Paskaitos metu bus pristatyta praktinė lektoriaus darbo patirtis su vaikais alternatyvioje mokykloje, bei kolegų atsiliepimai apie kitų šalių pavyzdžius. Renginys facebook'e

Paskaitos temos: * Mokslas, mokymas ir jo rezultatai. * Alternatyvi edukacija. Kas tai? * Mokykla ir vaikas, kur riba? * Lietuviško varianto bandymai. * Akademiko Ščetinino modelis. * Demokratinės mokyklos. * Rezultatas ar procesas? * Bendruomeninė perspektyva. * Kam reikalinga mokykla?

 

Paskaitą skaitys praktikuojantis žaliavalgis, ekobendruomenės narys, keliaujantis mokytojas, žurnalistas, savęs ieškotojas Darius Ražauskas. Data: 2011-03-20 (sekmadienis) 14:00 val. Vieta: Alytaus dailės mokykla, S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, Alytus. Įėjimas laisvas

 

2011 03 21 LUNI Vilnius. Dokumentinio filmo „Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies“ peržiūra

Kovo 21 d., pirmadienį, 18:00 val., LUNI kviečia į 2008 m. dokumentinio filmo „Burma VJ: Reporting from a Closed Country“ („Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies“) peržiūrą. Filmas bus rodomas kūrybinėse „Artotekos“ dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli Bastėjos ir „Tamstos“ klubo). Renginys facebook'e

„Oskarui“ kaip geriausias dokumentinis filmas nominuotas, prestižiniais Amsterdamo ir Kopenhagos dokumentikos forumų prizais apdovanotas A. Østergaardo filmas „Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies“ – tai ypatingas filmas, nes jis filmuotas slapta, iš tiesų rizikuojant filmo kūrėjų gyvybėmis. Filmo autoriai – nelegaliai veikiančios TV stoties reporteriai, rizikuodami gyvybėmis, atliko nelengvą užduotį: nufilmuoti ir perduoti dokumentinę medžiagą pasaulio žiniasklaidai.

 

Pagrindinis filmo herojus Joshua, kurio vardu kalbama ir pasakojama istorija, yra tikras žmogus, savo pastangomis sukūręs ir plėtęs nelegaliai veikiančių reporterių tinklą Birmoje. Reporteriai veikia rizikuodami savo gyvybe, nes Birmos diktatūra yra griežtai uždraudusi šalyje ir filmuoti, ir fotografuoti. Net už interneto naudojimą be valstybės žinios yra baudžiama ilgais nelaisvės metais.

 

Kviečiame pasižiūrėti į šią Pietryčių Azijos valstybę iš arčiau, dalintis nuomonėmis apie situaciją Birmoje, aktyviai dalyvauti diskusijoje. Mes neturėtume likti abejingais nedemokratiškam režimui. Jau daugiau nei 40 metų Birmą valdo vienas represyviausių karinių režimų pasaulyje. Šalyje yra daugiau nei 2000 politinių kalinių, nuolat vyksta pilietinis karas, žmonės yra kankinami ir žudomi, jie dažnai dingsta be žinios.

 

Filmo „Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies“ peržiūra Vilniaus LUNI yra Rytų Europos studijų centro rengiamo peržiūrų ciklo „Birmos kampanija 2011“ dalis. Šio peržiūrų ciklo tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie padėtį Birmoje, įkvėpti, morališkai padrąsinti ir palaikyti Birmos žmones.

 

{youtube}mKGpJo5EKwg{/youtube}

 

2011 03 22 LUNI Kaunas. Andrius Slavickas. Sunkios atominių elektrinių avarijos

Kovo 22 d., antradienį, 18:00 val., Kauno Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į lektoriaus Andriaus Slavicko (Lietuvos energetikos institutas) paskaitą „Sunkios atominių elektrinių avarijos“. Paskaita vyks VU Kauno humanitarinio fakulteto 13 auditorijoje (Muitinės g. 12, Kaunas). Renginys facebook'e

Neseni įvykiai Fukušimos atominėje elektrinėje (Japonija) vėl sukėlė diskusijas plačiojoje visuomenėje atominės energijos saugumo klausimu. Tačiau visuomenės informavimo priemonės, neturėdamos pakankamai žinių ir supratimo apie atominę energiją ir jos saugą, pateikia netikslią informaciją, todėl kyla įvairių spekuliacijų apie įvykius Japonijoje ir atominių elektrinių saugą apskritai. Vis dėlto visuomenės nuomonė apie branduolinę energetiką ir jos saugą yra labai svarbi, kadangi būtent ji formuoja daugelio šalių politiką atominės energijos plėtros ir gyvavimo klausimu.

 

Apie pagrindines atominių elektrinių avarijas, kurios pakeitė požiūrį į atominės energijos saugumą, jų priežastis, eigą ir pasekmes kalbės Lietuvos energetikos instituto doktorantas Andrius Slavickas, dirbantis Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje. Pranešimo metu bus gilinimasi į pagrindines sunkias atominių elektrinių avarijas (TMI-2, Černobylio ir, žinoma, Fukušimos atvejai), kalbama apie branduolinių įrenginių saugą apskritai, apie saugos reikalavimus ir galimybes užtikrinti saugią atominę energetiką.

