|
|
| Nežinomas autorius: JOKIŲ AUTORIŲ, JOKIOS MENO PREKYBOS! |
| menas |
 Maskvos menininkų grupė „Už anoniminį ir nemokamą meną“ (UAiNM, rus. ЗАиБИ – За анонимное и безплатное искусство) susikūrė novatoriškais 1990-aisiais, kai tuometinė Rusijos valdžia atleido vadeles ir į gyvenimo sceną plūstelėjo naujas meninis žodis ir veiksmas. Menininkai paskelbė dvi stebėtinai paprastas idėjas, kurios radikaliai keičia dabartinę visuotinai priimtą meno sampratą, t. y. grąžina kadaise iškraipytą kūrybos prigimties idėją. Jie teigia, kad: 1. Menas arba kūryba yra tik pats kūrybinis procesas. Menas negali būti parduodamas, nes kūrybinio proceso parduoti neįmanoma. Menas baigiasi su paskutiniu dailininko teptuko potėpiu drobėje ir rašytojo padėtu tašku teksto gale. Visi veiksmai, kurie atliekami PO TO ir yra susiję su baigto „kūrinio“ viešinimu už pinigus, yra ne menas ar kūryba, o prostitucija. 2. Dabartinė „menininko“ sąvoka yra nesąmonė. Menininkas yra kiekvienas žmogus. Jei koks nors žmogus pasiskelbia „menininku“, jis kartu pasisavina teisę gaminti meną, kuri priklauso visiems žmonėms. Niekas neturi teisės priskirti sau autorystės teisių, nes taip diskriminuojamos likusių žmonių laisvos kūrybos teisės. Kuriantis žmogus turi atsisakyti savo vardo ir pavardės kaip prekės ženklo, nes laisva kūryba gali būti tik anoniminis menas. Šiomis radikaliomis tezėmis menininkų grupė „Už anoniminį ir nemokamą meną“ paskelbė karą visai kapitalistinei šiuolaikinio meno gamybos sistemai, kuri pagrįsta intelektine nuosavybe, autorių teisėmis, meno kūrėjų ir vartotojų atskyrimu bei susvetimėjimu, kūrybos rezultatų nusavinimu ir pavertimu preke. Totalitarinėms rinkos ambicijoms galima pasipriešinti tik iškeliant kūrybos, kaip nesibaigiančio proceso, principą ir neleidžiant atskiroms žmonių grupėms privatizuoti meno kūrėjų statusą. Tokioms ambicijoms gali pasipriešinti tik anoniminis ir nemokamas menas. Jei menas taps anoniminis, nebeliks identifikuojamų meno gamintojų, žlugs meno ekonomika ir rinka, kitoks bus ir meno vartojimas. Nebeliks ir paties meno kaip užbaigto ir fiksuoto kūrybos rezultato, skirto parduoti meno rinkoje. Kas tada bus? Susvetimėjusią meno gamybą pakeis kūryba, atvira ir prieinama kiekvienam žmogui, panaši į folklorą. Kiekvienas meno kūrinys bus permanentiškai keičiamas, transformuojamas ir tobulinamas – jis niekada nebus užbaigtas ir paskelbtas galutiniu. Kūryba išsivaduos iš sustabarėjusių žanrų bei tekstinių formų nelaisvės ir taps labiau žodinė. Literatūra, vaizduojamieji menai, muzika ir kitos kultūros apraiškos nebevegetuos apibrėžto kanono teritorijoje, o laisvai jungsis tarpusavyje ir susilies į vientisą žmogaus kūrybinės valios apraiškų srautą, kuris vadinamas gyvenimu.  Teorija graži, o kaip praktika? Visus teorinius postulatus grupės „Už anoniminį ir nemokamą meną“ nariai ryžtingai bandė įgyvendinti praktikoje, gyvendami menininkų komunoje. Visi jų per dešimtmetį sukurti meno kūriniai buvo anoniminiai ir viešinami už dyką. Vieninteliai grupės atpažinimo ženklai – kryžmai užbrauktas copyright ženklas ir koks nors radikalus šūkis, pavyzdžiui: „Revoliucingas tik chujovas menas! Visa kita buržujai nupirks!