Rugpjūčio 14 dieną tarp Jungtinių Valstijų ir Lenkijos vyriausybių pasirašytas susitarimas dėl JAV priešraketinės sistemos dislokavimo Lenkijos teritorijoje yra pats pavojingiausias žingsnis nuo 1962 metų Karibų krizės. Šis žingsnis nepanašus į bandymą apsaugoti europines NATO šalis nuo Rusijos branduolinės atakos, kaip teigia karo ekspertai. Jungtinių Valstijų raketos Lenkijoje kelia tiesioginį pavojų rusų tautos ateičiai. Rusijos vyriausybė susirūpinusi tuo nuo pat tada, kai 2007 metais buvo paskelbti šie Jungtinių Valstijų planai. Dabar, nepaisant nuolatinių Rusijos diplomatinių mėginimų susitarti su Vašingtonu, Bušo administracija daro spaudimą Lenkijos vyriausybei norėdama greičiau pasirašyti sutartį. Pasekmės Europai ir visam pasauliui gali būti neįsivaizduojamos.

      Susitarimą dislokuoti Jungtinių Valstijų priešraketinės sistemos elementus rugpjūčio 14 d. pasirašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Andžėjus Kremeris ir Jungtinių Valstijos vyriausiasis derybininkas Džonas Rūdas. Pagal susitartis Vašingtonas planuoja dislokuoti Lenkijoje 10 gynybinių raketų ir sujungti jas su radarų sistema Čekijoje. Jo teigimu, ši sistema skirta atremti galimą “blogio ašies” šalių, įskaitant Iraną, ataką.

      Kad ši sutartis būtų pasirašyta, Vašingtonas sutiko sustiprinti Lenkijos oro gynybą. Sutartį dar turi patvirtinti abiejų šalių vyriausybės ir Lenkijos parlamentas. Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė: „Įvykiai Kaukaze aiškiai parodo, kad tokios saugumo garantijos yra būtinos“. Iki karo veiksmų Gruzijoje, Jungtinių Valstijų ir Lenkijos derybos dėl priešraketinės sistemos buvo užsitęsusios ne vieną mėnesį.

      Baltųjų rūmų spaudos atstovė Dona Perino oficialiai pareiškė: „Mes tikime, kad priešraketinė sistema yra svarbus įnašas į NATO šalių saugumą“. Oficialūs atstovai teigia, kad priešraketinė bazė Lenkijoje bus atidaryta iki 2012 metų. Liepos 8 d. Čekija pasirašė sutartį dėl Jungtinių Valstijų radaro dislokavimo.

      Po sutarties pasirašymo garantuotai didės įtampa tarp Rusijos ir NATO. Penktadienį vyriausieji Rusijos įstatymų leidėjai sakė, jog šis susitarimas pažeis saugumą Europoje ir Rusijai reikės imtis atitinkamų saugumą garantuojančių priemonių.

      Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Andrėjus Klimovas sakė, kad sutartis buvo sudaryta turint tikslą pademonstruoti Varšuvos “ištikimybę Jungtinėms Valstijoms ir gauti materialią naudą. O amerikiečiams tai yra būdas plėsti savo karines pozicijas visame pasaulyje, taip pat ir arčiau Rusijos. NATO šalims tai yra papildoma rizika… daug NATO šalių yra nepatenkintos, tame tarpe ir Vokietija su Prancūzija.“

      Klimovas sutartį pavadino „žingsniu atgal“ į Šaltąjį karą.

      Rusijos atsakas

      Jungtinių Valstijų planai dislokuoti radarus Čekijoje ir 10 raketų šiaurinėje Lenkijos dalyje buvo absurdiškai argumentuojami, teigiant, kad tai gynyba prieš galimą „blogio ašies“ šalių, įskaitant Iraną, ataką. Praeitą pavasarį Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas atskleidė Jungtinių Valstijų propagandos paviršutiniškumą, pasiūlydamas Prezidentui Bušui naudotis Rusijos radarais Azerbaidžane, prie Irano sienos, kad JAV galėtų lengvai stebėti Irane esančias raketų pozicijas. Bušo vyriausybė paprasčiausiai ignoravo šį pasiūlymą, taip parodydama, kad tikrasis jų taikinys yra Rusija, o ne „blogio ašis“. Rusija puikiai supranta, kad Jungtinių Valstijų priešraketinės sistemos dislokavimas yra grėsmė jos nacionaliniam saugumui.

      Rusijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Maskva galėtų dislokuoti savo taktines raketas ir strateginius bombonešius Baltarusijoje ir Kaliningrado vakarinėje dalyje, jeigu Vašingtonui pavyks įgyvendinti savo planus Rytų Europoje. Maskva taip pat įspėjo, jog gali nutaikyti raketas į Lenkiją.

      Rusija, atsakydama į Jungtinių Valstijų priešraketinės sistemos išdėstymą Europoje, taip pat svarsto galimybę sukurti orbitinių balistinių raketų sistemą.

      „Gali būti pradėtos kurti orbitinės balistinės raketos, galinčios pasiekti JAV teritoriją per Pietų ašigalį apeinant amerikiečių priešraketines bazes“, - sakė generolas-pulkininkas Viktoras Jesinas, buvęs Rusijos Strateginių raketinių pajėgų štabo viršininkas, dabar Saugumo, gynybos ir teisėtvarkos problemų akademijos viceprezidentas.

      Obama taip pat palaiko priešraketinę sistemą

      Kaip viešai sakė Barako Obamos užsienio reikalų patarėjas Zbignevas Bžezinskis, ši sutartis gali padalinti Europos šalis į Jungtinių Valstijų „vasalus“ ir tuos, kurie siekia labiau nepriklausomos politikos.

      Bet kokia iliuzija, jog demokrato Obamos pergalės prezidento rinkimuose atveju bus atsisakyta tokių NATO ir Jungtinių Valstijų provokacinių militaristinių žingsnių, turi būti laikoma pavojinga saviapgaule. Į Obamos užsienio politikos grupę taip pat patenka ir Zbignevo Bžezinskio sūnus – Janas Bžezinskis, kuris yra dabartinis Jungtinių Valstijų gynybos ministro pavaduotojas. Janas Bžezinskis yra tikras Jungtinių Valstijų priešraketinės sistemos dislokavimo šalininkas, taipogi jis pasisako už Kosavo nepriklausomybę ir NATO plėtimąsi į Gruziją ir Ukrainą.

      Versta iš: www.globalresearch.ca
      Leftas
     2008.09.03.