Raoulis Vaneigemas (g. 1934) – anarchistinių pažiūrų kairysis Belgijos rašytojas ir filosofas, vienas iš Situacionistų Internacionalo (1961–1970) įkūrėjų, kultinės knygos „Kasdienio gyvenimo revoliucija: traktatas apie jaunosios kartos mokėjimą gyventi“ (1967) autorius. Kasdienybės revoliuciją R. Vaneigemas supranta kaip dominuojančios tvarkos, ideologijos, diskurso šalinimą bei spontaniškos, kokybiškos kūrybos įtvirtinimą. Jis yra taikliai pastebėjęs: „Nuo dabar jokia revoliucija nebus verta savojo vardo, jei ji nereikš visiško hierarchijos pašalinimo“. Savanoriškai pasitraukęs iš Situacionistų Internacionalo, R. Vaneigemas išleido seriją knygų, kuriose propagavo savivalda ir saviorganizacija paremtą visuomenę. Be to, jis, pasirodo, kūrė ir dainas...
LA VIE S’ECOULE, LA VIE S’ENFUIT
Muzika: Francis Lemonnier
|
La vie s’écoule, la vie s’enfuit
Les jours défilent au pas de l’ennui
Parti des rouges, parti des gris
Nos révolutions sont trahies
Le travail tue, le travail paie
Le temps s’achète au supermarché
Le temps payé ne revient plus
La jeunesse meurt de temps perdu
Les yeux faits pour l’amour d’aimer
Sont le reflet d’un monde d’objets.
Sans rêve et sans réalité
Aux images nous sommes condamnés
Les fusillés, les affamés
Viennent vers nous du fond du passé
Rien n’a changé mais tout commence
Et va mûrir dans la violence
Brûlez, repaires de curés,
Nids de marchands, de policiers
Au vent qui sème la tempête
Se récoltent les jours de fête
Les fusils sur nous dirigés
Contre les chefs vont se retourner
Plus de dirigeants, plus d’État
Pour profiter de nos combats
|
Gyvenimas bėga, gyvenimas lekia,
Dienos slenka viena po kitos,
Raudonųjų ir pilkųjų partijos
Išdavė mūsų revoliucijas.
Darbas žudo, už darbą moka,
Laiku prekiauja prekybos centre,
Parduotas laikas nebegrįžta,
Nuo prarasto laiko mirša jauni.
Akys, sukurtos meilei, –
Daiktų pasaulio atspindys.
Be svajų ir be tikrovės
Reginiams mes pasmerkti.
Sušaudyti ir numarinti
Atslenka pas mus iš praeities gelmių.
Niekas nepasikeitė, viskas tik prasideda,
Prievarta visus užgrūdins.
Dekit, kunigėlių guoliai,
Prekeivių ir policijos lizdai.
Vėjyje, kurs sėja audrą,
Mūsų šventės dienos noksta.
Į mus nutaikyti ginklai
Atsigręš prieš mūsų ponus,
Neliks jokių vadų, jokių valstybių,
Nebus kam pasinaudoti mūsų kova.
|
