ne kas kita, kaip permanentinė krizė.

 

Castor: Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad šiandieninis Lietuvos jaunimas – apatiškas, be iniciatyvos, apolitiškas, netgi asocialus. Bet smetonmečio bernai, suvažiavę iš kaimų į Kauną, mokėjo ne tik bonką išlaužt ir mergą užlaužt. Juk 1926 m. studentų demonstracija turėjo tokią griaunamąją jėgą, kad po jos mūsų šalyje įsitvirtino „aksominio fašizmo“ laikai...

 

Pollux: Taip, tarpukario Lietuva išlieka mūsų istorijos kūno drovumo ir gėdos zona. Toje istorijoje iš tikrųjų tiek pavojingų siužetų, kad nors filmus kurk... Patriarchalinėse šeimose augusių kaimiečių baimė prieš tėvus peraugdavo į policijos ir saugumo baimę, ištarus laisvą žodį grėsė kalėjimų grotos, tačiau tai laisvų sielų nenuramino – būta ir pasikėsinimų į fašistų vadus, ir laisvos, nesuvaržytos spaudos. Jei kokie nors tautininkai ar komunistai taip ir nesugebėjo sugriauti savo viduje tūnančių stabų, juos tikrai sugriovė eserai ir antifašistai. Jie paliko vertingų pamokų ir dabar gyvenimą mylintiems žmonėms.

O be to – buvo ypatingų meilės istorijų, tokių kaip Kazio Borutos, visai kitokių nei eilinė prieškario situacija: kaimo magdė išvyksta į miestą, „suvynioja“ turtingą miesto jurgį ir abu laimingai pranyksta buržujiškame rojuje. Panašūs dalykai vyksta ir dabar, kai jaunimo nekaltybę atima ne pornografija, ankstyvos cigaretės ir pirmas seksas, o pareigingas darbas, reginiai supermarkete ir muilo operų verti ateities scenarijai.

 

Castor: Man atrodo, kad tu pernelyg optimistiškai nusiteikęs lietuviško jaunimėlio atžvilgiu. Praėjusį šimtmetį Lietuvoje įvyko bent du dideli studentų bruzdėjimai, kurie turėjo ypatingą reikšmę to meto politiniams įvykiams. Tai 1926 m. lapkričio 21 d. Kauno studentų susirėmimai su policija, tiesiogiai prisidėję prie 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo, ir 1972 m. gegužės 18-19 d. politinės demonstracijos – vienos masiškiausių Sovietų Sąjungoje.

Deja, Lietuvos jaunimas dažnai pasirodydavo itin reakcingas ir valdžios inspiruotais pseudomaištavimais tiesiogiai prisidėdavo prie dešiniųjų konservatorių triumfo. 1926 m. lapkričio demonstraciją „prieš Lietuvos lenkinimą“ surengė ultradešinieji ateitininkai ir neolituanai. Kai valdžia neleido žygiuoti į Karo muziejaus sodelį, jie, giedodami Lietuvos himną, ėmė veržtis pirmyn. Buvo iškviestas raitosios policijos rezervas, policija studentus daužė guminėmis lazdomis, minia buvo išvaikyta, o keliolika studentų – suimti. Nepamatuota policijos prievarta tuojau pat pasinaudojo nacionalistinės jėgos, iškėlusios lozungą „Lietuvoje mušami patriotai”. Taip buvo sukelta bolševizmo pavojaus isterija, kuri leido imtis konkrečių veiksmų. Tyliai pritariant tautinės propagandos apsvaigintai Lietuvos visuomenei, nedidelė ultraradikalių politikierių ir karininkų grupelė 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdė karinį Lietuvos valstybės perversmą. Studentai ne tik išprovokavo autoritarinės diktatūros įsigalėjimą Lietuvoje, bet ir patys aktyviai dalyvavo perversmo veiksmuose. Ateitininkai su neolituanais, vadovaujami kelių karininkų, pučo naktį užėmė Kauno paštą ir centrinę telefono-telegrafo stotį. Tam tikrais požymiais minėtoji Kauno ultradešiniųjų studentų demonstracija buvo labai panaši į 2008 m. kovo 11 d. vykusias neonacių eitynes Gedimino prospektu, tik be pučo.

