Ilona Vijn-Boska. Apostazė islame
politika

     „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas."

                            18-as Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnis


     Kiekvienas žmogus turi turėti laisvę išpažinti savo tikėjimą, pažiūras. Kiekvienas, neatsižvelgiant į rasę, amžių, seksualinę orientaciją, turi teisę gyventi taip, kad būtų laimingas. Niekas neturi teisės to sunaikinti vien dėl to, kad jo pažiūros ar religija tam prieštarauja. Žmogaus supratimas, kas jis yra ir koks jo gyvenimo tikslas, turi remtis sąmoningu pasirinkimu.

     Praeityje krikščionių tikėjimo atsisakymas buvo žiauriai baudžiamas. Dabar Olandijoje dalis piliečių nepriklauso jokiai bažnyčiai. Kitą gyventojų dalį sudaro išpažįstantys įvairias religijas: Protestantizmą, islamą, katalikybę, induizmą. Imigracijos dėka kiekvienais metais auga musulmonų vaidmuo. Daug jų savo gyvenimą grindžia religinėmis tiesomis. Lieka atviras klausimas, ar europietiškos vertybės gali sugyventi su tradicinėmis islamo vertybėmis.

     Islamo tikėjimo atsisakymas nėra vien pilietinių teisių klausimas, tai suprantama kaip dvasinis ir kultūrinis dalykas, kur aukščiausią vietą užima Alachas, pranašas Mohamedas ir Koranas.  Atviras fundamentalių islamo įsitikinimų atmetimas musulmonui yra išdavystės aktas ir pagal islamo teisę tokiems numatyta mirties bausmė. Dėl to kai kurių Olandijos musulmonų noras palikti islamą sukelia vidinius bendruomenės konfliktus. Tie, kurie tėvų nuo gimimo buvo įtraukti į religiją, negali jos palikti be pasekmių su tais pačiais tėvais ir savo aplinka. Nagana to, kad ši religija jiems buvo primesta, jie negali jos pakeisti ar išvis atsisakyti, todėl yra pasmerkti konformizmui su savo giminėmis ir gyvenimui pagal jų religiją.

     Michielis Hegeneris, NRC Handelsblad žurnalistas, parašė knygą apie religijos laisvės efektyvumą ir jos įtaką visuomenei, kuri vadinasi "Religijos laisvė". Joje rašoma: "Musulmonai toleruoja tik vieną religijos pakeitimo būdą - atsivertimą į islamą". Atvirkščias pasikeitimas islamo šalyse ir bendruomenėse nėra priimtinas. Per paskutinius keletą metų islamą paliko apie 250 žmonių, o tai atrodo apgailėtinai palyginus su tūkstančiais krikščionių ir budistų, keičiančių savo religiją. Pagal Kasaki instituto (priklausančio katalikų bažnyčiai) tyrimą, tarp 1980 ir 2002 metų jų tikinčiųjų sumažėjo nuo 1,1 milijono iki 480.000, o tai pagal Hegenerį reiškia religijos laisvės didėjimą.

     Kai kurie mano, kad visas šitas triukšmas dėl musulmonų Olandijoje yra išpūstas, nes patys musulmonai labai dažnai nesilaiko savo religijos. Bet tai nėra argumentas Hegeneriui. Kol žmogus atvirai nenutrauks ryšių su savo religija, tol savo aplinkoje bus laikomas tikinčiuoju. Šie religijos nepraktikuojantys žmonės net nebando sukritikuoti islamo, kvestionuoti akmens garbinimo (Kaaba Mekoje), vaikų apipjaustymų, ar šariato teisės. Kitose religijose tikėjimo atsisakymas gali irgi sukelti problemų su aplinkiniais, bet ne tokių žiaurių kaip islame.

     Michielis Hegeneris palaiko sumanymą mokyklose mokyti apskritai visų religijų, o ne vienos konkrečios religijos. Aštriai kritikuoja dabartines religijos pamokas, kurių metu atėjęs imamas ar pastorius net nebando pasakyti vaikams, kad religiją galima pasirinkti. Jis palaiko Ispanijos filosofo Fernando Savatero mintis, išsakytas knygoje "Ugdymo vertybės": "Turime įvesti mokymą apie religijas, simbolius ir mitologiją, labiau domėtis graikų, romėnų, žydų ir krikščionių tradicijomis, geriau suprasti Europos kultūrą. Šiomis pamokomis turi būti siekiama informuoti, o ne pritraukti naujus religijos narius."

     Religijos temomis rašanti  "The Times" korespondentė mano, kad religija visai nereiškia moralumo. Pagal atliktus tyrimus tikėjimas Dievu ne tik neužtikrina spartaus visuomenės vystimosi, bet ir gali sukelti problemas visuomenėje, tokias kaip žmogžudystės, abortai, savižudybės ir seksualinis nestabilumas. Šios studijos paneigia tikinčiųjų įsitikinimą, kad be religijos negalima sukurti moralios ir etiškos bendruomenės. Tyrimai, lyginantys sekuliarią Angliją ir religingas JAV, buvo publikuoti "Religijos ir visuomenės žurnale". Daug konservatyvių evangelikų mano, kad Darvino evoliucijos teorija žmones traukia prie ateizmo ir amoralumo. Daug liberalių krikščionių mano, kad religija gelbsti nuo nusikaltimų, seksualinio nepastovumo, žmogžudysčių ir savižudybių. Jų manymu religija yra dvasinis visuomenės kapitalas. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad gana nereliginga Anglija turi mažiau socialinių problemų nei JAV, kur Dievu tiki 90% visų gyventojų. Religinėmis doktrinomis neapibrėžtas žmogaus dvasinis tobulėjimas laisva valia ir sąmone, kurias riboja tik kito žmogaus teisės daryti tą patį, duoda daug geresnių rezultatų, negu primestas religinis gyvenimo būdas.

