Atėjo laikas maištauti prieš laisvosios rinkos fundamentalizmą ir tai, kaip jis griauna mūsų visuomenę. Kapitalistinės „laisvosios“ rinkos iliuzija subliuško ir atsiskleidė kaip klasinių interesų mistifikacija. Kai paprasti žmonės skursta, valdantysis elitas sako: „mes nieko negalime padaryti. Skurdas egzistavo visada, mes negalime jam užkirsti kelio“. Bet kai pradeda svyruoti gobšumo, korupcijos ir iliuzinio turto rūmas – tai jau didžiausia krizė. Kai išmokami šimtai milijardų dolerių, tampa aišku: valdžiai nieko nekainuoja apsaugoti turtuolius, kad šie neprarastų savo jachtų, prabangių automobilių ir dvarų.

      Šimtai tūkstančių žmonių išvaryti iš namų. Mums sako, kad problema yra paskolų krizė arba reguliavimo krizė. Bet tai – tik atskiri krizės elementai, yra didesnė problema, kurią diagnozavo Martinas Lutheris Kingas, kai kalbėjo:

      Mes turime nuoširdžiai pripažinti, kad kapitalizmas dažnai palieka prarają tarp besaikio turto ir apgailėtino skurdo, sukuria tokias sąlygas, kad iš daugumos būtų atimti būtiniausi dalykai, siekiant prabangos mažumai; jis skatina beširdžius žmones tapti šaltais ir nesąžiningais, kad kaip turtuolis, išvydęs Lozorių, nebūtų sujaudinti žmonijos kančių ir skurdo. Motyvas pasipelnyti, tapdamas vieninteliu ekonominės sistemos pagrindu, verčia konkurentams pjauti gerkles, skatina savanaudiškas ambicijas, kuriuos žmones inspiruoja susikoncentruoti ties Aš, o ne ties Tu.

      Tampa aišku, kad pelno motyvas yra netgi kanibališkas: jis, paliktas savieigai, susinaikina pats. Amerikiečiai turi paklausti, kaip mūsų vyriausybė gali rasti tiek pinigų, kad lokalizuotų šią krizę, jei ji nesprendžia tragiškų krizių, kylančių kasdien.

      Kaip savo studijoje teigia Annie E. Casey, Fordo ir Rockefellerio fondai vienam iš penkių JAV dirbančių žmonių, turinčiam keturių asmenų šeimą, moka mažesnį nei minimalų atlyginimą“. Iš šios studijos paaiškėja, kad „39 milijonai amerikiečių, įskaitant 20 milijonų vaikų, yra „mažas pajamas gaunančių šeimų“ nariai, kuriems vargiai pakanka pinigų patenkinti pagrindinius poreikius – turėti stogą virš galvos, nusipirkti maisto ir pasirūpinti vaikais.

      Kaip rašoma Wall Street Journal pranešime, 2005-aisiais 1% turtingiausių amerikiečių uždirbo 21.2% bendrų gyventojų pajamų... 2004 metais jis siekė 19%, o 2000-aisiais, akcijų kilimo įkarštyje – 20.8%.

      Žurnale taip pat pastebima, kad 50% vargingiausiai besiverčiančių žmonių dalinosi 12.8% visų gyventojų pajamų, mažiau nei 2004 (13.4%) ir truputį mažiau nei 2000 (13%). Niekada išskyrus XX a. trečiąjį dešimtmetį turtingieji taip nedominavo visuomenėje. 2.3% gyventojų yra nuskurdinti, milijonai žmonių per metus uždirba 10,000 dolerių, milijonai keturių asmenų šeimų išsiverčia gaudami 20,000 dolerių.

      Tuo tarpu 47 milijonai žmonių neturi sveikatos draudimo. Beveik 16 milijonų amerikiečių gyvena tokiomis sąlygomis, kad keturių asmenų šeima, turinti du vaikus, metus turi išgyventi teturėdama 9,903 dolerius. Palyginkite tai su tuo, kad 8.3 milijonai pasaulio gyventojų savo sąskaitose turi milijoną ar daugiau dolerių ir kontroliuoja „beveik ketvirtadalį pasaulio finansų“.

      Net buvęs Finansinio Rezervo vadovas Alanas Greenspanas teigė, kad augantys skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų gali likti nepastebėti demokratinėje visuomenėje – kapitalistinėje demokratinėje visuomenėje.

      Aktyvistai, intelektualai ir piliečiai turi vieningai išnaudoti nevaržomos laisvosios rinkos žlugimą, kad atkreiptų dėmesį į Martino Lutherio Kingo kvietimą pertvarkyti ekonominę sistemą, kuri skatina skurdą. Ateina laikas sušukti: baikime investuoti savo santaupas, kad mūsų gyvenimas nebūtų praskolintas. Mes nebegalime pakęsti pinigų švaistymo kariuomenei, kuri tarnauja piniguočių elito interesams; mes nebegalime pakęsti, kai milijardai mūsų uždirbtų dolerių skiriami subsidijuoti tas pačias finansines institucijas, kurie atsisako subsidijuoti iš namų išspiriamus savininkus. Jei mes galime išgelbėti milijonierius nuo jų katastrofiško elgesio, tai ar, po velnių, negalime išgelbėti alkstančiųjų ir benamių nuo jų nevilties?

Iš zmag.org vertė kp
2008.09.24.