00rudolf-elmer-in-mauritius-007       Šiandien Wikileaks organizacijai Londone bus perduota medžiaga apie 2.000 „itin svarbių asmenų“ ir korporacijų ofšorines bankų sąskaitas, kuriose galimai atsispindi mokesčių slėpimas. Medžiagą perduos svarbiausias ir drąsiausias nutekintojas Šveicarijos bankininkystės istorijoje Rudolfas Elmeris. Po dviejų dienų jis stos prieš teismą gimtojoje Šveicarijoje.

 

       Tarp ofšorinių klientų, kurių duomenys bus atskleisti, yra asmenų iš Didžiosios Britanijos ir JAV, taip pat maždaug 40 politikų.

 

       Elmeris, kuris po savo spaudos konferencijos iš tremties Maurikijaus saloje grįš į Šveicariją ir stos prieš teismą, tarnavo galingame Julius Baer banke, kuris kaltina jį informacijos vogimu. Jis priklauso nedidelei grupei duomenų nutekintojų, kurie suvokia, kad bankų veikla turi susilaukti visuomenės dėmesio, ir bando nutekinti duomenis apie tai, kas galingose pasaulio finansinėse institucijose atliekama neprofesionaliai, amoraliai ir netgi prilygsta kriminalinei veikai.

 

       Šveicarija, kaip Londono Sitis ar Volstritas, yra bankininkystės ir finansinių paslaugų tvirtovė, garsi savo slaptumu ir galimybėmis nuslėpti asmenų iš viso pasaulio turtą – taip tampa įmanoma slėpti mokesčius ir atlikti kitus neteisėtus veiksmus.

 

       Elmeris sakosi atskleidžiąs informaciją tam, kad „apšviestų visuomenę“. Sąrašą sudaro „itin svarbūs asmenys“, tarptautiniai konglomeratai ir finansinės institucijos – draudimo fondai iš viso pasaulio. Tarp klientų esama verslininkų, politikų, taip pat iš meno gyvenančių žmonių.


       „Aš priešinuosi ne kokiam nors konkrečiam bankui, bet visai sistemai“, jis sakė laikraščiui „The Observer“. „Dirbai ne tik Julius Baer, bet ir kitiems bankams, ir man visiškai aišku, kad pinigai slaptai laikomi tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių arba kad galima būtų plauti pinigus“.

 

       Elmeris yra kaltinamas Šveicarijos banko taisyklės – slaptumo – pažeidimu, dokumentų klastojimu ir grasinančių žinučių dviems Julius Baer pareigūnams siuntimu.

 

       Elmeris sako: „Sutinku, kad žmogui iš gatvės bankas turi suteikti privatumą, bet mano minimais atvejais privatumu naudodamiesi didieji žmonės priverčia jiems tarnauti bankininkystės sistemas. Taip piktnaudžiavimo auka tampa ir paprastas žmogus.“

 

       „Kai pradedi dirbti banko valdyboje ir įgyji tarptautinės patirties, tampi išrinktųjų rato žmogumi – ir viskas pradeda aiškėti. Esi sąmokslo bendrininkas. Sužinai, kodėl taip brangiai kainuoja prekės ir paslaugos. Nenuostabu, kad pagrindinė prekė – slaptumas. Kad jis būtų išsaugotas, daromi nusikaltimai ir skleidžiamas melas“.

 

       Kompaktiniuose diskuose įrašytos pavardės nebus viešinamos, kaip ir 15 garsių klientų sąrašas, kurį Elmeris 2008-aisiais pateikė Wikileaks organizacijai.

 

       Elmerį Šveicarijos valdžia medžiojo nuo tada, kai jis pradėjo nutekinti duomenis. Nuo to nukentėjo jo sveikata ir karjera.

 

       „Manau, kad mano kliento nusiskundimai banko elgesiu buvo negirdimi pačiame banke. Štai kodėl jis tapo Wikileaks nutekintoju.

 

       Bankas penktadienį pateikė tokį pranešimą „Elmerio veiklos tikslas buvo ir tebėra diskredituoti Julius Baer ir jo klientus visuomenės akyse. Turėdamas tokį tikslą Elmeris skleidė nepagrįstus kaltinimus, ir perdavinėjo žiniasklaidai bei Wikileaks neteisėtai įgytus dokumentus. Jis taip pat naudojosi nelegaliais dokumentais.

 

       Taip pat bankas kaltina Elmerį grasinus kolegoms.

 

       Pagal Guardian parengė kp

       2011.01.17.