“ UAiNM – tai ištisa kontrkultūra, pasireiškusi literatūroje, dailėje, kine ir dešimtyse kitų žanrų, kuriems meno kritikai iki šiol nesugalvojo pavadinimų. Jie sukūrė šimtus aforistinių lozungų, rašė kaip oberiutai, draminiuose kūrinėliuose kopijavo S. Becketto absurdą, idealizavo „pirmąjį zaibistą“ Šekspyrą (kuris, jų manymu, buvo literatūrinis fantomas), surengė keliolika revoliucingų hepeningų ir masinių gatvės akcijų, nuolat suko filmus, kuriuose nėra įprastų pradžios ir pabaigos titrų, vietoj jų parodomas vienintelis užrašas: „Autorius nežinomas.“ Savo kolektyvine kūryba, grįsta montažo, koliažo, citatos ir plagiato principais, jie įrodė, kad geras menas nebūtinai turi būti autorinis ir brangus. 2001 m. pavasarį grupė „Už anoniminį ir nemokamą meną“ paskelbė nutraukianti centralizuotą ir koordinuotą veiklą, t. y. pasiekė logišką savo veiklos finalą ir nusprendė galutinai „susilieti su liaudimi“. Nuo to laiko kovo 1-oji minima kaip Nežinomo menininko diena. Manifestas Už anoniminį ir nemokamą meną – UAiNM AKSIOMOS
kūryba būtina, kad žmogus gyventų normalų gyvenimą pirminis kūrybinis impulsas (PKI) neišvengiamas jis pajaučiamas kaip alkis, ateina kaip miegas todėl kūryba – tai savitikslis procesas, kuriuo siekiama vienintelio tikslo – numalšinti kūrybos alkį realizuoti PKI kūryba – tai procesas kuriam nereikia jokių ypatingų priežasčių ir sąlygų kiekvienas žmogus nuo pat gimimo turi viską ko reikia kūrybai kiekvienas yra menininkas net jeigu jis apie tai nežino atskiro žmogaus kūryba negali būti kam nors naudinga išskyrus jį patį nepasisotinsi žiūrėdamas į kitų žmonių vaišes
KAS YRA KŪRYBA?kūryba – tai laisvas žaidimas žmonių kurie turi įgūdžių bei sugebėjimų ir siekia juos tobulinti bei vystyti kalbant paprasčiau kūryba yra tai ką žmogus daro nuoširdžiai susidomėjęs kūryba yra procesas jos nėra iki to jos nėra po to iki to – kūrybinė medžiaga nesusijusi su kūryba kol yra tik medžiaga, kūrybos dar nėra todėl medžiaga gali būti bet kokia jos gali ir iš viso nebūti po to – kūrybos rezultatas nesusijęs su kūryba kai pasiekiamas rezultatas kūrybos jau nebėra todėl rezultatas gali būti bet koks jo gali ir iš viso nebūti rezultato negali būti ir dėl to kad kūryba yra savitikslė vadinasi – betikslė kūryba yra tai kas vyksta medžiagai tampant rezultatu anoniminis ir nemokamas menas yra visa, kas sukurta pasaulyje PASITENKINTI UŽ PINIGUSpasitenkinti už pinigus – naivi utopija būtų gerai žinoma bet taip nebūna tą žino bet kuri prostitutė užsakovas žino daug būdų, kaip paversti pareiga visus jūsų sugebėjimus bet nėra būdo, kaip nupirkti jūsų norus ir galimybes tokie pinigai tiesiog dar nesugalvoti juk viską ką su malonumu darai stengiesi ištęsti kuo ilgiau pageidautina – visam gyvenimui o prekyboje viskas daroma kuo greičiau ir paprasčiau kitaip neapsimoka viskas iš šono atrodo vienodai taip netgi geriau paklok nors dešimtį gyvenimų – vertė nepasikeis 
