Po kelių valandų JT Saugumo taryba nuspręs pradėti oro atakas prieš Libiją. Prancūzija pareiškė esanti pasiruošus pradėti bombardavimą jau šiąnakt. Mes smerkiame šią tarptautinę rezoliuciją. Mes esame priešiški bet kokiai užsienio intervencijai į Libiją – ypač Prancūzijos intervencijai.
Prancūzija už milijardus pardavinėjo Gaddafio ginklus, kuriais jis šiandien naikina libiečius, ji tai darė dar prieš tris savaites. Smerkiame šią intervenciją, kuri pavers Libiją pragaru, didesniu nei dabar.
Intervencija taip pat pavogs iš libiečių revoliuciją – revoliuciją, kuri jiems iki šiol kainavo tūkstančius moterų ir vyrų gyvybių. Ši intervencija taip pat suskaldys libiečių pasipriešinimą.
Ir net jei operacijos bus sėkmingos ir Gaddafis bus nuverstas (arba nužudytas) kaip Saddamas Husseinas, tai reikš, kad mus išvadavo amerikiečiai ir prancūzai, o tai jie mums primins kiekvieną minutę.
Kaip galėsime tą pakęsti? Kaip ateinančioms kartoms pasakosime apie visas mūsų aukas? Kad išsilaisvinome nuo Gaddafio tik tam, kad taptume vergais tų, kurie per visus šiuos autoritarinės prievartos ir represijų metus jam tiekė ginklus?
Padarėme pirmą klaidą – apginklavome liaudies revoliuciją. Dabar darome kitas klaidas – į lyderius iškeliame žmones iš Libijos Džamachirijos (Gaddafio judėjimo – vert. past.). Trečioji klaida – prašyti priešų pagalbos. Tikiuosi, kad okupacija neprasidės, priešų laivynas neatplauks.
Sarkozy ir Prancūzija yra mūsų priešai, jie – viso Trečiojo pasaulio priešai. Jie neslepia savo paniekos mums. Sarkozy svarbu tik būti perrinktam prezidentu ateinančiais metais.
Sarkozy ir Laikinosios nacionalinės (libiečių) tarybos susitikimą organizavo Bernardas-Henris Levy, šarlatanas filosofas ir aktyvus sionistas, dedantis visas pastangas, kad būtų remiamas Izraelis ir ginami jo interesai. Matėme, kaip jis stovėjo Tahriro aikštėje ir norėjo įsitikinti, kad maištingas jaunimas neskanduotų šūkių, nukreiptų prieš Izraelį.
Ką galima pasakyti laukiant bombų?
Kolonistai bombarduodami turi vienintelį tikslą – apginti ginklų prekeivių interesus. Jie pardavinėjo Gaddafiui ginklus už milijardus, o dabar mes norime, kad jie sunaikintų Gaddafį. Po to mūsų nauja vyriausybė galės toliau pirkti ginklus. Tai – žinoma istorija. Bet yra žmonių, kurie negali pasimokyti iš senų klaidų.
Man atrodo, kad tai – labai svarbi strateginė klaida, už kurią Libijos žmonės turės mokėti dar daug metų. Daug ilgiau nei truko Gaddafio ir jo šeimos valdymas.
Šiandien, kol Libija dar nedega ir dar nėra virtusi antruoju Bagdadu, kviečiu visus libiečius, intelektualus, menininkus, studentus, raštingus ir beraščius, moteris ir vyrus pasmerkti šią tarptautinę JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir jų remiamų arabų režimų karinę intervenciją. Kviečiu visas pasaulio tautas, o ypatingai egiptiečius, tunisiečius, prancūzus, kinus, – paremkite mus mūsų kovoje.
Bet kurios valdžios mes prašysime vienintelio dalyko – palikti mus ramybėje ir leisti patiems susitvarkyti su Gaddafio problema.
Saoudas Salemas.
Libijos anarchistas, 2011 m. kovo 17
Iš http http://libcom.org vertė KP