Kalbant apie taip plačiai „išpijarintą“ R. Kalantos susideginimą ir jaunimo bruzdėjimus 1972 m. gegužę, reikia iš karto pabrėžti, kad jie reikšmingi tik žvelgiant iš varlės perspektyvos. Nė viena iš šio maišto apraiškų nė iš tolo negali prilygti 1968 metų Europos megapolių studentų revoliucijai. Tais legendiniais metais buvo sukilęs visas Europos jaunimas: Paryžiuje ir Berlyne jie vertė kapitalistų valdžią, Prahoje – komunistų. Ir nedaug trūko, kad būtų laimėję. Tačiau Paryžiuje jie neatsilaikė prieš generolo de Gaulle vadovaujamas CRS pajėgas ir prisitaikėlišką „viduriniąją klasę“, o Prahoje – prieš generalisimo Brežnevo tankus. 1968-ųjų pabaigoje jaunimo revoliucija jau buvo numarinta. Tokiame kontekste Lietuvos įvykius galima prilyginti nebent 4 metais pavėlavusiam lavono pirstelėjimui...

Kai kurie vietiniai „puikaus naujo pasaulio“ istorikai bando sureikšminti jaunimo indėlį į 1988-1991 m. tautinę Sąjūdžio revoliuciją. Jie teigia, kad šiame nacionalinio išsivadavimo judėjime mažne pirmuoju smuiku grojo jaunimas. Bet juk visi žino, kad Sąjūdį sugalvojo senukai, jie jam ir vadovavo. O drąsus jaunimėlis konservatyviems Sąjūdžio vadams buvo reikalingas tik kaip mėsa po tankų vikšrais...

Smetonos laikais sumeistrauta ir Sąjūdžio laikais restauruota Lietuvos valstybės valtis ir šiandien išlieka smarkiai pakrypusi į dešinę. Jei politinio isteblišmento liūne, po kurį ji plaukioja, ir sužvilga kokia nauja jauna žuvelė, tai būtinai koks nors rėksnys u(lt)rapatriotas arba radikalus neoliberalas. Nieko naujo. Avys gimdo avis, o sistema atgamina pati save. Toks gamtos dėsnis.  

 

Pollux: Ar manai, kad visas jaunimas yra toks beviltiškai iškrypęs? Man tenka sutikti daug jaunų žmonių, kurie lyg ir norėtų maištauti, tik jiems labai dažnai sunku prasižioti ir be baimės, tarsi Meksikos zapatistų partizanams, surikti „Ya basta!“. Ką daryti tokiam sutrikusiam jaunimui – be laiko žudytis, lįsti į pogrindžio slėptuvę ar eiti į gatvę su transparantais?

 

Castor: Siūlau nusižudyti pogrindžio slėptuvėje užsiklojus transparantu, cha cha cha... Žvelgiu į dabartinį jaunimą itin skeptiškai, pesimistiškai ir nihilistiškai. Ex nihilo nihil fit. Apie maištavimą reikia mąstyti iš deramo atstumo ir naudoti kartų kategorijas. Gudrūs sociologai jau seniai pastebėjo žmonių visuomenės vystymosi cikliškumą – ciklas paprastai užsitęsia vieną žmogaus reprodukcinį periodą, t.y. 20 metų. Įvykus staigiam sociumo pokyčiui (pvz., Sąjūdžiui), kokių nors permainų gali tikėtis tik po 20 metų, t.y. tada, kai užaugs nauja karta, kuri ims radikaliai maištauti prieš tėvų sukurtą pasenusią sistemą.

Tarkim, 1990 m. vasario 16 d. pagal dar nepriimtą Šeimos koncepciją susituokė tūlas Kęstutis ir tūla Birutė, o 1991 m. kovo 11 d. Dievas jiems padovanojo kūdikėlį. Tarkim, Vytautėlį. Jis augo ir lytiškai brendo pačioje laisviausioje ir nepriklausomiausioje šalyje, kokioje tik teko gyventi. 2007 m. jis tapo savo gimtosios valstybės piliečiu, o 2009 m. sulauks pilnametystės. Tad visaverčio Vytauto maišto prieš savo tėvų – Kęstučio ir Birutės – sukurtą sociumą galime laukti ne anksčiau kaip 2011-aisiais...

 

Pollux: Gerai, o kaip vertini jaunimo subkultūras? Kažkada, praeito dešimtmečio pradžioje, jos buvo pakankamai galingos ir turėjo savą pasaulį. O dabar prasidėjo „normalizacija“ – reikia pinigų, gimsta nauji projektai, kurie tik patenkina kapitalistinę tvarką. Tuo tarpu naujos subkultūros – „emo“, jauni gotai, pankai atrodo tarsi nužengę iš televizoriaus ekrano ir jau yra paklusnūs rinkos vaikučiai. Kaip manai, ar gali bananų provincijoje kilti subkultūrinis maištas, gimti kitokia visuomenė, kaip hipių Amerikoj?

