Straipsnyje „Patriotizmas ir vyriausybė“, parašytame 1900 metais, L. Tolstojus argumentuotai įrodo, kad patriotizmas yra absoliutus blogis, sukeliantis bjaurią neapykantą ir kruvinus karus. Jis mano, kad žmonija turi sukti kitu – ne tautinės izoliacijos, o visuotinės bendrystės – keliu.

 

Straipsnis parašytas daugiau nei prieš 100 metų, kada pasaulis buvo padalintas į tarpusavyje besiriejančias didžiules imperijas – Rusijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos-Vengrijos. Tačiau neprarado savo aktualumo ir šiandien, kada pasaulis draskomas kvailų tautinių valstybėlių konfliktų

 

***

 

„Bet kas bus, jei nebus vyriausybių?“ – paprastai klausiama. Nieko neatsitiks, tik bus sunaikinta tai, ko seniai jau nebereikia ir kas yra kvaila. Bus sunaikintos organizacijos, kuriios, jau seniai tapusios nereikalingos, šiandien tapo kenksmingos.

 

„Jei nebus vyriausybių – žmonės smurtaus ir žudys vienas kitą“, – paprastai sakoma. Kodėl? Kodėl sunaikinus organizaciją, kuri kilo kaip smurto pasekmė ir kaip palikimas buvo perduodama iš kartos į kartą, kad galėtų toliau smurtauti, – kodėl sunaikinus tokią nebetinkamą organizaciją turėtų kilti smurto ir žudynių banga? Atrodytų, priešingai, sunaikinus smurto organizaciją, žmonės nustos smurtauti ir žudyti vienas kitą.

 

Dabar yra žmonių, specialiai ugdomų ir ruošiamų, kad žudytų ir smurtautų prieš kitus žmones, – tai žmones, kuriems pripažįstama teisė smurtauti, kurie naudojasi šiam tikslui sukurta organizacija. Toks smurtas bei žudynės yra laikomi geru, šauniu užsiėmimu. Panaikinus smurto organizaciją, žmonės nebebus taip auklėjami, niekas nebeturės teisės naudoti prievartą ir, kaip įprasta mūsų laikų žmogui, prievarta bei žudymas bus laikomi blogais poelgiais.

 

O jeigu smurtas tęsis net ir panaikinus vyriausybes, akivaizdu, kad jo bus mažiau nei dabar, kada egzistuoja specialiai smurtavimui sukurtos organizacijos ir sąlygos, kada smurtas ir žudymai pripažįstami gerais ir naudingais. Vyriausybių panaikinimas tik sunaikins kaip palikimą perduodamą nereikalingą prievartos organizaciją ir jos pateisinimą.

 

„Nebus nei įstatymų, nei nuosavybės, nei teismų, nei policijos, nei švietimo“, – paprastai sakoma, sąmoningai supainiojant valdžios prievartą su įvairia visuomenės veikla.

 

Panaikinus vyriausybių organizacijas, sukurtas prievartai prieš žmones, anaiptol nebus panaikinti nei įstatymai, nei teismai, nei nuosavybė, nei policija, nei finansinės įstaigos, nei švietimas. Priešingai, grubių vyriausybių, siekiančių tik išsilaikyti valdžioje, pašalinimas prisidės prie visuomenės, kuriai nebus reikalinga prievarta, organizavimosi. Ir teismai, ir visuomeniniai reikalai, ir švietimas – visa tai įgaus tokią formą, kokios reikia žmonėms. Bus panaikinta tik tai, kas trukdė laisvai reikštis žmonių valiai.

 

Žmonių gyvenimas liktų geresnis netgi tada, jeigu iškeltume prielaidą, kad be vyriausybių prasidės sumaištis ir vidaus susirėmimai. Žmonių padėtis dabar tokia, kad blogesnę sunku įsivaizduoti. Liaudis nuskurdinta, ir skurdas neišvengiamai didės. Visi vyrai paversti vergais kariškiais ir kiekvieną minutę turi laukti įsakymo eiti žudyti ir būti žudomais. Ko gi dar tikėtis? Kad nuskurdintos tautos išmirtų iš bado? Tai jau prasideda Rusijoje, Italijoje ir Indijoje. Arba to, kad į kareivius pradėtų imti ir moteris? Transvalyje tai jau daroma.

 

Taigi, jei vyriausybės nebuvimas iš tikro reikštų anarchiją (nors anaiptol nereiškia), net ir tada jokia anarchijos sumaištis nebūtų blogesnė už tą padėtį, į kurią vyriausybės veda tautas arba jau atvedė.

 

Todėl žmonėms negali būti nenaudinga išsivaduoti iš patriotizmo ir panaikinti juo besiremiantį vyriausybių despotizmą.

 

Лев Толстой, „Патриотизм и правительство“. Пирогово, 10 мая 1900 г.

www.levtolstoy.org.ru vertė Evaldas Balčiūnas