Australai dažnai buvo vaizduojami kaip patys primityviausi žmonės pasaulyje ar kaip žmonės su pačia paprasčiausia kultūra. Tačiau tokie apibrėžimai prisidėjo tik prie nesusipratimų ir klaidų, o ne prie teisingo Australijos kultūrų vertinimo. Tikra tiesa, kad vos kelios kitos šiuolaikinei visuomenei žinomos žmonių grupės naudojasi tokiomis primityviomis ir ribotomis technologijomis. Australas gali lengvai pernešti visą savo turtą viena ranka. Ietys ir mėtomi pagaliai buvo jų labiausiai ištobulinti svaidomi ginklai, jie nemokėjo gaminti ir naudotis lankais bei strėlėmis. Australai nesukūrė daug įvairių įrankių tipų, tačiau tie keli įrankiai pasižymi gausia stilių įvairove.
Lygiai taip pat australai neeksperimentavo su įvairiomis socialinėmis struktūromis. Jų socialinė organizacija rėmėsi vieninteliu giminystės principu. Vis dėlto jie sugebėjo sukurti keletą sudėtingų tokios giminystės ryšių tinklų. Tam jie naudojosi vieninteliu metodu – dvigubu padalinimu. Pati paprasčiausia dvigubo padalijimo forma yra padalinti visuomenę į dvi grupes (puses), kurios dalyvauja tarpusavio mainuose, įskaitant mainymąsi moterimis taip, kad žmonos būtų kilusios iš kitos pusės. Australai ištobulino šį principą iki keturių ir šešių grupių sistemų, kurios apibrėžė incesto taisykles ir žmones, iš kurių galima rinktis vyrą ar žmoną. Atvykėliui, pvz., pradinių kursų antropologijos studentui, tokios sistemos tampa ypatingai sudėtingu galvosūkiu.
Australų mitologija, ceremonijos ir jas lydinčios meno formos lygiai taip pat toli gražu nėra paprastos ar grubios. Priešingai, jas reikėtų vertinti kaip turtingas ir ištobulintas. Trumpai tariant, australai pasinaudojo keliais paprasčiausiais principais ir supynė juos į sudėtingą variacijų tinklą. Dar daugiau, panašu, kad australai itin domėjosi giminystės, ceremonijų sritimis ir visai mažai savo dėmesio skyrė technologijoms. Ir priešingai, Vakarų civilizacija daugiausiai domėjosi technologijomis, o inovacijos giminystės ir ceremonijų srityse buvo laikomos tabu zona. Iš čia ir kyla klaidinanti nuostata, kad australai yra „primityvūs“ (neigiama prasme), grubūs ir paprasti.
Politinei australų organizacijai nereikalingi jokie sudėtingi dariniai, todėl jų nėra. Jų politinė organizacija vadinama „gerontokratija“, t.y. senų žmonių valdžia. Tiksliau tariant, australams tai reiškia, kad seni žmonės yra įtakingesni ir jų nuomonė priimama dėl pagarbos pagyvenusiam žmogui. Dar daugiau, vyresnis žmogus yra ir senelis, todėl už jo žodžių slypi moralinė giminystės galia. Vyresnių vyrų sprendimai priimami ir dėl baimės prieš viešąją nuomonę, tikint, kad visi kiti grupės nariai pasmerks bet kokius nesutarimus. Manoma, kad vyresni vyrai turi tam tikro šventumo, nes grupėje jie yra šventos išminties skleidėjai.
Pavyzdžiui, murnginų tarpe kiekvienas klanas turi savo ceremonijų lyderį, kuris žino visus klano ritualus. Ši pozicija iš tėvo atitenka jo sūnui. Kontroliuodami ceremonijų sistemą šie lyderiai taip pat kontroliuoja, kas, kada ir kokiomis ceremonijomis gali būti inicijuotas. Tai yra ypatingai svarbu murnginų vyrams, kurie, norėdami būti pilnateisiais visuomenės nariais, įvairiais savo gyvenimo etapais turi atlikti specialias apeigas, kad pereitų iš vienos amžiaus grupės į kitą. Šios apeigos atskleidžia žinias, kurios reikalingos grupės išlikimui.
Gyvenimas yra iniciacijų į įvairias ceremonijas procesas, todėl gyvenimo paslaptys ir jo kulminacinis taškas yra galutinė iniciacija į „galutines gyvenimo paslaptis pamatant ezoteriškiausią iš visų totemų“. Tokiu būdu didžiausia vyresniųjų jėga yra antgamtinė sankcija: leidimo tam tikroms žinioms nesuteikimas atrodo kaip esminė kliūtis sėkmei gyvenime. Be to, vyresnieji gali nukreipti viešąją nuomonę prieš atskirą žmogų.
Grupės viduje vyresnieji yra atsakingi už bendravimą su prašalaičiais, kraujo keršto organizavimą ar bausmės skyrimo prasižengėliui skatinimą. Tačiau jie neturi galios, kad konkreti bausmė būtų pritaikyta praktikoje, jie gali tik skatinti fiziškai stipresnius bendruomenės vyrus pritaikyti bausmę nusikaltėliui.
Antgamtinės sankcijos australų bendruomenėse yra svarbus tvarkos palaikymo būdas. Gerai žinomas kaulo nukreipimas, kuriam nereikia ypatingo pasiruošimo. Naudojant šią techniką priešo link nukreipiamas magiškas kaulas, po to jis informuojamas, kad tai buvo padaryta. Manoma, kad vėliau auka susirgs ir numirs. Cannonas jau anksčiau pastebėjo, kad ši technika itin veiksminga. Panašu, kad auka tikrai miršta, nes paprasčiausiai atsiduoda mirčiai.
Kaip ir eskimai, australai turi ne visą savo laiką religijai skiriančius šamanus. Jie patiria specialias iniciacijas prižiūrimi šamanų grupės, kuri sudaro tam tikrą amatininkų gildiją. Šamanai gali veikti prieš priešo magiją. Jie taip pat gali sunaikinti žmogų. Todėl jie yra pagrindinė jėga, galinti mobilizuoti ir įtakoti viešąją nuomonę, ir, anot Warnerio, jie yra efektyvūs ceremonijų lyderiai.
Australų visuomenė – tai politinė sistema, kuri labiau struktūrizuota nei eskimų ar pigmėjų. Iš tikro gerontokratiniai bruožai daugiau būdingi Afrikos sodininkams. Vis dėlto australai pasitelkdavo ir religines sankcijas. Vyresnių vyrų kontroliuojamos iniciacijų ceremonijos buvo labai svarbios visaverčio vyro statusui, ir tai primena primityvią vyriausybę, tačiau australų bendruomenės yra giminių bendruomenės, o tie vyresnieji irgi yra giminės, tad jų statusas labiau primena senelio, o ne valdytojo ar policininko statusą. Be to, vyresnieji jokiu būdu neturi prievartos monopolio, kurį galėtų panaudoti prieš savo grupių narius (ši prievarta, be jokios abejonės, yra esminis vyriausybinės struktūros bruožas).
Vertė RB
Versta iš: Harold Barclay. People without Government: An Anthropology of Anarchy, rev. ed., Seattle: Left Bank Books, 1990.
Skaityti kitus Haroldo Barclay'aus knygos ŽMONĖS BE VYRIAUSYBĖS skyrius