 

Castor: Žodis „subkultūra“ gimė iš... pats žinai kokio žodžio. Niekingą subkultūros esmę nurodo net šio žodžio etimologija: subkultūra suprantama kaip kultūros priedas ir papildinys. Baisiausia, kad ši kalbinė interpretacija visiškai atitinka tikrovę. Nuo pat XX a. septintojo dešimtmečio tobulėję kultūrinės apropriacijos (idėjų nusavinimo ir nukenksminimo) mechanizmai niekais paverčia bet kokį radikalų kultūrinį judėjimą jam net neužsimezgus.

Subkultūrų tyko ne tik „normalizacijos“, t.y. „komercializacijos“ pavojus, bet ir kur kas aštresni povandeniniai akmenys – tai eskapizmas ir užsidarymas „life style“ rėmuose. Jaunieji subkultūrininkai, nenorėdami „normalizuotis“, sprunka į tamsius pusrūsius ir ten supūva gyvi. O jei ir išlenda į viešumą, tai tik tam, kad pademonstruotų, kokie jie „ypatingi“ ir kokį „savitą“ gyvenimo būdą pasirinko.

Eskapizmas – izoliuoja, o „life style“ – supriešina. Skinai su pankais save izoliavo, todėl jie visuomenei nedaro jokios įtakos ir jai neegzistuoja. Dar blogiau – viešumoje jie demonstratyviai kariauja tarpusavyje, o valdžia tik trina rankas.

Mano nuomone, jaunimo judėjimai turi būti ne kultūriniai ar subkultūriniai, o socialiniai. Koks skirtumas, ar tavo galva skusta, ar apžėlusi, jei neturi ko ėsti ir tave visi skriaudžia. Kai skinai su pankais supras, kad stovi ant to paties paskutinio socialinės piramidės laiptelio, jie susivienys prieš bendrą priešą, kuris juos virš prarajos pastatė.

Utopija? Galbūt. 

Viską naikinantis egocentrizmas, susiskaidymas ir susipriešinimas –mštai kas stabdo bent kiek masiškesnį jaunimo pasipriešinimą. pavyzdžių toli iesškoti nereikia. 2008 m. vasarą Lietuvos studentija tik ausimis karpė, kai iš Paryžiaus atvažiavęs Stanislovas Tomas rėkavo ant barikadų. Ne tik jam nepadėjo, bet ir policijai atidavė. Kaip manai, kodėl vietiniai atstūmė svetimkūnį Stanislovą?

 

Pollux: Atstūmė, nes nesupranta, kas vyksta. Lietuvoje kartojasi situacija, daugiau nei prieš 40 metų egzistavusi Vakaruose: studentas negauna išsilavinimo, jis tiesiog atbunka, ir taip bukinamas pripranta prie jį išnaudojančios, jam ant sprando sėdinčios sistemos. Dvi su realybe niekuo nesusijusios paskaitos, paskui – barmeno darbas kokioj nors prišnekštoj kavinėj, o vakare – tūsai ar telikas. Ir taip kasdien. Kai valdžia studentui užkaria mokestį už mokslą, jis neina daužyt Semo langų, o pasineria į prastai apmokamų darbų pelkę. Tuo ir naudojasi valstybinė ir universiteto biurokratija, melždama studentų pinigus ir bandydama jais užkaišyt krizės paplauto biudžeto skyles. Rankas trina ir kapitalas, kuriam tikrai parsiduos iš paskolų gyvenantis jaunuolis. O čia kažkas stato barikadas, daužo langus, šūkauja... Stanislovą gal suprato pasaulio matę naujieji emigrantai, bet tik ne iš provincijos suvažiavę išdžiūvę mokslinčiai, atrodantys kaip seniai nelaistytos bibliotekos gėlės...

Studentai, norėdami pasiekti pergalių, turi atmesti nereikalingus stabus ir fetišus, susigrumti tiek su valstybės, tiek ir su verslo institucijomis. Jie privalo nustoti tikėti tuščiais pažadais. Todėl ir mes kviečiame ateitininkes ir skautus į seksualinę revoliuciją, o visus kitus – į tiesioginį veiksmą prieš tradicines normas ir tabu. Atidaryti visas duris – anapus suvokimo rėmų, į utopiją, į niekad nesibaigiantį festivalį.

