Kolektyvai būna įvairių pavidalų ir dydžių. Juos vienija gyvenimas kartu, filmų kūrimas, sekso žaisliukai, vaikų priežiūra ir pan. Žinome knygų mėgėjų, bitininkų, verslininkų, žiniasklaidos, motociklininkų, maisto augintojų ir pan. kolektyvus.
Kolektyvai gali būti neformalūs, panašūs į suneštinį vakarėlį, kur paprasčiausiai susitariama, kad kiekvienas atsineša maisto ir kiekvienas gali mėgautis kitų atsineštu maistu. Kolektyvai gali būti ir formalūs, kaip bendruomenės centras – su savo finansais, ilgalaikiais planais, žmonių parama, paslaugomis, reabilitacija, stalių dirbtuvėmis, resursų vadyba ir pan.
Kolektyvai remiasi idėja, kad visiems kolektyvo nariams yra naudingas ne konkuravimas (kaip tvirtina kapitalistai), o bendras darbas. Konkuravimas nepalieka vietos bendradarbiavimui ar solidarumui. Jis riboja potencialias individų galimybes. Konkurencija taip pat neatsižvelgia į konkretaus žmogaus poreikius, priklausomus nuo jo gabumų. Maža to, darbas kartu siekiant bendrų tikslų atneša daugiau rezultatų nei pavienis darbas siekiant naudos tik sau.
Kas yra „Riot Folk“?
„Riot Folk“ istorija prasidėjo 2004 metų vasarą, kada kai kurių radikalių muzikantų galvose ėmė sklandyti idėja. Padedami šiuolaikinių technologijų, bendraudami ir bendradarbiaudami, keli bičiuliai sumanė pasinaudoti šia idėja ir suburti radikalų muzikinį kolektyvą. Galvojome apie tai kelis mėnesius, po to susiskambinome, nusistatėme bendradarbiavimo sąlygas, buvo nutarta, kad dalijimasis resursais (kontaktais, interneto svetainėmis, garso įrašymo įranga ir pinigais) padės mums skatinti vieni kitus.
Prisiimant kolektyvinį identitetą, galima pasiekti platesnį klausytojų ratą. „Riot Folk“ sukūrė tinklą iš bičiulių, su kuriais galima surengti turą, padaryti įrašą, keistis idėjomis, susilaukti pagalbos ir pačiam kam nors padėti. Galėjome tapti ir kitų radikalių projektų (paramos renginių, solidarumo veiksmų) įkvėpėjais.
{youtube}ATLb0QiIK9s{/youtube}
Ką reiškia būti „Riot Folk“ nariu?
Veikti kaip kolektyvui reiškia kelis dalykus. Susitarėme įkurti kolektyvinį fondą, į kurį kiekvienas įneša kiek gali ir pasiima kiek reikia. Mūsų bendri sprendimai priimami remiantis bendru sutarimu. Didesnių nei 50 USD sumų panaudojimas iš fondo turi sulaukti bendro pritarimo.
„Riot Folk“ kolektyvo struktūrai reikia nemažai pasitikėjimo ir bendravimo (dažniausiai el. paštu, nes mes stipriai decentralizuoti ir išsibarstę po visą šalį). Kai kurie grupės žmonės į muziką žiūri kaip į pagrindinį pragyvenimo šaltinį, kiti norėtų būti daugiau žinomi ne dėl jų kuriamos muzikos, o dėl politinių veiksmų. Kai kurie kolektyvo nariai nerimauja dėl kai kurių žiniasklaidos pranešimų apie juos, kiti teigiamai vertina bet kokias publikacijas apie kolektyvą. Turime pasitikėti vieni kitais ne tik todėl, kad dalinamės pinigais, bet ir todėl, kad individualus pasirinkimas atspindi kolektyvo nuomonę.
{youtube}Cuo0Hg0TGH4{/youtube}
Kodėl „Riot Folk“? Kodėl ne „Riot Folk Records“?
„Riot Folk“ yra pelno nesiekiantis muzikinis kolektyvas, kovojantis prieš priespaudą ir kapitalizmą. Nenorime krautis kapitalo iš savo muzikos, norime naudoti ją kaip įrankį ar ginklą, nukreiptą prieš kapitalizmą.
Iš savo muzikinės veiklos gautus pinigus dažniausiai išleidžiame koncertinėms kelionėms ar albumams. Manome, kad muzika turėtų būti pasiekiama visiems, todėl visą savo muziką leidžiame atsisiųsti nemokamai, kartu priimdami laisvanorišką paramą koncertų metu. Nors kai kurie į muziką žiūri kaip į darbą (darbuotojai turi gauti atlygį), pastebimi ir savitarpio mainai tarp auditorijos ir muzikantų, kurie ne visada remiasi pinigais. Per visą pasipriešinimo istoriją muzika kūrė judėjimus, o judėjimai kūrė muziką. Anksčiau muzika kėlė grėsmę kapitalizmui ir kitoms engiančioms sistemoms, tad mes norime folklorą vėl paversti grėsmingu!
