Nuo 2001 m. birželio iki 2004 m. liepos minimalios dirbančio žmogaus pajamos Lietuvoje (minimali alga arba minimali alga kartu su pašalpa) teisiškai sudarė 68 proc. nuo vidutinės algos, o nuo 2004 m. liepos iki dabar – 60 proc. Kitaip tariant, šiuo metu minimali alga yra 993 litai „į rankas” (vidutinė alga “į rankas” yra 1655 litų).

     Toks yra Europos socialinės chartijos 4 straipsnio reikalavimas, kuris yra privalomas Lietuvai. Šie pinigai, suskaičiuoti nuo pat 2001 metų, yra turtinė teisė, kurią galima įgyvendinti per teismus. Dėl šio klausimo galima kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

     Šią Chartiją Seimas ratifikavo 2001 m. gegužę, o įsigaliojo ji birželį, – nuo šios datos kiekvienas Lietuvos gyventojas, dirbantis už minimumą įgijo turtinę teisę. Chartijos 4 str. 1 d. nustato: “Teisė į teisingą atlyginimą.

     Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, Šalys įsipareigoja: 1) pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.”

     Kas yra “atlyginimas, garantuojantis darbuotojui ir jo šeimai normalų gyvenimą”? Klystate, jeigu galvojate, kad tai yra romantiškai poetinė metafora, neturinti praktinės prasmės. Vienintelė institucija, kuri turi teisę aiškinti Chartiją, yra Europos socialinių teisių komitetas (ESTK), posėdžiaujantis Strasbūre.

     ESTK precedentų teisė (išvados ir sprendimai) yra neatsiejama Chartijos dalis. Nuo 1961 iki 2004 m. ESTK aiškino, kad sąvoka 'normalus gyvenimas” reiškia, kad minimali alga “į rankas” turi sudaryti 68 proc. nuo vidutinės algos. 2004 m. aiškinimas buvo pakeistas ir suma sumažinta iki 60 proc. Tuo atveju, jeigu minimali alga yra mažesnė, valstybė privalo padengti skirtumą pašalpomis. Šiuo metu Lietuvoje galioja šis išaiškinimas.

     Šie 993 litai „į rankas” yra ne priešrinkiminis pažadas, o jūsų teisė, kuri jau atšventė 11 gimtadienį. Jums reikalingas ne Seimo narys, o advokatas.

     Priešingai nei reikalauja Chartija, nuo 2001 m. keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų (šiuo metu 20,8 proc.) dirbo už 687 litus „į rankas” arba už dar mažiau. Jie negavo savo teisėtų pajamų. Įvyko turtinių teisių pažeidimas.

     Vienas mano draugas man pasakė, kad jis dirba apsauginiu ir gauna 900 litų „į rankas” – daugiau nei „oficialus minumumas”. Tačiau jis irgi yra žmogaus teisių pažeidimo auka, kadangi visą šį laiką kiekvieną mėnesį jis turėjo teisę į papildomus 93 litus „į rankas”. Iš tiesų, nuo Vyriausybės galėjo nukentėti apie 30 – 40 proc. Lietuvos gyventojų.

     Kaip tai atsitiko? Kodėl Seimas ratifikavo Chartiją, bet nepakeitė savo žemesnių įstatymų? Kodėl Lietuva jau 11 metų pažeidinėja įsipareigojimus Europai ir savo piliečiams? Neseniai realiai gaunama minimali alga „ant popieriaus” buvo padidinta 50 litų – klausimas apie tai, kad šiuo metu minimali alga „į rankas” teisiškai jau yra 993 litai net nebuvo keliamas.

     Atsakymas yra labai paprastas: Seimo nariai nesuprato už ką balsavo. Pagaliau, nors vieną kartą žmonėms iš to yra nauda. Vidutinis Seimo narys arba ministras, perskaitęs Chartiją, nesugeba intelektualiai suprasti jos turinio.

     Be abejo, Seime ir Vyriausybėje yra daugybė teisinių patarėjų. Tačiau, deja, gyvenimas rodo, kad tik protingas žmogus sugeba aplink save suburti protingą komandą. Tik tas Seimo narys arba ministras, kuris pats turi aukštą kvalifikaciją, gali suprasti, kad jam reikalingi patarėjai, turintys aukštą kvalifikaciją.