 

 balsas.lt
2008 11 21 

 

 

Komentarai  

 
0 # Apie 1926-uosius+ Y-m-d H:i
Studentas fašistas - tai normalu, prieškariu taip buvo visur. Nenormalu yra demokratiškai išrinkta vyriausybė, kuri nesugeba iškaršti šiknų keliems išpindėjusiems korporantams, ir pastatyti prie sienos kelių prasigėrusių karininkėlių. Kita vertus, kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios nusipelno.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # Skirta 1 komentatoriuiViktoras Butas Y-m-d H:i
Del prasigerusiu karininkeliu tarpukario Lietuvoje tai tikrai abejoju ar butum rades.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # Skirta naujai pasiklydusiam tarp svetainių:)+ Y-m-d H:i
Jo jo, smetonska Lietuva buvo unikali valstybė, tikra krikščioniškosi os civilizacijos bamba:-). Iš kur gi joje prasigėrę karininkėliai:- ).
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # patetiska pompastikaboreas Y-m-d H:i
tyra poezija. mases paklusta herojams. i maistavimo atvejus Lietuvoje paziureta selektyviai. ausrininkai ir varpininkai (pastarieji su rimtomis pretenzijomis seksualine revoliucija), ankstyvosios partijos ir seimai, pleckaitininkai ir keturvejininkai , tarybiniai partizanai ir misko broliai. o kur dar slovingieji epiniai XIX a. maistai, be reikalo nepamineti, juk Marksas Leleveli vadino savo mokytoju, likimas abu maistininkus buvo suvedes briuselyje. lietuvisku maistu schema: pradzioje, isdidumas, heroizmas, nugalesim arba mirsim, tauta / liaudis - uz pasaulio nuodemes kenciantis mesijas, dievaitis Margiris, erotine romantike Pleteryte, dramatizmas, paskutiniai pagonys Europoje, katalikiska truksminga pompa, poetai barikadose ir apkasuose, o pabaigoje visais atvejais - pajegesniu individu eksterminacija, tremtys, universitetu uzdarymas, laisviu ir teisiu likvidavimas, kulturkampfas ir pacioje pabaigoje berastis artojas parklupes sugrubusiomis rankomis gniauziantis grumstus su lupose pakiliai sustingusia "Lie-tu-va". Sajudis buvo pradzioje, dabar - pati pabaiga. laukiam naujos pradzios. tik gal sikart maistaukim pries lietuviska maistavimo praktika. tyliai, ramiai, ilgai, neskubant, drausmingai, kulturingai, socialiai, metodiskai, mokedami kalbeti ir susikalbeti, bendrauti ir suprasti. kaip suomiai, kurie per paskutinius du simtmecius patyre kelias priespaudas, sugebejo nusimesti junga ir dabar visur priesakyje.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # skirta 3Viktoras Butas Y-m-d H:i
Na kazkaip del alchogolio vartojimo ir prasigerusiu Lietuvos karininku tai jau labai laki pas tamsta fantazija. Gal pats kartais prie meno zmoniu busi? Taip kaip sugalvojau taip ir atrodo;-)
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # fsamtis Y-m-d H:i
ir vel sitie du benkartai kazka paperde
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 5-am+ Y-m-d H:i
Gal pats iš smetonskų karininkėlių būsi, kad taip įžeidžia pastebėjimai "alchogolio" tematika?:-)
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # is mano varpines (vyru pliazo)varpininkas erotomanas b. Y-m-d H:i
statau bebriukams (castor - bebras ) 18 is 20 ir kvorta kalnapilio... visais atvejais - puikus tarpukario istorijos specialistai...
schematizuojant perkoduojamos kai kurios detales ( e. frommo liudijimu, ne freudas uzvede sex revolution )... neissiplesim... .

"...jaunimo bruzdėjimus 1972 m. gegužę, reikia iš karto pabrėžti, kad jie reikšmingi tik žvelgiant iš varlės perspektyvos. Nė viena iš šio maišto apraiškų nė iš tolo negali prilygti 1968 metų Europos megapolių studentų revoliucijai. Tais legendiniais metais buvo sukilęs visas Europos jaunimas: Paryžiuje ir Berlyne jie vertė kapitalistų valdžią, Prahoje – komunistų. Ir nedaug trūko, kad būtų laimėję (...)tokiame kontekste Lietuvos įvykius galima prilyginti nebent 4 metais pavėlavusiam lavono pirstelėjimui."
89 ais mes issokom i "baltijos trasa" ir... laimejom. (kitas reikalas, kad laimejimo neapgynem - cia reiketu kalbeti ne apie sex revolution stygiu, bet kita, ne maziau svarbi freudui koncepta - kastracijos baime. ka tuo metu veike cekai? pavyzdziui, cekai: suspaude raukus lauke kuo viskas baigsis!