 

{youtube}jurlkfW4QxQ{/youtube}

 

2011 03 22 LUNI Vilnius. Susipažinkite: bahajų tikėjimas – jauniausia pasaulinė religija

Kovo 22 d., antradienį, 18:00 val., Laisvojo universiteto (LUNI) studentai turės progą pasisvečiuoti bahajų bendruomenės centre (Gedimino pr. 24-43, Vilnius), išgerti arbatos ir pasiklausyti VU dėstytojos, Vilniaus bahajų bendruomenės narės dr. Aistės Elijio pasakojimo apie bahajų tikėjimą ir bendruomenę. Renginys facebook'e

Bahajų tikėjimas – jauniausia iš pasaulio nepriklausomų monoteistinių religijų, kuri yra antra plačiausiai geografiškai paplitusi religija po krikščionybės. Pasaulyje jau virš 5 milijonų bahajų, kurie kilę iš beveik kiekvienos pasaulio tautos, etninės grupės ir kultūros, yra įvairiausių profesijų bei socialinių ir ekonominių sluoksnių atstovai.

 

Bahajų tikėjime nėra jokių ritualų, nedaug apeigų ar viešo garbinimo ir yra griežtos nuostatos neleisti tokiems dalykams atsirasti. Bahajų tikėjimas neturi kunigų ar kitų asmens vadovavimo formų. Visi bahajai yra tarpusavyje lygūs ir skatinami, kiek tik leidžia aplinkybės, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Bahajai stengiasi kurti nepatriarchalines bendruomenes, kuriose nebūtų individų hierarchijos, galėtų dalyvauti visų rasių, mažumų grupių, klasių ir lyčių žmonės.

 

Paskaitoje bus pristatyti bahajų tikėjimo tikslai, požiūris į Dievą, Jo santykį su žmonija, tikėjimo atsiradimo ir vystymosi apžvalga, bendruomenės struktūra ir  pagrindinės veiklos, kuriomis stengiamasi sukurti geresnį pasaulį.

 

Bahajų tikėjimas http://lt.wikipedia.org/wiki/Bahaj%C5%B3_tik%C4%97jimas

Lietuvos bahajų bendruomenė http://www.bahai.lt/

2011 03 24 LUNI Vilnius. Natalija Arlauskaitė. Kam moteriai balsas kine?

Kovo 24 dieną, ketvirtadienį, 18:00 val., Feministinis frontas (FeF) kviečia į VU Chemijos fakultete vyksiančią Natalijos Arlauskaitės paskaitą „Kam moteriai balsas kine?“. Renginys facebook'e

Balso reikšmė feministinėje kino teorijoje išryškėja įvedus skirtį tarp sinchronizuoto ir nesinchronizuoto arba tarp diegetinio ir nediegetinio balso. Diegetinis garsas (ir balsas) yra tas, kurio šaltinį mes matome ekrane. Nediegetinis – tas, kurio šaltinio nematome. Feministinei kino teorijai rūpi, kaip balsas, ypač nediegetinis, funkcionuoja kine priklausomai nuo kalbėtojų lyties.

 

Klasikinis kino pasakojimas (→) ir kino aparatas (→) kuria reikšmių sistemą, kuriai būdingas vaizdo ir garso – ypač balso – sinchronizavimas: pasaulis yra toks, koks jis atrodo ir koks jis yra perteikiamas nepastebimo kino aparato, o ši tikrovės reprezentacija yra tiesioginė, išsami ir teisinga. Todėl nesinchronizuotas balsas kuria, viena vertus, alternatyvias interpretacijos galimybes, o kita vertus – išduoda kino techniką, gamybos procesą ir kino kalbos dirbtinumą.

 

Klasikinio laikotarpio Holivudo kine vyro balsas nediegetinis gali būti dvejopai: tai gali būti arba užkadrinis pasakotojo balsas (voice-over), kurio savininkas dažniausiai yra kuris nors filmo personažas, arba jis gali priklausyti veikėjui, kurio šiuo metu kadre nematome, bet iš konteksto žinome, kad jis yra mūsų regimoje erdvėje (voice-off). Moters balsas gali būti laikinai „nematomas“, bet jis beveik niekada nebūna užkadrinis.

 

Pagrindinis vyro ir moters balso skirtumas: vyro balsas gali būti sakymo ir diskurso subjektas, o moters balsas tegali priklausyti vyro stebimam objektui ir būti diegetinio pasaulio elementu. Moters kūno atskyrimas nuo balso ir jo pavertimas grynu nebyliu reginiu paverstų ją racionaliai neperprantama ir taip leistų pasprukti nuo interpretacijos bei disciplinuojamojo stebėjimo. Jos balso savarankiškumas skatintų kėsintis į (vyriškąją) simbolinę tvarką, kurią manifestuoja kino aparatas. Todėl „iškūnytas“ moters balsas tampa svarbiu alternatyviojo kino (→) resursu.