paklausit kam gi tada apskritai užsiimti AiNM ar ne geriau gyvenimą skirti produktyviam darbui už pinigus bet tai neįmanoma nes žmogus – kūrybinga būtybė neįmanoma atimti ar visiškai užgniaužti kūrybinių jo sugebėjimų ir poreikių jei juos užblokuosi vadinamosiomis meno formomis, pvz. muzika tapyba ir t. t. jie prasiverš kitose srityse pavyzdžiui kulinarijoje žvejyboje snukių daužyme kas nors paprieštaraus kokia gi čia kūryba tai pilka kasdienybė o mūsų požiūriu kūryba galima vadinti bet kokį krustelėjimą jei jis nuoširdus ir laisvas ir priešingai bet koks dailės kūrinys gali būti kasdieniškas jeigu kuriamas iš būtinybės ir rutinos pačiame mene nieko dvasingo ir įdomaus t. y. kūrybingo iš esmės gali ir nebūti nes menas kaip toks tai nagingas turimų įgūdžių panaudojimas siekiant kokio nors tikslo o juos panaudoti galima skirtingai galima bjauriai keiktis kaip nusipelniusiam artistui t. y. kūrybingai o galima ir smuiku griežti (netgi neblogai išmokti) pati menininko profesija anaiptol nereiškia, kad esi kūrėjas ir darbas ir poilsis ir apskritai kiekviena gyvenimo akimirka gali būti kūryba ir menas o jei gyvenime nėra nei kūrybos nei meno tai pilka kasdienybė kūryba – įdomus procesas menas – puikus rezultatas pilka kasdienybė – nuobodu ir bergždžia daug ką paaiškina terminas BŪVENIMAS būvenimas – tai laisvas ir bekonfliktis buvimas tam tikromis sąlygomis būventi reiškia nepaklusti toms sąlygoms su jomis susilyginti kai žmogus būvena jam neegzistuoja jokios sąlygos jis pats tampa sąlyga tokia kaip ir visos kitos bet jis ir to nejaučia visa tai ką žmogus daro būvenimo sąlygomis gaudo žuvis ar renkasi kaklaraištį flirtuoja gatvėje ar spokso televizorių vadinama zaibistika anoniminiu ir nemokamu menu tai iš tikrųjų itin neįmantru dėl to ypač vertinga o kodėl gi anoniminis ir nemokamas ogi todėl, kad socialaus gyvūno gyvenime aptinkami du motyvai labiau už kitus temdantys jo būvenimą tai ką apie mane pagalvos ir ką aš už tai gausiu nieko nepagalvos nieko negausi nei gero nei blogo būvenimo akimirkomis kiekvienas žmogus tampa menininku nežinomu menininku pačiu nežinomiausiu menininku nes apie tai jis net pats nežino nežinomi menininkai yra visi ir menininkai ir santechnikai ir tolimojo plaukiojimo kapitonai ir tai yra gerai nežinomas menininkas yra ir zaibistas tik jis tai žino ir agituoja kitus už ANONIMINĮ ir NEMOKAMĄ meną 