nihil est sine ratione!
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # mano varpinevarpininkas Y-m-d H:i
ne freudas uzsuko sex revolution ( kazkoks "adminas" puritoniskai kastruoja mano komentus), bet w. reich ir nereiketu jos painioti su free love - liberalizmo sinonimu is anksto pasmerktu "zhopai").
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 3paidofilas-varpininkas b. Y-m-d H:i
netikusi taktika "suvedzioti" jaunima "kraunant" taip kaip paskutiniame abzace. arba "suvedzioti" nesiekiama? tuomet cia jau nebe taktine - strategine klaida!
kaip ir sh. pylimas ant provincijos.

naujalietuviu sostines pizhoneliai... :>
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 3. Y-m-d H:i
nepaima
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # paidofilui3 Y-m-d H:i
Nesuvedžiosi ten, kur nėra ką vedžioti.
Nesmi nekrofilas, lavonų pirstelėjimai netraukia nė kiek.
Ir šiaip... Maištas dalykas rimtas, paidofilija ir LSD jam ne draugai.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # septintam +Viktoras Butas Y-m-d H:i
Na menininke kazkaip alchogolio vartojimas, nebuvo jau taip paplites reiskinys patraukdavo kaime naminukes, bet retas atvejis, kad girtas slaistytusi. Dar kas pamatys kokia sarmata, poto visas kaimas juoktusi. O nusigere atejus raudonosiams ir isteigus kolkozus, pradejus vos ne uz dyka pardavineti vodka. Tai cia kas liecia paprastus kaimiecius. O apie karininkija tai isvis neverta kalbeti. Greiciausiai maisot su CCP raudonosiu armija
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # tryliktam+ Y-m-d H:i
Eik, papasakosi savo pasakas amerikonų tyneidžeriams.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # tiems, del karininkusssaert Y-m-d H:i
Kažkokie ubagai,kurie teigia, kad alkoholikai buvo tarpukario "karininkėliai" .Atsiversk knygas.Bet turbūt jūsų mąstysena neleis to padaryti, mat apeliuosit,kad Lietuvos istorikų ar tų įvykių amžininkų parašyti tekstai - tai propaganda, viena tiesa, smetoniškas cinizmas etc.

O C and P išsisėmė - nebeturi apie ką rašyti, copina ir pastina anksčiau rašytų staripsniukų fragmentėlius.1 972m revoliucija lyginti su 1968...Juokdari ai jūs.Pagalvokit pirma apie tuometines sąlygas - ir taip Kalanta bei 1972 demonstracija buvo viena masiškiausių sovietų sąjungoje, bet pats aktyviausias pasipriešinimo sąjūdis - partizaninis judėjimas, jau buvo sunaikintas.man įdomu, kodėl jus, anarchistai, nė žodžio nešnekate/neraš ote apie partizaninį judėjimą? Dėl to,kad buvo propaguotos nacionalizmo/iš silaisvinimo idėjos?AR dėl to,kad buvo paimti ginklai į rankas?Ar kad tarp partizanų buvo mažuma šiukšlių, žudžiusių civilius?Buvo tokių ir tarp 1968 Prahos ir Paryžiaus sukilelių.

Castoro ir Polukso pezėjimai ir yra lavonų pirstelėjimai, proto impotencijos apimtų pusdievių užstrigusi ejakuliacija.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # Oh tos filosofu ir menininku fantazijosViktoras Butas Y-m-d H:i
O kam kazkokie istorikai. As is senu zmoniu taip girdejas ir girdziu, o jus arba neturejot seneliu, arba jie greiciausiai buvo raudonosiais:-)
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # del provincijoscopy paste Y-m-d H:i
vilnius vs kaunas - bybis gaunas!

"Dvi Lietuvos... Kokia politika, taip ir gyvename... Gerai, kad Šengenas yra... O tai muitinių pristatytų... Ir atleistus muitininkus įdarbintų..."
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 15-amne karininkas Y-m-d H:i
Kodėl pats manai, kad anarchistai turėtų propaguoti nacionalizmo idėjas? Kas tada propaguos internacionaliz mo idėjas, nejau Salvis ir Co?:-)

Apie partizaninį judėjimą esu šį tą girdėjęs iš senų žmonių, kurie jį matė savo akimis, priešingai nei visokie nepilnamečiai "patriotai". Tai va, nieko labai gero apie tą judėjimą jie man negalėjo papasakoti. Bet vargu ar tau tokie liudijimai tiks, bo "sovietinė propaganda", ar ne?

