Barselona mus pasitiko lipdukais, kviečiančiais į spalio 15-osios manifestacijas. Prieš pietus išėjęs į miesto centrą nufilmavau, kaip policija ruošėsi protestams ir statė gatvėse užtvaras (žr.video). Atrodė, kad jie rengiasi „masinei šūdų audrai”. Pavalgėme ir išlėkėme į Plaza de Catalunya.

Vakar, spalio 13 d., Turkijos studentai kiaušiniais apmėtė Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) atstovą Marką Lewisą, sakiusį kalbą viename iš Bursos provincijos universitetų. Keli kiaušiniai skriejo tiesiai į į kalbėtoją, tačiau šis vikriai pasilenkė ir jų išvengė. Kiaušinius mėtę studentai tuojau pat buvo suimti universiteto apsaugos darbuotojų ir išvesdinti iš salės.

Turbūt daug kam atrodys keista, kad anarchistai dabartinio „Okupuok Volstrytą“ judėjimo atžvilgiu nedemonstruoja vien tik entuziazmo – jie konstruktyviai kritikuoja judėjimo atsiradimo prielaidas ir siekius. Pabandžiau parinkti keletą kritinių pastabų radikalioje žiniasklaidoje.

Rudenį dienos trumpėja, saulė pakyla žemiau, atvėsta oras, vis ilgėja šešėliai. Nors anksčiau valdžia mus šiurpino ketinimais ištraukti iš „šešėlio” milijardą, dabar tokius ketinimus, kaip ir pažadus laimėti krepšinio čempionatą, bando paversti „tautosaka“. Vis dėlto atsipalaiduoti nereikėtų. Visokie valdžios sukurti šilumos bei energetikos monstrai ima taikytis į varguolio piniginę.

Apie Sietlo solidarumo tinklą (kitaip – „SeaSol”) jau esame rašę portale anarchija.lt, o ketvirtadienį, spalio 6 d., Vilniuje, Laisvajame universitete (LUNI), įvyks virtualus susitikimas („Skype” konferencija) su keliais „SeaSol” aktyvistais. Tikėtina, kad šios grupės aktyvizmas duos peno imantis dirbančiųjų tyrimo. Aptariami modeliai galėtų suvienyti anarchistus, profsąjungas ir dirbančiuosius į vieną stiprų socialinį judėjimą. Apie tai kalba libcom.org straipsnis „Why You Should Start a Solidarity Network”, kurio vertimą čia pateikiame.

Šeštadienį, spalio 1 d., Maskvos policija išvaikė sostinės valdžios anksčiau sankcionuotą seksualinių mažumų teises ginantį „Lygybės maršą“, kuris buvo surengtas Čistoprudno bulvare, Maskvos centre. Vaikyti mitingo dalyvius policija ėmėsi iškart po to, kai šie pradėjo skanduoti „Prieš kapitalizmą, šalin homofobiją!“. Policija suėmė iki 10 mitinguotojų, likusiuosius iki pat metro persekiojo nacionalistai, metro stotyje surengę muštynes ir gavę atkirtį iš akcijos dalyvių.

       Klausimas „Ar tikrai manai, kad niekas tavęs neišnaudoja darbe?“ – tai pirmasis žingsnis į dirbančiųjų pasipriešinimą, kurio žengti dažnai neleidžia visuotinė apatija ir pasyvumas. Tuo yra įsitikinęs Laisvasis universitetas (LUNI), autonominis Lietuvoje veikiantis savišvietos tinklas, kartu su samdomų darbuotojų profsąjunga SAMPRO spalį visoje Lietuvoje pradėsiantis nepriklausomą anoniminį dirbančiųjų tyrimą. Šio tyrimo metu tarpusavyje bendraus socialinių judėjimų dalyviai ir įvairių sričių dirbantieji. Išsamų klausimyną sudariusiems tyrėjams rūpi ne tik respondentų darbo santykiai, gyvenimo sąlygos vartojimas ir socialiniai ryšiai, bet ir jų dalyvavimas politikoje, ateities perspektyvos.

Šių metų spalio 7 d. sukaks 10 metų nuo pirmųjų JAV atakų prieš Afganistaną. Šiame okupaciniame kare nuo 2005 m. dalyvauja ir Lietuvos kariai. Nors nemažai šalių jau išvedė arba ketina išvesti savo kariuomenes iš Afganistano, Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, kad Lietuvos kariuomenė Afganistane liks iki 2013-ųjų pabaigos.

Nepatenkintų žmonių bruzdėjimai prasidėjo ir didžiausioje kapitalizmo citadelėje – Niujorko finansų centre Volstryte. Nuo rugsėjo 17 d. Volstryte susirinkę tūkstančiai žmonių nepalieka šio rajono gatvių ir aikščių kiaurą parą. Jie rengia susirinkimus, protesto akcijas ir tikisi pakartoti revoliuciją pagal Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų sukilimų scenarijų.