KŪRYBA IR MENASSTVERK, KAS PAKLIUVO, IR TUČTUOJAU KURK. Medžiaga gali būti bet kokia, sulipdysim iš to, kas po koja. PINIGŲ NĖRA IR NEREIKIA. Rezultatai – ne vertybės. Jie mėtosi prie kiekvieno kampo kartu su kitais žmonių veiklos produktais. REZULTATAS NESVARBUS. Pasirink, kas patinka. Viskas buvo, yra ir bus, bet tai ne priežastis nusiminti – viskas zaibistui kiekvieną dieną atrodo naujai. Kam žinoti ir atminti, kas ką padarė? Geriau pasidaryti pačiam. Kad ir tą patį. PASIDARYK PATS. Rafaelis – tas pats, kas šerkšnas ant lango. AiNM – visa ta nuostabybė, ką tu matai ir darai. Pasaulyje, kuriame žmonės ir daiktai nuolat kinta, iš rūdos virsta šlaku ir atvirkščiai, neįmanoma atskirti rezultato ir pradinės medžiagos, šviežio nuo supuvusio, originalo nuo plagiato. Šios sąvokos – beprasmės. Sena ir nauja – tik prekeivių išmonė. Kad nepultum į abejingą pasyvumą, reikia ieškoti kitų atskaitos taškų. UŽ ANONIMINĮ IR NEMOKAMĄ MENĄ!Žvejy! Žuvis ne tavo. Ji įvykdo savo norą ir nuplaukia tolyn. Nepasirašinėk po žuvimi, jos negadink, žuvis bendra. Atmink gyvūnus: ŽYMĖTI TERITORIJĄ TEREIŠKIA TERŠTI. Žvejy! Neieškok auksinės. Auksinė žuvelė norų neįvykdo, ji nuskęsta. Kartu su žveju. Tu pats auksinis. Plekšnę paversk menke ir paleisk. Žvejys mato žvejį. KIEKVIENAS YRA MENININKAS! VISKAS AMŽINA. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS NĖRA. Užsionanizuokit! Dauginkitės! Atverkit dirbtuves! MENAS – TAI NAGINGAS SAVO ĮGŪDŽIŲ PANAUDOJIMAS KO NORS SIEKIANT, o tą daryti galima pačiais įvairiausiais būdais! Copyleft Nežinomas autorius ЗАиБИ, Lenin & Stalin 2 ЗАиБИ, Lenin & Stalin 3 |
Komentarai
"bacevycia durdamas pirstu bakstelejo (i): http://www.anarchija.lt/index.php/menas/uz-nemokama-ir-anonimini-mena.html
is pasauliniu pasauliniu pavyzdziu: toks "menininkas" ludwig wittgenstein isgyveno kurdamas mena(analitine filosofija)wwi apkasuose, kaimo mokykloje, vienuolyno sode ("gerilla sodininkyste :>)it t. t.
ka apie tai manai, GRYNAI TEORISKAI ?
Sedi basa, alkana..., o kazhkas Snoro bankui reklamai klipus daro ant tavo idejos...
Visokiu Beigbederio tipo pizdukai, tai tik dziaugiasi "undergraundo" nemokamom idejom...
Rusai tai gali pizdielint, nes pas juos tos autorines neveikia visai:-) guodes cia man tik ka akademikas Dubovas:-), bet kai man pvz. Latga "atkata" uzh autorine "bado" periodu perveda, kad ir 46 litus, nu labai skanus ryzhiai su kiauliena:-)
ten parashyta apie neshulius ir aviu vartus:-), mintis, kad turtuoliai apsikrove turtais i dangu (jeruzale) nepapuls, nes jie kaip kupranugariai,a pkrauti neshuliais (turtais) ir negali pralist pro siaurus (avims skirtus) vartus.
Nipizdi daragoj:-)apie anonizma
Cia jau toks asmeninis reikalas:-)pati reklamoj dirbau:-)
o ir shiaip tas autoriniu atsisakymas, jei pavienis reishkinys, o ne masinis, ne kaip koks sajudis ar grupe su manifestu, tai tik pats gali ubagais isheit ir tada jau jokio meno nebus uzh ka daryt...
Mens suprontams, kāp tingiejėms dėrbtė, atsėrada jau pėrmikštie visuomeniė.
ėš graiku ruodas: Παράσιτο.
Iki šiū dėinū gal būtė mena rūšis, katros pagrėndėnē tėksla - mokiejėms gyventė vaduovaujantis dėscėplīna ėš ėvairiū juoku. Soaugis žmogos tor organizmi veita, skėrta pruojektoutė ė statīt mena ėš parazitėzmo kāp kėtā būdā komonėkācėjės procesi.
Mens, katro pagrėndėnē tėksla ī formoutė parazitėzma, kovuo so XXI omžio estetėka ont meno ė nemeno rėbos dalīvaunat aktoriams ė poblėkā.