Ir dar. Man labai įdomu, kodėl tas judėjimas 1972 jau buvo seniai sunaikintas. Pavyzdžiui, kai frankistai po karo nuslopino baskų partizanus, išlikę gyvi ir laisvi nusprendė keisti taktiką ir įkūrė tokią miesto partizanų organizaciją ETA, kuri gyvuoja iki šiol. Nesuprantu, kas sutrukdė tą patį padaryti mūsų "vanagams"... Ar tik nebuvo taip, kad iki kokių 1950 jie suspėjo patys taip apsidirbti tautos akyse, kad beveik nebeliko norinčių su jais susidėti?
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # sarasasstudentas b. Y-m-d H:i
Kuo tie 68ji tokie ypatingi? Kodel neprisiminus pvz 64uju, Marijo Savijo Kalifornijos univero, Sproul Hall, Port Huron?
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 18-amneanarchistas Y-m-d H:i
"Apie partizaninį judėjimą esu šį tą girdėjęs iš senų žmonių, kurie jį matė savo akimis, priešingai nei visokie nepilnamečiai "patriotai". Tai va, nieko labai gero apie tą judėjimą jie man negalėjo papasakoti. Bet vargu ar tau tokie liudijimai tiks, bo "sovietinė propaganda", ar ne?"

Sovietinė ne sovietinė, o iš anonimo interneto komentatoriaus mažai ko verti tokie liudijimai. Bet gali papasakot, kas tau draudžia. Dabar visokie atsiminimai spausdinami, cenzūros kaip ir nėra.

Apie baskus tai čia iš lempos pavarei. Niekad nebuvo Lietuvoje miestuose partizaninio judėjimo, užuomazgos pačioj pradžioj buvo sunaikintos. Bet tau tai nesvarbu, geriau aprašinėk čegevaras ir meinhofus, savo sektinus pavyzdžius.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # 20-amnenacistas Y-m-d H:i
"Apie baskus tai čia iš lempos pavarei. Niekad nebuvo Lietuvoje miestuose partizaninio judėjimo"

Jėzau marija juozapai šventas... Tai aš juk ir klausiau, kodėl Baskų žemėje buvo ir liko, o Lietuvoje taip ir neatsirado. Dar vienas patriotiškas pilietis su IQ, lygiu "minus 25"?

"Bet tau tai nesvarbu, geriau aprašinėk čegevaras"

Savo didvyrius, SS-Polizei dalinių jefreitorius, apverksi kartu su Murza. Ne čia. Gili užuojauta, jei dar iki šiol nesuvokei, kad ne visi lietuviai yra tavo bendraminčiai:- ).
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # anoniminis fasciotas pats, bet ne kasparas Y-m-d H:i
"Per porą metų sugebėjo valdžią užgrobt, o ETA - ne"

Fašistas ar ne fašistas, o reikėtų nepainioti lyginimo pagal patį reiškinį ir pagal jo rezultatą. Taip pat žinoti, kad miesto partizanai ir negali tiesiogiai paimti valdžios. Jų kovos tikslas yra šiek tiek kitoks. "Kas būtų, jeigu būtų" ir "kodėl kažko nebuvo visai" - tai labai skirtingi dalykai.

"VIsa Lietuviška kultūra, papročiai, gyvensena, ir be abejo kariavimas - kaimiškas."

Čia jau protingiau. Tik tada siūlyčiau būti nuosekliam ir prisiminti, kad nacionalizmas griežtąja reikšme irgi yra miestietiška ideologija. Vidutiniam kaimiečiui spjauti į nepriklausomybę , tautinę valstybę ir panašias abstrakcijas; jis supranta tik priešiškumą "svetimiems" pačia plačiausia prasme - įskaitant netgi žmones iš kaimyninio kaimo ar kitos giminės. "Idealistiškos" ideologijos trūkumas paprastai yra silpniausia kaimo partizanų vieta. Ir jei tokiam judėjimui nevadovauja veiksminga, centralizuota, aiškią ideologiją turinti miestietiško mentaliteto organizacija, jis labai lengvai gali išsigimti į kaimietiškų sąskaitų suvedinėjimą, o paskui ir į gryną kriminalą. Natūralu tikėtis, kad po to tas judėjimas ims prarasti populiarumą ir paramą. Atrodo, kad Lietuvoje atsitiko būtent taip.

"Miestai išsiplėtė tik sovietmečiui įsivažiavus."

Siūlau naują patriotinį lozungą: "Šalin miestus! Visi atgal prie žagrės!"

O jei rimtai - tuometinių miestų lietuviško ETA/IRA etc. analogo veiklai būtų pakakę, bent jau Kauno ir Vilniaus. Plius, nemaža dalis miškinių ir taip buvo miesto gyventojai.

