food not bombs         Svarbiausia Food not bombs idėja – pinigus, išleidžiamus karui, derėtų išleisti alkstantiems žmonėms. Vilniuje buvo surengta keletas pavienių Food not bombs (toliau – FNB) akcijų, pradėjome galvoti ir apie reguliarias akcijas. Tačiau jų pradžią šiek tiek stabdė keli klausimai: akcijos skelbiamų idėjų aktualumas Lietuvoje ir problema dėl maisto gavimo būdų.

         Lietuvos kariai dalyvavo (ir dalyvauja) prieštaringai vertinamuose kariniuose veiksmuose, kariams išlaikyti skiriama nemažai lėšų, o ir badaujančių pas mus netrūksta, tad pagrindinė FNB idėja Lietuvoje tikrai nėra beprasmė. Kita dvejonė – keliai, kuriais maistas atkeliauja į akciją. Lietuva dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad didžiuliais kiekiais būtų išmetamas „neestetiškai“ atrodantis maistas, tad maistą reikia pirkti. O FNB visada pasisako prieš vartotojiškumą – tad ar maisto pirkimas neiškreipia svarbiausios FNB minties?

         Tačiau visas šias abejones išsklaidė turbūt svarbiausias pačios akcijos rezultatas – pamaitinti alkani žmonės. Todėl 2007 m. kovo 31 d. Vilniuje įvyko pirmoji akcija, kuri tęsiama ir iki šiol: FNB vyksta kiekvieną paskutinį mėnesio šeštadienį. (Tiesa, prieš pirmąją akciją Vilniuje FNB buvo surengta Kaune ir jos sėkmė suteikė dar daugiau drąsos.)

         Maistui dalinti pasirinkome parkelį centre – Reformatų skverą, – kad iš visų miesto rajonų būtų panašus atstumas, kad akcijos vieta būtų gana vieša, bet ne per daug, t.y. nesusilauktų nepageidautinų „svečių“. Likus kelioms savaitėms elgetaujantiesiems dalijome skrajutes, juos tiesiog užkalbindavome ir papasakodavome apie būsimą akciją, taip pat klijavome informacinius lipdukus ant vargetų pamėgtų konteinerių ir užkampių. Maistas akcijai atkeliavo įvairiais būdais – kas ką galėjo atsinešė iš namų, daržovių atsivežė iš kaimų, kai kas buvo gauta ir kitokiais būdais. Prigaminę ir atgabenę maistą į vietą, dar vaikščiojome ir kvietėme žmones.

                         alt

         Nemažai vargdienių siūlėsi parodyti dokumentus, mat nakvynės namuose ir panašiose įstaigose to iš jų reikalauja; vienas vyriškis skundėsi, jog nepatinka nakvynės namų prižiūrėtojams, dėl to jo neįleidžia net su dokumentais, todėl džiaugėsi paprasta FNB „politika“ – maistą gamina tas, kas nori gaminti, o maistą valgo tas, kas nori valgyti. Beje, visas akcijose dalijamas maistas yra veganiškas, nes toks maistas pats „taikiausias“. Iš viso pirmoje akcijoje pavalgė 15 žmonių, vidutiniškai tiek ateidavo ir į vėlesnes akcijas.

         Kai kuriose šalyse FNB sulaukia ir neonacių dėmesio, mat anot jų, „bomžai yra visuomenės šiukšlės“. Ne išimtis ir Vilniaus akcija – kartą jos stebėti užsuko keli žinomi neonaciai. Mestelėję porą aršių replikų, jie pasišalino ir didesnių problemų nesukėlė.
 
         Food not bombs kolektyvas nėra gausus – nuolatines akcijas rengia nedaug žmonių, todėl dažnokai iškyla įvairių problemų, kurias įveikiame bendromis pastangomis. Kolektyvas nėra uždaras, mes skatiname prisijungti naujus žmones – tiek tuos, kuriems artimas pankroko judėjimas, tiek tuos, kurie svajoja apie taiką pasaulyje, tiek tuos, kuriems tiesiog gera daryti gerus darbus.
Paskutinės FNB akcijos nebuvo labai gausios lankytojų, galbūt turėjo įtakos lietingas ir labai šaltas oras, tačiau ši nedidelė Food not bombs revoliucija būtinai tęsis.

        
Jei perskaitei šį tekstuką ir panorai prisijungti prie mūsų, – nesidrovėk ir parašyk el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

         Ugnė

         Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas JUODRAŠTIS, 2008 m. Nr. 1