 

Literatūra:

Mary Ann Doane, „Ideology and the Practice of Sound Editing and Mixing“, Film Sound: Theory and Practice, ed. by Elisabeth Weis and John Belton. – New York, Columbia University Pres, 1985, p. 54–62.

Mary Ann Doane, „The Voice in the Cinema: The Articulation of Body and Space“, Ten pat, p. 162–176.

Kaja Silverman, Acoustic Mirror: The Female Voice in Psychoanalysis and Cinema. – Indiana University Press, 1988.

 

Filmai:

„I Am Dina“ (Ole Bornedal, 2002)

„The Piano“ (Jane Campion, 1993)

„Riddles of the Sphinx“ (Laura Mulvey, Peter Wollen, 1977)

„Singin’ in the Rain“ (Stanley Donen, Gene Kelly, 1952)

„The Snake Pit“ (Anatole Litvak, 1948)

 

{youtube}4iUJZpk08Ho{/youtube}

 

2011 03 24 LUNI Kinas. Filmas „Korporacija“

Kovo 24 d., ketvirtadienį, 18 val., „101“ VDU Menų galerijoje (Laisvės al. 53, Kaunas) Laisvasis universitetas (LUNI Kaunas) kviečia į filmo „The Corporation” („Korporacija“, rež. Mark Achbar, Jennifer Abbott, 2003 m.) peržiūrą. Dėl ilgos filmo trukmės diskusija greičiausiai nevyks. Filmas bus žiūrimas su angliškais subtitrais. Renginys facebook’e

 

Filmo objektas – korporacija arba, teisine kalba kalbant, – ekonominė organizacija, turinti juridinio asmens teises ir ribotą atsakomybę. Korporacijos įsigali ekonominiame, o taip pat ir viešajame bei politiniame gyvenime, jų veikla ir įtaka globalaus kapitalizmo sąlygomis toli peržengia nacionalinės valstybės ribas.

 

Korporacija kaip „asmuo“ pasižymi tokiomis savybėmis kaip godumas ir pelno siekis bet kokia kaina – šios savybės ne tik būdingos, bet ir teisiškai privalomos kiekvienai korporacijai, kurios tikslas – uždirbti maksimalų pelną akcininkams. Autorius siūlo pritaikyti korporacijai psichopatinės asmenybės testą: neatsakingumas ir kitų ignoravimas siekiant savo tikslų, siekis manipuliuoti kitais (pvz., viešąja nuomone, vartotojų lūkesčiais), savigyra („Mes – Nr.1”, „Mes – patys geriausi”), empatijos ir užuojautos trūkumas, atsisakymas prisiimti atsakomybę, apsimetinėjimas, kad tavo tikslai kitokie, negu yra iš tikrųjų („aplinkosauginis“ naftos gigantų įvaizdis ir pan.). Visi simptomai beveik tiksliai sutampa: korporacija yra visuomenei pavojingas psichopatas!

 

Šiuolaikinės korporacijos susiformavo XIX amžiaus viduryje, suklestėjo XX amžiuje ir visiškai įsigalėjo XXI a. pradžioje – ortodoksalioje dominuojančios laisvosios rinkos ideologijos aplinkoje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame pastaruoju metu populiariausias žodis tapo „dereguliacija“, tradicinės valstybės funkcijos, ilgus metus buvusios jos prerogatyva, efektyvumo vardan palaipsniui perleidžiamos privačiam verslui, t.y. korporacijoms. Tai sukelia demokratijos eroziją, mažina galimybes ginti viešuosius interesus. Kertinį demokratijos principą „vienas asmuo (nepriklausomai nuo turtinės ir visuomeninės padėties) – vienas balsas”, išstumia kitoks korporacinės „demokratijos“ principas: „vienas doleris – vienas balsas”.

 

Tačiau korporacija viso labo yra tik žmogaus kūrinys, ji nėra amžina, ji nėra nepakeičiama, – teigia autorius. Kaip nėra amžinas ir šiuolaikinis neoliberalus kapitalizmas, kurio kertinė socialinė institucija yra korporacija.

 

{youtube}xa3wyaEe9vE{/youtube}

Filmas pastatytas pagal Joelio Bakano to paties pavadinimo knygą “The Corporation” („Korporacija“).

 

***

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – tai savanoriška žmonių alternatyva valstybinėms ir privačioms mokymosi įstaigoms, keičianti mokymosi motyvaciją ir tarpusavio bendravimo standartus. Čia žmonės ateina pasidalinti patirtimi, teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, mokosi vieni iš kitų, kalbasi įvairiomis aktualiomis temomis netarpininkaujant jokioms oficialioms institucijoms. Į Laisvojo universiteto užsiėmimus įėjimas yra laisvas.

 

LUNI info

2011 03 19