Tad argumentas neįtikina.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # aaaaarsa Y-m-d H:i
Dėl miesto partizanų.Jų buvo, tačiau jų veiklos planas,kaip vienas komentatorius yra minėjęs, buvo kitoks.Jų rezistencija - pasyvesnė, labiau žvalgybinio - organizacinio pobūdžio ( konspiraciniai butai, padirbinėjami asmens dokumentai, ginklų,medikame ntų ar kt. medžiagų įsigijimas ir perdavimo operacijos).Būt a ir studentų protestavimo, tarkim, įžengus į auditoriją dėstytojui, jie neatsistodavo, taip neišreikšdami pagarbos, arba specialiai nevaikščiojo į leninizmo-marks izmo paskaitas.Buvo planuojama ir likviduoti Paleckiuką/Snie čkų - tos operacijos vykdytojo interviu galima rasti internete.
( Panašu į RAF veiklą? :-) )

"Vidutiniam kaimiečiui spjauti į nepriklausomybę , tautinę valstybę ir panašias abstrakcijas; jis supranta tik priešiškumą "svetimiems" pačia plačiausia prasme - įskaitant netgi žmones iš kaimyninio kaimo ar kitos giminės."

Tam tikra prasme - pritariu.Tačiau neriekia pamiršti,kad dauguma partizaninio judėjimų nariu - karininkija, studentija iš mažažemių ir iš vadinamųjų "buožių" buvo tarpukario auklėjimo, taigi patriotinės nuotaikos daugiau ar mažiau vyravo.Sovietme ty neretas intelektualas ir priešiškai nusistatęs tuometinės valdžios atžvilgiu savo namuose laikė ir Šapokos istoriją.


"..., jis labai lengvai gali išsigimti į kaimietiškų sąskaitų suvedinėjimą, o paskui ir į gryną kriminalą. Natūralu tikėtis, kad po to tas judėjimas ims prarasti populiarumą ir paramą. Atrodo, kad Lietuvoje atsitiko būtent taip. "

prarado paramą dėl daugelio priežasčių - istorikai,kiek žinau, iki šiol negali visų prielaidų nurodyti.Pagrin diniai - deportacijos, trėmimai, teroras.Galima paminėti ir pseudo-partizan us - nkvdistus ar apskritai saugumiečius, persirengusius partizanų uniformomis ir neva jų vardu atlikusius žygdarbius.Nuo pastarųju, ačiū Dievui, nuketėjo ne visi Lietuvos gyventojai.O dar taip vadinami liaudies gynėjai susikruvino rankas.
Neneigiu - tarp partizanu buvo nemažai ir kriminalo ir bereikalingų "įtartinų" civilių likvidavimo, tačiau tai nebuvo masiškai paplitę, todėl, mano galva, nereikėtų šio fakto suabsoliutinti, kaip kad tai daro, tarkim lietuviškas leftas ar visokie radikalai - pokaris.net ir pan.

Manau į partizaninę istoriją Lietuvos anarchistai turėtų atigrežti - tai buvo masiškiausias ir ilgiau trukęs pasipriešinimas Sovietų Sąjungoje.kažku r esu skaitęs ( po velnių, jau nebepamenu),kad kai kuriuose partizanų dienoraščiuose buvo kuriama LT valstybės vizija kaip socialistinės valstybės, bet, manau, čia žodį turėtų tari tinklapy apsilankantys istorikai.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # kadas tai manau Y-m-d H:i

pašal intas nešvanku s komentaras



Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # aaarsaijefreižiratorius Y-m-d H:i
Radikalams sunkiai paaiškinsi. Jiems išvis su logika negerai. Todėl ir aiškina, kad Lietuvos partizanai neva neturėjo gyventojų paramos ir geriau būtų ėmę pavyzdį iš baskų. Matyt, labai didelę gyventojų paramą ir susižavėjimą sukėlė ETA teroro aktai. Nieko, užtat labiau įaudrina meinhofo-čegeva rų pasekėjų vaizduotę.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # apie slidzius daiktusskatologas b. Y-m-d H:i
pokario rezistencija lietuvoje yra sudas - toks slidus daiktas, kuris vertas 0 ir ant kurio mes (jus) cia slydinejat.
pasipriesinimas miestuose buvo - kitoks, gandiskas, intelektualus.. . su amerikos balsu ir tam tikro nusiteikimo pagalba. jis dave tam tikrus (teigiamus) rezultatus, kurie is esmes skiriasi nuo baskisku, korsikietisku.. . etc. nejaugi jus lansberkiska "europa nesupras" jau pamirsot.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # aaarsaitas pats Y-m-d H:i
"Dėl miesto partizanų. [ir t.t.]"

