Šviesiam Lautréamont’o atminimui

Atskiras „aukštosios“ rašytinės kultūros perkėlimo į „žemąją“ žodinę kultūrą atvejis yra plagiatas, t. y. tiesioginis autoriaus teksto pasisavinimas, atliekamas kito autoriaus ar autorių grupės. Plagiatas numato autoriaus „auros“ suardymą ir teksto perkėlimą į kitą kultūrinį, socialinį ir politinį kontekstą. Naujas teksto įvertinimas, kuris kartais keičia visus pirminius jo bruožus ir charakteristikas, – štai plagiato ir jam giminingų kultūros produktų, sukuriamų manipuliavimo būdu, užduotis.

Vieni pirmųjų plagiato galimybes pradėjo naudoti rusų futuristai, tiksliau, Igoris Terentjevas, paskelbęs ištisą manifestą, kuriuo pateisino ir gynė plagiatą. Svarbia kultūrinio pasipriešinimo priemone plagiatą laikė dadaistai, siurrealistai, o vėliau ir situacionistų internacionalo lyderis Guy Debord’as. Savo darbe plagiatą sąmoningai naudojo vienas šiuolaikinio neoizmo pradininkų Stewartas Home’as (savo vardu paskelbė anglų menininko Gustavo Metzgerio manifestą „Meno streikas“).

Šiuolaikinis plagiatas remiasi senomis žodinės kultūros, kuri nuolat manipuliuoja svetimais tekstais ir pritaiko juos savo poreikiams, tradicijomis. Plagiatas – viso labo tik viena iš kultūros aproprijavimo formų. Populiarioje kultūroje šis medodas vadinamas „sampingu“, vizualiuose menuose – tai koliažas ir montažas.

Tokio aproprijavimo tikslai gali būti skirtingi. Pasitelkus šią kultūrinę priemonę dažnai pasiekiama absoliuti pirminės medžiagos parodija, jos kritika ir radikali jos reikšmių dekonstrukcija. Kitais atvejais plagiatu stengiamasi „prikelti“ pasirinktą medžiagą, kad ji atgimtų ir persikeltų į aktualią kultūrinę atmintį.

Pripažintas kultūrinio aproprijavimo meistras buvo Marcelis Duchamp’as su savo „redi-meidais“, perkėlusiais masinės „žemosios“ kultūros ženklus į elitinę. O situacionistai naudojo populiarų komikso žanrą radikaliems politiniams tikslams – skatino visuomenės pokyčius.

Plagiatas sugriauna hegemoninės kultūros prioritetus ir šiuo požiūriu yra pasipriešinimo technologija. Plagiatas – nepakeičiamas ginklas kovoje prieš genijaus ir autoriteto kultą, prieš genijaus, autoriteto, autentiškumo, originalumo ir kūrybiškumo mitus.

Alexander Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. V.: Juodraštis, 2008.