„Riot Folk“ kolektyvui priklauso aštuoni jauni ir radikalūs muzikantai, kuriuos subūrė noras „iš apačios“ kurti muzikantų tinklą. Kaip akustinės muzikos atlikėjų trupė, pasišventusi savitarpio pagalbai ir solidarumui, mes siekiame kurti stiprų kolektyvinį politinį balsą, galintį provokuoti, šviesti, kelti abejones ir įkvėpti. Pete‘as Seegeris sakė: „Dainuojantis judėjimas visada laimi“. Sutinkame su tuo.
„Riot Folk“ susibūrė 2004 m. gruodžio mėn. Tai buvo bandymas sulaužyti izoliacijos sieną, kurią juto daugelis politiškai angažuotų kūrėjų bei atlikėjų. Nežiūrint trumpos savo istorijos, kolektyvas suorganizavo 5 sėkmingus turus po JAV ir Europą, grodamas daugybėje paramos koncertų, sukūrė savo dažnai lankomą svetainę su nemokamais MP3 ir išleido nemažai įrašų.
{youtube}Yim6T5dVNAs{/youtube}
Bendras fonas
Prieš komercinių įrašų ir autorinių teisių erą folk muzika buvo kolektyvinis veiksmas. Dainos buvo kuriamos tam, kad būtų galima dalintis, perleisti kitiems, kad dainuotų visi, kuriems patinka žodžiai ar melodija. Kūrėjas buvo iniciatorius tam tikro „dovanų rato“, kuriame daina netenka jo kontrolės, neneša pelno, o tampa bendro turto, visuomeninės „nuosavybės“ (jei tik galime apskritai naudoti šį žodį) dalimi.
Muzikos įrašų ir masinės gamybos atsiradimas suteikė naujas dalinimosi muzika galimybes, naujus muzikos, kaip socialinės kritikos ir pokyčių įrankio, platinimo kelius. Tačiau kartu atsirado ir nauji santykiai tarp kūrėjo ir jo muzikos – kapitalizmas atrado naują prekę ir naują rinką. Bendra folk muzikos nuosavybė perėjo į menininkų rankas, nes jie tapo savininkais.
Dabar dėmesio centre, kuriame anksčiau buvo daina, atsidūrė menininkas, dainininkas, žvaigždė. Viena iš viso to pasekmių – patys menininkai tapo prekėmis, t.y. vardais, kurie reklamuojami, perkami ir parduodami. Šis žaidimas vadinamas konkurencija (ekonomine ir menine). Tie, kurių „nenusiperka“ godžios įrašų kompanijos, paskęsta komercinės ir tik į pelną orientuotos muzikos triukšme.
{youtube}_CW8ejNz850{/youtube}
Keičiant situaciją
Abejodami kapitalistiniu muzikos kūrimo modeliu, „Riot Folk“ nariai remia individus kaip kūrėjus, o ne kaip prekes. Eidami tokiu keliu tikimės sukurti bendradarbiavimu ir solidarumu besiremiančios folk muzikos modelį.
Nesivaržome dėl koncertų ir pasirodymų vietų, vietoj to mes palaikome vienas kitą dalindamiesi pajamomis, kolektyvine reklama ir bendromis koncertinėmis kelionėmis. Bendri koncertai taip pat paryškina mūsų muzikos turinį ir norimą perduoti žinią, kaip platesnį judėjimą už socialinius pokyčius, o ne atskirų žmonių vardus ir asmenybes.
Struktūra
Struktūriškai „Riot Folk“ derina kooperatyvo principu organizuotos grupės, cirko trupės ir įrašų kompanijos elementus. Mes keliaujame ir grojame kartu, dalindamiesi scena ir pakaitomis atlikdami savo „"numerius“. Kaip cirko trupė mes išlaikome savo, kaip individualių kūrėjų ir atlikėjų tapatybes, kartu kolektyviai dalindamiesi savo menu. Kaip įrašų kompanija mes finansiškai remiame savo kolektyvinę veiklą. Didžioji mūsų pajamų, gautų už įrašus ir koncertus, dalis patenka į bendrą fondą, iš kurio bendru sutarimu pinigai paskirstomi įrašams, CD gamybai, kelionėms ir reklamai.