Siūlyčiau labiau įsiskaityti į oponento argumentaciją. Dabar jums atrodo, kad pateikiate argumentus "prieš" mano versiją - o iš tiesų veikiau "už".

"patriotinės nuotaikos daugiau ar mažiau vyravo."

Patriotinės nuotaikos labai šildo sėdint namie pas mamytę prie kompo, ne pelyjant bunkeryje ir diena iš dienos laukiant MGB. Be to, nematau jokios priežasties, kodėl patriotinės (ar bet kokios kitos) nuotaikos turėtų sulaikyti žmogų nuo nusikaltimų darymo. Visi, kas kažkodėl tiki, neva patriotizmas implikuoja aukštą moralę, gali paskaitinėti patriotai.lt forumą.

"prarado paramą dėl daugelio priežasčių"

Taigi, ir jūs pripažįstate, kad paramą jie vis tik prarado.

"Galima paminėti ir pseudo-partizanus"

Jeigu turite omeny MBG specgrupes, tai jos buvo renkamos iš perverbuotų miškinių ir vykdė specifines kovines užduotis. Užteks jau tų publicistinių legendų.

"O dar taip vadinami liaudies gynėjai susikruvino rankas."

Eee... Ir kaip tai galėjo diskredituoti miškinių judėjimą?:-)

"tai nebuvo masiškai paplitę"

Tai anaiptol ne faktas.

"kai kuriuose partizanų dienoraščiuose buvo kuriama LT valstybės vizija kaip socialistinės valstybės"

Tai juokinga:-).

Bet tiek to, tarkim, kad taip ir buvo. Tarkim net, kad miškiniai buvo socialistinis judėjimas ir norėjo kurti socialistinę valstybę:-). Tai kas tame gero? Vienoje socialistinėje valstybėje mes jau gyvenome, ir ką ji paliko po savęs?

Taip sakant, pirma dešinieji paverčia žmogų šiukšle, o paskui ateina kairieji ir imasi tą šiukšlę puoselėti ir popinti. Ačiū už tą malonumą būti kairiuoju arba dešiniuoju...
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # teisėti miškinių reikalo tęsėjai?ir dar Y-m-d H:i
Dar pora filosofinių citatų nuo vieno iš LTC įkūrėjų:

"Aš laikausi priešingo požiūrio - teisėta viskas, kas buvo ir yra naudinga Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, ir kenkia mūsų priešams bei konkurentams. Ir neteisėta viskas, kas mums nenaudinga."

Kas naudinga ir kas nenaudinga tautai, žinoma, spręs patys "tautininkai": "tauta - tai mes", ir taip toliau. Beje, mintis kažkodėl labai primena lietuvių nacionalistų keikiamo Stalino (ir viešai negiriamo Hitlerio) privačius pasisakymus.

"Priešų bei konkurentų išnaikinimas yra pats efektyviausias metodas įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Tai neabejotina tiesa ir gamtos dėsnis (Darvino evoliucijos teorijos pagrindas). Tie, kas to nesuprato, seniai jau išnykę."

Čia jau Hitlerio mintys, viens prie vieno.

Ir tokie žmonės dar turi įžūlumo kažką smerkti, vadinti žmogžudžiais, išgamomis, ir panašiai. Nelabai mėgstu moralinius vertinimus, o vienok - šlykštu.

Imta iš čia: www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2531.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # fnu ir kas? Y-m-d H:i
hitleris buvo ir neblogu dalyku ismisliavojes
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # fTautininkas Visgėra Y-m-d H:i
Kaip tai "nu ir kas"?!! Lietuva be Hitlerio - Lietuva be ateities!

______________________________________________________
Už Lietuvą iki dugno!
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # skerdykla nr...ne-daktaras b. Y-m-d H:i
senas bajeris: pasakyk, ka tu matai rasalo demeje: erotomanas mato p., biznesmenas... irgi p (tik is triju skiemenu), sadistas - karauja ir t.t. testas, pagal isradejo varda, vadinamas rorschach'o testu.
jeigu buciau skerdyklos direktorius, darbuotojus testuociau per poziuri i pokari ("klasiu kova").
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 
 
0 # PRIRASYTA BE PAGRINDOViktoras Butas Y-m-d H:i
DAUGUMOS TIKRAI NIEKINIAI ARGUMENTAi. Bet i google prasom isiveskite zodi SARMATIA
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti