Nelabai linksmoje, nors dar ir nepagarsėjusioje knygoje „Šakiai kaip žemės ūkio ir ašarų pakalnė” (leidėjas, vieta, leidimo metai nenurodomi) vienas geriausių savo kartos rašytojų asmeninėje internetinėje svetainėje ir Kumpupių kaime Chebrandt’as B. duoda štai tokį receptą: „Ką reikia nušauti ir dėl ko nevertėtų kartis”…

      Kartis apskritai neverta, o nušauti reikia vienu šūviu du zuikiu (minimum) ir taupyti šratus (viskas brangz), mąsto autorius ir netikėtai sau pačiam ir mums visiems ("kaipo panacėją") pasiūlo Universiteto idėją.

      Laisvoje brandžių Viduramžių dvasioje užgimę pirmieji Vakarų universitetai kaip Alma Mater Studiorum (studentaujančiųjų mama maitintoja) dygo grybais po lietaus kurstomi iš apačios ir kaip dangus nuo žemės skyrėsi nuo vėliau suvešėjusios, iš viršaus „reguliuojamos” konvėjerinės edukacinės produkcijos…

      Šiuo metu Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma, kurios esmė – atmetus urapatriotinius spygavinius bei technošovinistinę retoriką – totalinė žinijos centralizacija, humanitarikos su-hiper-komercinimas, karoče, chebra, sako rašytojas, gausim reikiamas Didžiojo Brolio (žr. George'o Orwello "1984") doktrinas skiepų pavidalu ir toliau be prošvaisčių kiurksosim runkulyne (vaje, kaip prigijo ir paplito pejoratyvai, nukalti praeito amžiaus aštuntajam dešimtmetį Šakių kortuotojų aplinkoje: runkulis, sūrvagis, farikt…).

      Nekiurksosim!

      Šakių universiteto prototipu galima laikyti pono Vito Girdausko Sintautų Akademiją bei virtualųjį Nicos-Kumpupių konceptualių amatų universitetą. Šešėlinis (kodėl ne speleologinis?) rektoratas netrukus bus pradėtas rinkti iš akademinio kraštiečių sluoksnio nuo Keiptauno iki Vladivostoko bei vietinės prakutusių stalkerių (= vedlių, = pedagogų) faunos.

      Toliau:  Feng shui… Feng shui, karmos diagnostikos, RPT, lizdinis kvadratinis (pardon, čia šiaip sau, „an’ juoku” ) ir kiti metodai mums kužda, kad gana lindėti „karatistinės architektūros” (R. Rastauskas) kazarmose, į kurias dabar panašios beveik visos šalies ikimokyklinio, mokyklinio ir „post” auklėjimo istaigos – steigiamės aukštai arba giliai (galima ir ant Šakių ežero)!

      Iš mūsų rajono kilęs nacionalinis Lietuvos Tarzanas Algimantas Arcimavičius pakonsultuotų apie gyvenimo aukštai privalumus, - užbaigia savo ekologinį (anarchoprimityvistinį) diskursą Chebrandt’as B., pabrėždamas, kad toks baroniškas, anot Italo Calvino, gyvenimas auksinėje provincijoje pastebimai arba visiškai anihiliuotų Šakių gražuolių (abejų lyčių) „emigraciją” i Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitas aukštąsias mokyklas, o gal net [sustabdytų] ir emigraciją be kabučių…

      Mums belieka pridurti, kad Redakcijos nuomonė ne visada sutampa su autorių nuomone. Neprivalo sutapti ir su skaitytojų, tebūnie Audi alteram partem – išklausytos ir kitos pusės.

      Galima derėtis. Derėkitės !

      (c)Bacevyčia
      2008.02.02 www.sakietukai.lt