Olandijoje prie įvažiavimų į greitkelius yra tokios stotelės, virš kurių kabo ženklas: balta ranka iškeltu nykščiu mėlyname fone. Vadinasi, tai oficialios tranzavimo vietos automobiliui sustoti – norintys važiuoti ir norintys pavežti tikisi jose vieni kitus sutikti. Jos vadinamos „Liftershalte”, galite pasiskaityti Vikipedijoje.

Rugsėjo 22-osios rytą milicija sulaikė 17-metę Kijevo Mogiliansko akademijos I kurso studentę Darją Stepanenko, kuri per Europos šalių švietimo ministrų forumą „pasveikino“ Ukrainos mokslo ir švietimo ministrą Dmitrijų Tabačniką. Prisiartinusi prie visų studentų nekenčiamo ministro, ji staigiais judesiais kelis kartus bedė gėlių puokštę pareigūnui į veidą.

Rugsėjo 22 d. Kijeve buvo surengti studentų protestai, nukreipti prieš Europos šalių švietimo ministrų forumą „XXI amžiaus mokykla: Kijevo iniciatyvos”. Milicija išvaikė apie 200 studentų, susirinkusių į alternatyvųjį studentų forumą Michailovsko aikštėje. Be to, buvo suimti keli studentai, pasistatę palapines prie Mogiliansko akademijos ir paskelbę streiką.

       Blogėjanti didžiosios visuomenės dalies materialinė padėtis ir iš to kylanti socialinė įtampa itin būdinga mūsų laikmečiui, kada nacionalistinės ir nefašistinės organizacijos ima svaidytis klaidingomis padėties diagnozėmis. Tokios diagnozės nukreipia dėmesį nuo realių socialinių bei ekonominių problemų ir gimdo diskriminaciją bei atskirtį. Kaip tik tokia dvasia ir tokiais metodais veikė Norvegijos neofašistas Andersas Breivikas. Jis neslėpė, kad yra idėjiškai artimas kraštutiniams Lenkijos dešiniesiems, nors konkretūs jų ryšiai iki šiol dar nėra tiksliai nustatyti.

Galiu tik pasidžiaugti, kad atidžiai neseku visų Lietuvos respublikos politinių peripetijų. Jos nuobodžios, veidmainiškos ir pagrįstos tiesmuką materialinį interesą bandančiomis nuslėpti „moralinėmis vertybėmis“. Kažin ar verta tikėtis, kad ateinantis politinis sezonas, per kurį respublikos piliečiams bus leista vėl kažką rinkti, bus įdomesnis.

Rugsėjo 10 d. Salonikuose – antrajame pagal dydį Graikijos mieste – įvyko daugiatūkstantinė demonstracija ir susidūrimai su policija. Rugsėjo 13 d. Minske nedidelę gatvės akciją surengė keli studentai, protestuojantys prieš mokesčio už mokslą padidinimą. Tuo tarpu Lietuvoje jau niekas nebeprisimena, kada buvo surengtas koks nors socialinis gatvės protestas.

Rugsėjo 7 d. į didžiųjų Kolumbijos miestų gatves išėjo tūkstančiai studentų ir universitetų dėstytojų. Nacionalinės protesto eitynės, kurias organizavo mokytojų ir dėstytojų proesinė sąjunga, buvo nukreiptos prieš aukštojo mokslo privatizavimą. Prie dėstytojų prisijungę studentai išreiškė protestą prieš valdžios ketinimus pakeisti universitetų darbuotojų draudimo sistemą ir privatizuoti kai kurias viešasias paslaugas.

Mes norime dirbti. Taip, mes norime dirbti bet kokia kaina. Ne tiek dėl pinigų, kiek dėl savo socialinio prestižo, dėl pasitikėjimo savimi ir ateitimi. O visų labiausia – dėl savo laimės. Juk tiek daug didžiųjų mąstytojų įtikinėjo mus, kad darbas mus išlaisvina!

Naujas terorizmo aktas Izraelio pietuose, apsikeitimas kariniais smūgiais ir militaristinė isterija sudavė sunkų smūgį šioje šalyje vos spėjusiems išplisti socialiniams protestams. Izraelio valdžiai ir Palestinos radikalams nepatiko, kad žydai ir arabai kartu pakilo į kovą už socialines teises, todėl ši kova buvo nukreipta į įprastą etninio konflikto vagą.

Kinijos valdžia sekmadienį įsakė uždaryti naftos chemijos gamyklą, kuomet daugiau negu 12 000 protestuotojų pareikalavo perkelti gamyklą į kitą vietą dėl pavojaus sveikatai ir pasipriešino riaušių policijai. Aikštėje priešais savivaldybės pastatą Daliane, Liaoningo provincijoje, įvyko susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų, daugiausia jaunų žmonių, tačiau valstybinė Kinijos žiniasklaida apie sužeidimus nepraneša.

       Žiniasklaidos priemonėms kaltinant „anarchiją” už Londone besiplėtojantį smurtą, nuvilnijusį per visą Angliją, Šiaurės Londono Solidarumo Federacija išplatino šį pareiškimą – tai sostinėje veikiančios anarchistų organizacijos atsakas.