                                   

               Žmonių dalis Europos sąjungos šalyse, kurie 2005 metais teigė, kad tiki Dievu.
                                 http://en.wikipedia.org/wiki/Demographics_of_atheism

     Versta iš Lenkijos laisvamanių draugijos puslapio www.racjonalista.pl
     Vertė Bitininkas 

 

Komentarai  

 
0 # ir pas katalikus nelengvaevaldas Y-m-d H:i
Paskutinio gyventojų surašymo metu buvo sudėtinga atsakyt į du klausimus, kai pasakiau, kad esmi žemaitis - sužinojau kad nėra tokios tautybės ir kai paklausė dėl religijos tai sužinojau, kad atsakymas ateistas, negalimas i nežinau ką ten užraše, bet anų apklausa, kaip nor taip i tegu klastoj
 
 
0 # TaiRB Y-m-d H:i
oficialiai aš irgi nenutraukiau ryšių su bažnyčia. Liko įrašas nuo tų krikštynų kažkur turbūt ir gal pagal jį bažnyčia vis dar laiko mane tikinčiu ir įtraukia į savo statistikas. Nors per tą patį surašymą irgi neradęs tinkamos kategorijos apsiskelbiau budistu. Cha. Dėl mokyklų teisingai pastebėta. Lietuvoj mokyklose katalikai beveik nekliudomi verbuoja sau žmones, skiedžia visokias nesąmones ir kažkodėl vadina tai religijos pamoka. Pamenu vienu metu mano vaikas lankė tą pamoką (nes pats pasirinko). Tai kreipiausi net į direktorių norėdamas, kad tokioje pamokoje atsirastu ir švietimas, t.y. būtu kalbama ir apie kitus tikėjimus, religijas, ritualus, būtu lyginama, diskutuojama, kritikuojama, ir pan. Tada direktorius buvo Rimeika (dabar seime). Tai jis ten kažką mekeno apie pinigus, mokymo planus, žmonių trūkumą... Vienžo. Tada pradėjau siūlyti vaikui laužti tą vadinamą mokytoją įvairiais nepatogiais klausimais. Jaučiu, kad pagadino jai nervus truputį, nes beveik į visus klausimus buvo žadama atsakyti per kitą pamoką ir niekada taip nebuvo padaryta. Ei, bitininke, welcome į virtualų vertėjų kolektyvą.
 
 
0 # :)Bitininkas Y-m-d H:i
Bandysiu kiekvieną savaitę išversti, ar pats parašyti kažką religijos tematika.
 
 
0 # geras straipsnisVilma Y-m-d H:i
Nu maladec Bitininkas:-) Geras straipsnis!
Tik reiketu patikslint,"išp ažįstantys įvairias religijas: Protestantizmą, islamą, katalikybę, induizmą" kad pvz. protestantizmas ir katalikybe, tai yra tiesiog krikscionybe, kaip ir islamas ar induizmas. Protestantai ir katalikai-tie patys krikscionys, o jei dar aishkiau, tai protestantai - protestuojantys katalikai, kataliku atsaka. tai cia tik shiaip pastaba ateistams :-) bet straipsnis l. geras.
Ta tikejimo laisves ideja tai tikrai geriausiais sprendimas, o ir zhiurint filosofishkai Tikejimas, kad Dievo nera irgi yra tikejimas:-)
Kas link moralumo ir tikejimo irgi pritariu, nes pvz. baznycia kuri skelbia, kad zmogus dievo tvarinys, simtmeciais reme vergyste, o ateistai- darvinistai, tikeje, kad zmogus kiles ish bezdziones, buvo arshiausi humanistai kovoje su baudziava ir vergyste.
Paradoksas. Ir beja ash pati tikinti, tai tai konstatuoju su apgailestavimu ir geda del tikejimo broliu.
 
 
0 # to RBVilma Y-m-d H:i
Negalima, taip kankint tikybos mokytoju!!!!!!
Jei rimtai, tai jos nabages ir negali atsakyt i tokius klausimus...
pvz. mano du vaikai lanko tikybos pamokas; vienas staciatikiu- pas popa , kitas pas kataliku mokytoja.
Tai popas pvz. vaikui daro dizdiuli ispudi, nes popas -shviesus zmogus, idomus, bet pvz. buna, kai popa pavaduoja moteryte su "religini ishsilavinimu", tai
grizes pasakoja anekdotus, kaip vaikai gasdino mokytoja zodziais satan i diavol:-)
Kita vaika "moko" taip pat "religini ishsilavinima" turinti "mokytoja", tai kai perskaitau irashus su shimtu gramatiniu klaidu ir mazhdaug tokio lygio "vaikas gražei pasakojo ..." , tai ...koks galvoju dar Dievas ish tokiu tamsybiu...
O apie islama jei tokios paklaustum, tai vargshe galvotu, kad gal tai gal kokiu mariu pavadinimas