Priešindamiesi privačiai muzikos kūrinių nuosavybei, atsisakėme savo dainų autorinių teisių. Visas jas galima laisvai platinti, kopijuoti, dainuoti, perdirbti ir įrašinėti. Kai kurie „Riot Folk“ nariai įregistravo savo kūrinius www.creativecommons.org . Mūsų leidžiami CD pardavinėjami už neapibrėžtą kainą (paprastai 0-20 USD), kuri priklauso nuo žmonių galimybių mokėti. Visą mūsų svetainėje esančią MP3 formato muziką galima atsisiųsti nemokamai. Ką bedarytumėme, visada iš savo muzikos stengiamės išspirti kapitalizmą.
Ar tai veikia? Ar gali tokia struktūra būti kūrybiškai ir ekonomiškai naudinga? Kol kas mūsų atsakymas būtų įtikinantis „taip“. Mūsų muzikos sukolektyvinimas sustiprino kiekvieno iš mūsų galimybes būti išgirstam, suteikė papildomos energijos ir galimybių toliau tęsti mūsų muzikinę veiklą. Sukurdami šį kolektyvą, žengėme dar kelis žingsnius naikindami izoliacijos bei konkurencijos kultūrą, tuo pačiu kurdami naujus, solidarumu ir savitarpio pagalba paremtus santykius.
Riot Folk nariai
Adhamhas Rolandas yra gitaros brazdintojas, akordeono tampytojas ir švilpaujantis devynbalsis, ieškantis naujų kolektyvinių išsilaisvinimo strategijų. Per kelis pastaruosius metus išleido 3 albumus. Jis buvo vienas iš „Riot Folk“ įkūrėjų. Koncertavo su Benchpress Burlesque, The Tranny Roadshow, o taip pat numynė dviračiu 5600 km dalyvaudamas įvairiuose folk koncertuose. Kai neišsidirbinėja instrumentais, dirba Berkeley Free Clinic ir studijuoja mediciną San Franciske.
Brenna Sahatjian groja originalius folk gabalus gitara, violončele ir pianinu. Visai neseniai ji padėjo Tansy ir Tarweedui įkurti anarcho-folk-doom džiazo kvartetą Portlande (Oregonas).
Evanas Greeras. Evanas apibūdina save kaip jokiai lyčiai nepriklausantį veganą, žiauriai besidomintį lyčių išlaisvinimu, bendruomenine veikla, klimato problemomis, antirasizmu, Palestinos išlaisvinimu, darbo judėjimu, kalėjimų panaikinimu, jaunimo galių atstatymu ir maisto auginimu. Jo muzika tiesiogiai remia klimato, socialinio teisingumo, bendruomenių savarankiškumo, visų gyvų būtybių išlaisvinimo judėjimus. Gyvena Jamaikos lygumoje (Masačiusetse).
Kate Boverman & Ethanas Milleris gyvena Maine, JED kolektyve. Retai groja viešumoje, dažniausiai mažose salėse, jaukioje aplinkoje. Kartais groja kaip trio „Nothern Spy“, pasikvietę į pagalbą Seth Yentes su violončele. Greta muzikos Kate darbuojasi Northeast Radical Healthcare Network, o Ethanas – Grassroots Economic Organizing kolektyve ir U.S. Solidarity Economy Network. Abu mėgsta krapštytis žemėje, Kate domisi medicininiais augalais, Ethanas – pačių įvairiausių vaisių auginimu.
Markas Gunery – Baltimorėje gyvenantis 27 metų radikalus žydų muzikantas, grojantis klezmeru, gitara, bandža ir ukulele, atliekantis electro-riot-clash muziką. Jis taip pat leidžia zinus, darbuojasi darže, renka vaistinius augalus, organizuoja bendruomenę, dažo namus, dirba statybose, kiurkso prie garso pulto ir piešia komiksus. Neseniai kartu su Ryanu Harvey padėjo įkurti „Odonian“ – darbuotojų valdomą įrašų kompaniją ir zinų/knygų platinimo vietą.
Ryanas Harvey – Baltimorėje gyvenantis statybininkas. Groja pankų grupėje „Bouncing Betty“. Mano, kad jo muziką stipriai įtakojo nerimastingos ir piktos „Crass“ dainos, verčiančios griebtis veiksmų. Pyktis kartais tikrai naudingas. Jis sako, kad ilgą laiką gniaužė pyktį savyje, bet dabar jį išlaisvina, paleidžia atgal, į šūdiną pasaulį.
Shannon Murray – mažame Bemidji mieastelyje gyvenanti istorijų pasakotoja ir dainų atlikėja, be muzikos užsiimanti bendruomenės organizavimu ir daržininkyste.
Tomas Framptonas gyvena New Havene (Konektikutas), o jo muziką galima apibūdinti kaip folk-punk, kurioje vyrauja anarchistinė tematika.
Pagal http://riotfolk.org/ parengė RB
2011 01 03
