Koncertą jis paverčia nacių mitingu, kuriame per megafoną rėkauja neapykantos sklidinus šūkius, raginančius sunaikinti visus „silpnuosius“ – „kitokio kraujo“ žmones, homoseksualus, juodaodžius, „raudonuosius“.

Lauk, kad galėtum iškirsti sausuolius.

Lauk, aš išvalytum savąjį miestą.

Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.

Lauk, kad atsikratytum silpnųjų.

Lauk, kad išdaužytum jų langus ir įsiveržtum pro duris.

Belaukdamas galutinio sprendimo, įtempiančio nervus

Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.

Lauk, kad atsuktum čiaupą ir uždegtum viryklę

Belaukdamas pedikų ir juodašiknių, raudonųjų ir žydų

Lauk, kad žygiuotum paskui šliužus.

Maršrutas, kuriuo žygiuoja juodai apsirengę neonaciai, gerai pažįstamas seniesiems Londono gyventojams. Kaip tik tomis gatvėmis XX a. 8-ąjame dešimtmetyje Londono fašistai žygiuodavo į Haidparką. Be to, dainos šūkiai itin primena ultradešiniosios Britų nacionalinės partijos (British National Party, BNP) retoriką.