Filmą „Cultura contra la impunidad” („Kultūra prieš nebaudžiamumą”) kūrė aktorių, režisierių, scenaristų ir muzikantų grupė, nepritarianti balandžio mėnesį priimtam Ispanijos Aukščiausiojo teismo sprendimui, leidžiančiam teisti vieną aukščiausių Ispanijos teisėjų Baltasarą Garzoną dėl įgaliojimų viršijimo. B.Garzonas teisiamas už tai, kad 2008-aisiais pradėjo tirti dešimčių tūkstančių žmonių dingimą F. Franco diktatūros metais ir tuo neva nepaisė 1977 metais parlamento paskelbtos amnestijos dėl pilietinio karo metais įvykdytų nusikaltimų.

 

Menininkai reikalauja panaikinti kaltinimus Garzonui ir ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad būtų surasti F. Franco režimo priešininkų, palaidotų po šalį išmėtytose masinėse kapavietėse, palaikai.

 

Filmas pasakoja 15 istorijų apie žmones, kuriuos frankistai nužudė 1936-1939 Ispanijos pilietinio karo metais ir per vėlesnį F. Franco diktatūros laikotarpį. Ispanijos Istorinės atminties atgaivinimo asociacijos duomenimis, bendras fašistinio režimo aukų skaičius siekia 114 tūkstančių. Nužudytuosius frankistai laidodavo masinėse kapavietėse, kurios išsimačiusios po visą šalies teritoriją. Daugelio aukų kūnai nėra surasti iki pat šiol.

 
{youtube}kI0EJk7eY5s{/youtube}
 

Pirmasis ekrane pasirodo Pedras Almodovaras. Jis kalba frankistų nužudyto karininko vardu: „Aš esu Virgilio Leretas Ruizas – pilotas, karinių oro pajėgų Rytų Maroke vadas. Aš atsisakiau prisidėti prie sukilimo, todėl 1936-ųjų liepos 18-osios rytą tapau pirmuoju karininku, kurį saviškiai nužudė už pareigos laikymąsi. Nebuvo jokio teismo, advokato ar teisėjo. Mano dukros iki šiol laukia manęs... Kiek tai tęsis?“

 

Aktorė Maribel Verdú, žinoma iš filmo „Pano labirintas“, kalba moters Primitivos Rodriguez vardu. 1947 m. rugsėjo 6 d. ji buvo išžaginta ir nužudyta sūnėno akivaizdoje už pagalbą partizanams. Rašytoja Almudena Grandes kalba Granados Garzon, kurią policijai išdavė miestelio šventikas, vardu. „Iš pradžių jie man užkimšo burną, išprievartavo ir nušovė kartu su dar 16 moterų“, – pasakoja ji.     

 

Filmą užbaigia J. Bardemo monologas 18-mečio piemens, nužudyto už grūdų vagystę, vardu. Šis žmogus buvo mirtinai sumuštas, nes baudėjams nepavyko jo sušaudyti. „Esu Frascisco Escribano. Jie apkaltino mane, kad pavogiau du maišus grūdų, antklodes, žirkles, šešias poras kojinių, šešias nosines ir 10 pesetų kalnuose besislepiantiems partizanams. 1941 m. liepą jie mane nužudė. Kartu su manimi buvo nužudytas mano tėvas, du dėdės ir pusbrolis.“

  

Filmo premjera įvyko birželio 14 dieną. Juostos kopijos išdalintos Ispanijos TV kanalams, filmas platinamas per „YouTube“ ir kitas interneto svetaines.

 
Parengė en arche
2010 07 05